- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2-324-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01824-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui E. S., jo atstovui advokatui R. M., atsakovei J. S., jos atstovei advokatei V.Tiškuvienei, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų N. P., A. S., E.O. S.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei J. S. su trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų N. P., A. S., E. O. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kt., atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kt..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo:
Nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovės J. S. kaltę dėl santuokos iširimo. Priteisti jam iš atsakovės 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Pripažinti, kad santuokoje jis asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini):žemės sklypą, 0,3057 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, 168,18 m² bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų valymo įrenginį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).Pripažinti piniginę prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-10-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine jo prievole. Nutraukus santuoką jam palikti jo pavardę, atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę K.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susituokė 2004 metais, jam tai buvo antroji, atsakovei trečioji santuoka. Santuokoje bendrų vaikų neturi. Jis buvo santuokos iniciatorius, kadangi atsakovė yra Baltarusijos pilietė, ji labai norėjo gyventi Lietuvoje. Jis tikėjosi, kad pavyks sukurti tikrą šeimą, su laiku vienas kitą pamils. Tačiau nuo pirmų santuokos dienų atsakovė demonstravo, jog santuoka jai nepriimtina: nepanoro turėti bendrų vaikų, neprisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, nepageidavo įsigyti atskiro būsto ir kurį laiką gyveno pas jo tėvus, šeimos interesams buvo apatiška. Ji gyveno laisvą gyvenimą, susirado kitą vyrą, galiausiai atvirai pareiškė, kad su juo negyvens. Nors toliau gyveno kartu, tačiau jie vedė atskirus ūkius, santuokinių ryšių nepalaikė. Jis gyveno santuokoje tik dėl to, kad atsakovė primygtinai prašė nenutraukti santuokos iki kol ji sudarys kitą fiktyvią santuoką, kad galėtų gyventi Lietuvoje. Tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, jį ignoravo, o kuomet jis galutinai pareiškė, jog santuoką tikslinga nutraukti, ji ėmė jį šantažuoti, grasino jam susidorojimu. Ieškovas nurodo, kad dėl netinkamo sutuoktinės pareigų vykdymo jų santuoka iširo, dėl santuokos iširimo išimtinai kalta tik atsakovė. Dėl atsakovės amoralių ir neteisėtų veiksmų jis patyrė gėdą prieš draugus ir artimuosius bei dvasinį skausmą. Atsakovės įžūlios ir atviros nepagarbos demonstravimas jį pažemino. Už patirtus išgyvenimus ieškovas prašo priteisti kompensaciją, kuri yra lygi 20 000 Lt.
Ieškovas taip pat paaiškino, kad formaliai ir fiktyviai gyvendamas su atsakove bendro turto neįgijo, tačiau santuokos laikotarpiu jis už savo asmenines lėšas įsigijo žemės sklypą, kurio vertė 3 733 Lt, pasistatė gyvenamąjį namą, kurio vertė 148 000 Lt, su inžineriniu statiniu – buitinių nuotekų valymo įrenginiu, kurio vertė 17 500 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Didžioji dalis lėšų turtui įsigyti yra skolinta. Žemės sklypui įsigyti 11000 Lt paskolino jo motina E. O. S. pagal rašytinę paskolos sutartį, sudarytą 2007 metais. Skolos grąžinimo terminas 2014 metų kovo mėnuo. 6000 Lt jam paskolino tėvas A. S., jo lėšomis jis įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą prie jau turėto sklypo. 60 000 Lt sumą gyvenamojo namo statybai jam paskolino krikšto mama N. P., o būtent 50 000 Lt ji paskolino 2007 m. spalio mėnesį dešimties metų laikotarpiui, 2012 m. birželio mėnesį paskolino 10 000 Lt, skolos grąžinimo terminas sueis 2015 m. birželio mėnesį. N. P. jis yra grąžinęs 5 000 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo statybai iš AB SEB banko (tuomet AB SEB Vilniaus banko) 2007 metais asmeniškai pasiskolino 172 000 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. su ieškiniu nesutinka, civilinėje byloje pareiškė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (t. 3, b.l. 100-105), kuriuo prašo:
Nutraukti jos ir ieškovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovo E. S. kaltę dėl santuokos iširimo. Priteisti jai iš ieškovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nutraukus santuoką jai palikti S. pavardę.Padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant ieškovui E. S. ½ dalį 0,3057 ha ploto 17 000 Lt vertės žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 52/100 dalis 168,18 m² bendro ploto, 236 000 Lt vertės gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį 3000 Lt vertės buitinių nuotekų valymo įrenginio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taip pat ½ dalį 35 000 Lt vertės neįregistruoto ūkinio pastato, sublokuoto su garažu ir stogine. Jai, J. S., priteisti ½ dalį 0,3057 ha ploto 17 000 Lt vertės žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 48/100 dalis 168,18 m² bendro ploto, 236 000 Lt vertės gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį 3000 Lt vertės buitinių nuotekų valymo įrenginio, kurio unikalus numeris 4400-1240-3999, esančių (duomenys neskelbtini); taip pat ½ dalį 35 000 Lt vertės neįregistruoto ūkinio pastato, sublokuoto su garažu ir stogine. Nustatyti 0,3057 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal J. S. pateiktą UAB „Pasoda“ 2014-06-23 paruoštą žemės sklypo naudojimosi planą, jai paskiriant dalį, pažymėtą indeksu „A“, , ieškovui E. S. – „B“. Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, paskirti naudotis bendrai. Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kaliforma“ 2014 m. paruoštą gyvenamojo namo padalinimo projektą: E. S. namo pirmame aukšte paskirti naudotis buto Nr. 1 79,81 m²patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-1 – 58,64m², 1-2 – 15,49 m² ploto, 1-3 – 5,68 m² ploto; J. S. namo mansardoje paskirti naudotis buto Nr. 2 74,64 m² ploto patalpas, padalijimo prpjekte pažymėtas indeksais 2-1 – 19,04 m² ploto, 2-2 – 13,98 m² ploto, 2-3 – 19,64 m² ploto, 2-4 – 14,14 m² ploto, 2-5 – 7,84 m² ploto, 3-3 – 2,61 m² ploto laiptine į mansardos patalpas.
Bendrai ieškovui ir atsakovei paskirti naudotis 13,73 m² ploto pirmojo aukšto patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 3-1 – 4,51 m² ploto, 3-2 – 3,25 m² ploto, 3-4 – 5,97 m² ploto bei įėjimu į namo pirmo aukšto patalpą, pažymėtą indeksu 3-1 – 4,51m² ploto, taip pat vietiniu centriniu šildymu, vietiniu vandentiekiu, vietiniu nuotekų šalinimu, elektra.
Įpareigoti E. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis namo pirmame aukšte pastatyti pertvarą tarp patalpų 1-1 ir 3-2, įstatant pertvarose duris.Įpareigoti ją, J. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namo mansardoje savo lėšomis pastatyti padalijimo projekte numatytą pertvarą ir joje statyti duris, izoliuojant buto Nr. 2 patalpas nuo laiptinės patalpos 3-3.Padalinti kilnojamuosius daiktus, priteisiant J. S. „Zepter“ firmos du puodus, didelę keptuvę – troškintuvą 1000 Lt vertės. E. S. priteisti virtuvės baldus su įmontuota buitine technika (pastatomos ir pakabinamos spintelės, indaplovė, elektrinė orkaitė, gartraukis, elektrinė viryklė) 6000 Lt vertės, vonios kambario baldus (dušo kabina, kriauklė, klozetas, veidrodis) 1500 Lt vertės, skalbimo mašiną 800 Lt vertės , kieto kuro katilą 5000 Lt vertės, boilerį 200 litrų talpos, kurio vertė 15000 Lt, iš viso daiktų už 14 800 Lt. Iš E. S. priteisti jai 11623 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.Įpareigoti E. S. ir ją, J. S., mokėti AB SEB bankui 2007-10-24 kredito sutartimi E. S. vardu suteiktą kreditą gyvenamojo namo statybai.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. paaiškino, kad santuoką sutinka nutraukti, tačiau prašo kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti ieškovą. Nurodė, kad su ieškovu faktinėje šeimoje gyveno nuo 1996 metų Rusijoje, Smolensko mieste, vėliau persikraustė į Baltarusiją, o nuo 2003 metų atvyko gyventi į Lietuvą. Su ieškovu susituokė Lietuvoje (duomenys neskelbtini), kai tik jis įformino savo ankstesnės santuokos nutraukimą. Ieškovo nurodyti santuokos nutraukimo motyvai dėl tariamo jos noro nekurti tikros šeimos, bet pasinaudoti santuoka kaip juridiniu garantu legaliai gyventi Lietuvoje, yra visiškai išgalvoti. Jų šeimoje nuo santuokos sukūrimo apsigyveno jos duktė iš ankstesnės santuokos ir ieškovo sūnus iš jo ankstesnės santuokos, vaikai tarpusavyje sutarė. Pradžioje jie gyveno pas ieškovo motiną, vėliau ėmė galvoti apie nuosavą būstą. Nemokėdama lietuvių kalbos ji dirbo parduotuvėje valytoja, pramokusi kalbą, įsidarbino pardavėja. 2007 metais jie su ieškovu įsigijo žemės sklypą ir jame iš banko kredito lėšų pradėjo statytis gyvenamąjį namą. Name šeima apsigyveno 2009 metais, papildomoms pajamoms gauti augino šiltnamines gėles. Ieškovas visada buvo labai pavydus, draudė jai dirbti, tačiau su šia savybe ji taikstėsi. Tačiau vėliau jis ėmė skirti laiką tik sau, atsirasdavo vis daugiau asmeninių interesų, mažai domėjosi šeima. Kartą, vyrui grįžus iš komandiruotės ir jam nuėjus miegoti, ji peržiūrėjo kelionėje sutuoktinio darytas nuotraukas fotoaparate ir pamatė, jog vyras nusifotografavęs nepadoria poza kartu su dviem jai nežinomomis moterimis. Greitai ji sužinojo apie ieškovo internetines pažintis su kitomis moterimis. Jo elektroniniame pašte rado išsiųstų pornografinio turinio savo vyro nuotraukų, susirašinėjimą. Tai jai buvęs didelis šokas, dėl patirtų pažeminimų pašlijo sveikata, negalėjo gyventi be raminamųjų vaistų, negalėjo miegoti, dirbti. Tapo akivaizdu, kad šeima iširo. Norėdama pailsėti nuo įtampos, o be to paraginta ieškovo, ji 2010 m. rudenį išvyko į Baltarusiją pas artimuosius ir į Lietuvą grįžo po kelto mėnesių ir dar kurį laiką gyveno šeimos namuose. Tuo laiku ieškovas deklaravo jos gyvenamąją vietą jų pasistatytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Tačiau su ieškovu santykiai nesiklostė, todėl neatlaikiusi psichologinės įtampos ji 2011 metų vasarą išsinuomojo butą ir išsikraustė gyventi atskirai nuo ieškovo. Apie ieškovo vardu iš jo artimų giminaičių paimtas paskolas jai nieko nėra žinoma, ji laiko, kad paskolų iš savo giminaičių ieškovas neėmė, nes namo statybai buvo apimta paskola iš banko, o šeimoje pakako lėšų pragyventi, be to ieškovas savo sūnui pirko brangų instrumentą, pats leido lėšas atostogoms, kas patvirtina, kad kitos paskolos nebuvo būtinos. Atsakovė mano, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų parodymai dėl paskolinių E. S. lėšų yra prasimanymas, ieškovo ir jo artimųjų siekis finansiškai pasipelnyti jos sąskaita.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankas sudarė su E. S. ir J. S., prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, kreditas suteiktas sutuoktiniams, todėl bankas nesutinka modifikuoti prievolės pripažįstant įsiskolinimą bankui asmenine ieškovo E. S. prievole. Dėl ieškinio reikalavimo pripažint turtą asmenine ieškovo nuosavybe bankas neprieštarauja. Patikslintu atsiliepimu į ieškinį bankas informavo, kad pakartotinai svarstė klausimą dėl prievolės modifikavimo ir atsižvelgęs į tai, kad kredito suteikimo metu J. S. pajamos nebuvo vertintos, jis pagal gaunamas pajams turi galimybę asmeninėmis lėšomis grąžinti kreditą, bankas sutinka, kad prievolė būtų modifikuota ir pripažinta asmenine E. S. prievole.
Trečiasis asmuo N. S. parodė, kad asmeniškai savo krikštasūniui E. S. skolino lėšas namo statybai. Skolinimas vyko dalimis, 2008 metų pradžioje bendra skolos suma sudarė 50000 Lt. Tada ji paprašė skolą įforminti raštu, dar 10000 Lt ji paskolino vėliau. Skolos grąžinimo terminas nėra tikslus, jis numatytas 2017 – 2018 metais . Dėl tam tikros paskolos paėmimo atsakovė J. S. žinojo, kadangi ieškovui skolinantis pinigus ji buvo kartu atvykusi pas ją į namus.
Trečiasis asmuo A. S. parodė, kad jis asmeniškai sūnui paskolino pinigų žemės sklypo pirkimui.
Trečiasis asmuo E. O. S. parodė, kad jis asmeniškai sūnui paskolino pinigų žemės sklypo pirkimui.
Pradinis ieškinys buvo priimtas 2013 m. gegužės 31 d. (t. I, b.l. 61-67), ši data laikoma bylos iškėlimo diena (CPK 137 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. ir J. S. bendrai poroje gyveno nuo 1996 metų, (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 17). Ieškovui ši santuoka buvo antroji, atsakovei trečioji. Bendrų vaikų sutuoktiniai neturi, vaikai iš ankstesnių santuokų šiuo metu pilnamečiai. Po santuokos sudarymo šeima apsigyveno ieškovo motinos namuose, vėliau atskirai nuomojamame bute. Šeimoje kartu su ieškovu ir atsakove gyveno nepilnametė atsakovės duktė ir nepilnametis ieškovo sūnus. 2007 m. kovo 20 d. E. S. savo vardu už 2 500 Lt įsigijo 0,2500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 3640), vėliau prie šio žemės sklypo už 6000 Lt nusipirko gretimo sklypo dalį, kurios dydis 0,3000 ha (t. I, b.l. 41-44). 2007 m. spalio 24 d. E. S. vardu iš AB SEB Vilniaus banko (dabar AB SEB bankas) šalys paėmė tikslinę 49939,03 EUR paskolą gyvenamojo namo statybai ir apdailai bei aplinkos tvarkymui. Kredito grąžinimo terminas sutarties sąlygomis numatytas 2047 m. spalio 23 d. (t. I, b.l. 26-35). Šalys pasistatė gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir įsikėlė į jį gyventi 2009 metais. Banko prievolės įvykdymo užtikrinimui žemės sklypui ir gyvenamajam namui nustatyta hipoteka, kuri hipotekos registre įregistruota numeriu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, vertėsi gėlių auginimu, tačiau tolimesniam santuokiniam gyvenimui nesusiklosčius, atsakovė J. S. nuo 2011 m. vasaros išsikėlė iš šeimos namo į nuomojamą būstą ir nuo to laiko sutuoktiniai bendro ūkio neveda, gyvena skyrium, šeimai būdingų santykių nepalaiko. Kiekvienas iš sutuoktinių siekia įrodyti priešingos šalies kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, ieškovas E. S. siekia pripažinti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, taip pat nurodo, kad piniginės prievolės AB SEB bankui ir fiziniams asmenims yra jo asmeninės prievolės, atsakovė J. S. nurodo priešingai ir siekia padalinti santuokos laikotarpiu įgytą turtą pusiau.
Dėl santuokos iširimo priežasčių
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu sutuoktiniai S. kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo. Ieškovas E. S. nurodo, kad atsakovė nesiekė sukurti su juo šeimyninių santykių ir tik jis vienas tikėjosi, kad su laiku šeimyninis gyvenimas susiklostys, ji gyveno savo individualų gyvenimą, buvo jam neištikima. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė iki santuokos sudarymo kartu pragyveno aštuonerius metus ir vos tik ieškovas nutraukė ankstesniąją santuoką šalys tuojau pat susituokė, savaime parodo, kad šalių ketinimai sudaryti šeimą buvo apgalvoti, o santuokos registravimas nebuvo vien tik formalus veiksmas, kuriuo anot ieškovo buvo siekta sudaryti palankias sąlygas atsakovei kaip užsienietei legaliai likti gyventi Lietuvoje tikintis, kad su laiku jųdviejų bendras gyvenimas susiklostys sutuoktiniams būdinga linkme. Atsakovė tokius ieškovo parodymus paneigė ir teigia, kad ji visada siekė turėti tvirtą šeimą, už ieškovo tekėjo iš meilės, jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu palaikė sutuoktiniams būdingus santykius, statė ir kūrė bendrus namus ir siekė bendros ateities. Šiuos atsakovės teiginius patvirtina liudytojų I. B., A. B., A. K., B. P. parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas kasdien atveždavo atsakovę į darbą Alytuje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, po darbo pasiimdavo ją namo, sutuoktiniai kartu statėsi gyvenamąjį namą, augino pardavimui gėles, minėti liudytojai lankėsi jų namuose (duomenys neskelbtini) ir stebėjo šeimai būdingą gyvenimą. Be tvirtinimo esą atsakovė nenorėjo šeimos ieškovas E. S. teigė, jog sutuoktinė buvo jam neištikima ir šią aplinkybę laiko pagrindu konstatuoti jos kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau tokius teiginius atsakovė neigia, jie nepatvirtinti kitais įrodymais. Taigi, ieškovas neįrodė, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo.
Atsakovė J. S. nurodo, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes buvo jai neištikimas, palaikė nepadorius santykius su kitomis moterimis, pažindinosi internetiniuose pažinčių portaluose, siuntinėjo kitoms moterims nepadoraus turinio savo kūno fotonuotraukas, jos interesų nepaisė. Atsakovės J. S. teiginys dėl ieškovo neištikimybės, kuri sąlygojo šeimos santykių griuvimą, byloje buvo įrodinėjamas esą E. S. asmeninio susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškais. Atsakovės paaiškinimu ji, įtarusi vyrą neištikimybe, slapta nuo E. S. patikrino jo elektroninį paštą ir jame rado ieškovo rašytus laiškus kitoms moterims su jo nuogo kūno fotonuotraukomis. Ji susitarė su bendradarbe (duomenys neskelbtini), kad ši išprovokuos E. S. susirašinėti elektroniniu paštu. Liudytoja apklausta atsakovės bendradarbė I. B. patvirtino, kad pasikalbėjusi su atsakove dėl įtarimo jos vyrą esant neištikimą, ji pažinčių portale „(duomenys neskelbtini)“ išprovokavo E. S. susirašinėti su ja elektroninėje erdvėje, o su gautais laiškais supažindino atsakovę J. S., juos išspausdino. Ieškovas E. S. neigia, kad pateikti į bylą elektroniniai laiškai yra jo, neigia kada nors rašęs panašaus turinio laiškus ir nurodo, kad laiškai yra sumaketuoti, jais siekiama jį pažeminti. Teismas laiko, kad nėra pakankamo pagrindo tikėti, jog atsakovės J. S. pateikti į bylą elektroniniai laiškai yra būtent E. S., be to, netgi pripažinus faktą, kad laiškai yra rašyti E. S., jų vertinti kaip tinkamų įrodymų civiliniame procese negalima, nes jie gauti neleistinomis priemonėmis, t.y. nors atspausdinti iš I. B. elektroninio pašto, tačiau pats susirašinėjimas atliktas po specialios provokacijos.
Ieškovo neištikimybės neįrodo atsakovės pateiktas į bylą vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas faktas, kaip ieškovas pažindinosi su kitomis moterimis televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kas buvo užfiksuotas slapta filmavimo kamera. Ieškovas neneigia dalyvavęs laidoje, nurodo siužetą buvus surežisuotą. Svarbu tai, kad ši laida filmuota 2012 metais, kai sutuoktiniai jau gyveno skyrium ir jų šeimyniniai ryšiai buvo faktiškai nutrūkę.
Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad šalys nepateikė įrodymų, nustatančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.), todėl įvertinus, kad sutuoktiniai ilgą laiką gyvena skyrium ir atkurti šeimai būdingų santykių nebeketina ir to nesiekia, santuoka pripažintina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas ieškovo reikalavimas dėl santuokinės pavardės E. S. uždraudimo ir tenkintinas atsakovės J. S. prašymas palikti jai santuokinę pavardę (CK 3.69 str. 1 d., 2 d.).
Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie netenka teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Šalių reikalavimai dėl neturinės žalos atlyginimo atmestini.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai S. kartu gyveno iki 2011 m. vasaros, vėliau J. S. iš šeimos gyvenamojo būsto išsikraustė ir apsigyveno atskirai. Nuo to laiko sutuoktiniai bendro ūkio neveda. Ieškovo teiginys, kad atsakovė išėjo iš namų 2010 m. rudenį, paneigtas atsakovės paaiškinimu, liudytojų I. B., A. B., A. K. parodymais, be to iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 metais atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kas neginčijamai patvirtina, kad ieškovo teiginys dėl apsigyvenimo skyrium momento neatitinka tikrovės. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 str. 2 d.), tačiau šios bylos kontekste nė viena iš šalių tokių pasekmių taikyti neprašo.
Ieškovas procese siekia įrodyti, kad visas nekilnojamais turtas įgytas jo asmeninėn nuosavybėn už jo asmenines lėšas ir jo asmeniškai paimtas paskolas. Tačiau atsižvelgiant į teisinį sutuoktinių turto reglamentavimą preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nurodytą nekilnojamąjį turtą šalys įgijo gyvendamos santuokoje iš savo ir skolintų lėšų, dėl ko jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.). Ta aplinkybė, kad kaip nurodo ieškovas, tik jis vienas iš savo lėšų pirko žemės sklypus ir savo lėšomis vykdo prievoles bankui bei tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo pripažinti nekilnojamojo turto jo asmenine nuosavybe, kadangi jo uždirbtos santuokoje piniginės lėšos, kuriomis buvo įsigytas turtas ir dengiamos paskolos, kaip ir kitas turtas, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.).
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudarytinas sutuoktinių turto balansas, nustatant bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).
Nustatyta, kad iki atsakovės 2011 m. vasarą apsigyvenimo skyrium nuo ieškovo, gyvendami santuokoje, sutuoktiniai S. įsigijo nekilnojamąjį turtą:
- 0,3057 ha ploto 17 000,00 Lt vertės žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 168,18 m² bendro ploto, 223 400 Lt vertės gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- buitinių nuotekų valymo įrenginį 2 600,00 Lt vertės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
-ūkinį pastatą, sublokuotą su garažu ir stogine 17 000,00 Lt vertės, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre.
Viso dalintino nekilnojamojo turto vertė sudaro 260 000,00 Lt, tai nustatyta iš UAB „Ide Art“ atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurią atliko turto vertinimo ekspertė R. V. (t.I, b.I. 152). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 2010 metais, deklaracija apie statybos užbaigimą pateikta 2011-01-20, t.y. sutuoktiniams dar gyvenant kartu, kas matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. I, b.l. 23-25), todėl atmestinas ieškovo argumentas esą jis namo statybą baigė vienas jau atsakovei išsikrausčius iš gyvenamojo namo, kas turėtų įtakos dalintino turto proporcijoms. Kita vertu, iš ieškovo ieškinio matyti, jog jis teigia, kad atsakovė niekada negyveno statomame name, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Be to, šalys įgijo kilnojamąjį turtą: virtuvės baldus su įmontuota buitine technika (pastatomos ir pakabinamos spintelės, indaplovė, elektrinė orkaitė, gartraukis, elektrinė viryklė) 6000 Lt vertės, skalbimo mašiną 800 Lt vertės, „ Zepter“ firmos du puodus, didelę keptuvę – troškintuvą 1000 Lt vertės. Dėl šio turto vertės ginčo byloje nekilo, jis dalintinas sutinkamai su bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklėmis.
Atsakovė be to prašo padalinti santuokoje įgytą kitą kilnojamąjį turtą: vonios kambario baldus (dušo kabina, kriauklė, klozetas, veidrodis) 1500 Lt vertės, kieto kuro katilą 5000 Lt vertės, boilerį 200 litrų talpos, kurio vertė 1500 Lt. Tačiau nustatyta, kad vonios kambario įranga, kieto kuro katilas, boileris yra įtraukti į gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1b, vertę kaip neatskiriamos jo sudėtinės dalys, kas akivaizdžiai matyti iš turto vertinimo ataskaitos (ataskaitos 10 lapas) ir todėl negali būti vertinami kaip atskiri kilnojamojo turto vienetai bei negali būti atskirai dalijami.
Bendra dalintino aktyvaus turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo (virtuvės buitinė technika, skalbimo mašina, puodai)) vertė yra 267 800,00 Lt.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo lygių dalių principo teismas neturi pagrindo, todėl žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais bei kilnojamasis turtas dalijamas šalims lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių (CK 3.59 str.). Atsakovės pateikta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka atitinka protingumo principą, nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių interesų, todėl taikytina. Pagal šią tvarką ieškovui E. S. priskirtinos patalpos namo pirmame aukšte, kurių bendras plotas 79,81 m², padalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-1 – 58,64m², 1-2 – 15,49 m² ploto, 1-3 – 5,68 m² ploto; atsakovei J. S. namo mansardoje paskirtinos naudotis 74,64 m² ploto patalpos, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 2-1 – 19,04 m² ploto, 2-2 – 13,98 m² ploto, 2-3 – 19,64 m² ploto, 2-4 – 14,14 m² ploto, 2-5 – 7,84 m² ploto, 3-3 – 2,61 m² ploto laiptinė į mansardos patalpas. Bendrai ieškovui ir atsakovei paskirti naudotinos 13,73 m² ploto pirmojo aukšto patalpos, padalijimo projekte pažymėtos indeksais 3-1 – 4,51 m² ploto, 3-2 – 3,25 m² ploto, 3-4 – 5,97 m² ploto bei įėjimas į namo pirmo aukšto patalpą, pažymėtą indeksu 3-1 – 4,51m² ploto, taip pat vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, elektra.
Pastebėtina, kad atsakovė prašo dalinti gyvenamąjį namą jai paskiriant 48/100 dalis, o ieškovui paskiriant 52/100 dalis, šias dalis apskaičiavo pagal siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu taikymo tvarką. Tačiau tokį prašymą tenkinti atsisakytina. Kaip minėta, nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinų turtą, nėra pagrindo. Atskirti gyvenamąjį namą taip, kad neliktų bendro naudojimosi patalpų ir būtų sukurti du atskiri turto vienetai neįmanoma arba šalys to nesiūlo, todėl gyvenamasis namas dalintinas pusiau, o naudojimuisi nustatytina tvarka pagal atsakovės į bylą pateiktą UAB „Kaliforma“ planą. Planas sudarytas taip, kad sutuoktiniams tik nežymiai tenka naudojimuisi nelygiavertės nekilnojamojo turto dalys, naudojimuisi faktiškai skiriama atskiri gyvenamojo namo aukštai, t.y. pakankamai izoliuotos gyvenamosios patalpos, kas leis šalims gyventi nepažeidžiant vienas kito erdvės, interesų, užtikrins privatumą, todėl šis planas laikytinas priimtinu.
Piniginė prievolė AB SEB bankui (paskolos suteikimo metu AB SEB Vilniaus bankas) laikytina solidaria sutuoktinių prievole. Iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 49 939,03 EUR paskola buvo suteikta gyvenamojo namo statybai ir apdailai bei aplinkos tvarkymui. Be to, kad sutartį pasirašė skolininkas E. S., ją taip pat pasirašė J. S. kaip gaunančio kreditą asmens sutuoktinė. Paskolos sutarties 13 punktas numato kredito gavėjo sutuoktinio patvirtinimus, jo valią dėl kredito sąlygų, kas dar kartą patvirtina, kad kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti. Esant šioms sąlygoms atmestinas ieškovo tvirtinimas esą kreditą jis paėmė asmeniškai sau, dėl ko prievolė turėtų būti pripažįstama jo asmenine prievole. Kaip minėta, prievolė bankui laikytina solidaria šalių prievole ir perkelti jos asmeniškai ieškovui nėra pagrindo netgi atsižvelgiant į tai, jog byloje yra trečiojo asmens AB SEB banko sutikimas modifikuoti prievolę. Už paskolą įgytas nekilnojamasis turtas nepripažintinas asmeniniu ieškovo turtu. Prievolės bendrumui neturi įtakos tai, kad kaip nurodo ieškovas, paskolą dalimis grąžino jis savo asmeninėmis lėšomis. Pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), vadinasi ieškovas grąžina paskolą bankui ne asmeninėmis, bet bendromis sutuoktinių lėšomis. Kaip minėta, sutuoktiniai nustojo gyventi kartu 2011 m. vasaros pradžioje, ir tai turi įtakos jų turtinėms teisėms, nes sukelia teisines pasekmes santuokos nutraukimo atveju (CK 3.67 str. 2 d.), tačiau šioje byloje nė viena šalių nekelia reikalavimų dėl teisinių apsigyvenimo skyrium pasekmių taikymo.
Iš kilnojamųjų daiktų ieškovui priteistini virtuvės baldai su įmontuojama buitine technika (pastatomos ir pakabinamos spintelės, indaplovė, elektrinė orkaitė, gartraukis, elektrinė viryklė) 6000 Lt vertės ir skalbimo mašina 800 Lt, kadangi šie daiktai yra pirmame gyvenamojo namo aukšte, kuris naudojimuisi atitenka ieškovui. Šie daiktai yra sumontuoti ir prijungti prie komunikacinių tinklų naudojimuisi, todėl netikslinga jų ardyti iš esamos vietos. Atsakovei priteisini „Zepter“ firmos du puodai ir troškintuvas, kiurių bendra vertė 1000 Lt ir pinginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Kompensacijos dydis nustatytinas proporcingai ieškovui atitenkančių daiktų vertei ir yra lygus 5800 Lt.
Nors civilinėje byloje nekeliamas joks reikalavimas dėl ieškovo prievolių jo artimiems giminaičiams – tėvams ir krikšto motinai, tačiau sprendime pasisakytina dėl jų, kadangi jos sudaro negatyviųjų ieškovo turtą. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys proceso metu tvirtino, kad pinigus skolinosi asmeniškai E. S. ir grąžinti pasiskolintus pinigus privalo E. S.. Atsakovė J. S. nurodė apie ieškovo iš artimų giminaičių paimtas paskolas nieko nežinojusi, ji įtaria, kad aptariamos paskolos tarp artimų giminaičių yra fiktyvios, kadangi papildomų pinigų šeimos poreikiams jiems nereikėję. Atsižvelgiant į šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, į tai, kad atsakovas neįrodė, kur buvo panaudoti jo pasiskolinti pinigai, ar jie buvo būtini šeimos ūkiui ir panaudoti šeimos interesams, kad atsakovė apie paskolų paėmimo faktą ir paskolų panaudojimą nieko nežino, prievolės tretiesiems asmenims laikytinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas E. S. sumokėjo 800 Lt žyminį mokestį, likusios dalies mokėjimas nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė J. S. sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį, likusios sumos mokėjimas nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.
Civilinėje byloje iš esmės patenkinti atsakovės reikalavimai.
Vertintina, kad šalių reikalavimai nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės patenkinti po 50%, nes teismas nustatė abipusę kaltę dėl santuokos iširimo. Sprendžiama, kad šalys šio reikalavimo nebuvo apmokėję ir po teismo sprendimo priėmimo kiekviena privalo apmokėti jį po 71 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str., 1d.).
Atsakovės reikalavimas dėl turto padalinimo iš esmės tenkintas pilnai, ieškovo reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmestas. Atsakovės reikalaujama jai priteisti turto vertė sudaro 133900 Lt (267 800:2=133900). Žyminis mokestis nuo jos skaičiuotinas pagal CPK 80 str. 1d. 1 p. numatytas taisykles ir sudaros 3678 Lt. Faktiškai atsakovė sumokėjo 300 Lt. Patenkinus atsakovės reikalavimą iš ieškovo priteistina jos sumokėta žyminio mokesčio suma, iš jos išminusavus 71 Lt. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovo priteistina 229 Lt žyminio mokesčio suma. Likusi nesumokėta 3378 Lt suma priteistina iš ieškovo valstybei.
Iš ieškovo valstybei taip pat priteistina žyminio mokesčio dalis už jo nepilnai apmokėtą turtinį reikalavimą pripažinti visą santuokoje įgytą turtą jo asmenine nuosavybe (CPK 80 str.1 d. 1 p.). Pilnas žyminis mokestis sudaro 6200 Lt, kuris skaičiuotinas nuo 260 000 sumos (3000+3200=6200). Kadangi ieškovas sumokėjo 800 Lt žyminio mokesčio, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 5400 Lt.
Tokiu būdu iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis: 71 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką, 3378 Lt už atsakovės reikavimą dėl turto padalinimo, 5400 Lt už ieškovo reikalavimą pripažinti turtą asmenine nuosavybe bei 278 Lt pašto išlaidų, iš viso 9127 Lt.
Būtinomis bylinėjimosi išlaidomis pagal atsakovės prašymą pripažintinos 500 Lt išlaidos UAB „Pasoda“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto, 500 Lt išlaidos UAB „Kaliforma“ už namo padalijimo projektą, 70 Lt išlaidos VĮ Registrų centrui už kadastro duomenų bylos kopijos padarymą (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Atsisakytina pripažinti būtinomis atsakovės išlaidomis apmokėjimą J. P. individualiai įmonei už preliminarios turto vertės nustatymą, kadangi byloje iki šio veiksmo atlikimo buvo pateiktas turto vertintojos ekspertės R. V. turto vertės nustatymo dokumentas, taip pat atsisakytina pripažinti būtinomis teismo išlaidomis apmokėjimą VĮ Registrų centrui už registro išrašą, kadangi šis dokumentas byloje buvo pateiktas kartu su ieškiniu, o taip pat apmokėjimą už kadastro duomenų bylą, nes jos dublikato padarymas apmokėtas pagal 2013-11-26 kasos kvitą ir pripažintas būtinomis išlaidomis. Tokiu būdu atsakovė patyrė išlaidų, pripažintinų būtinomis, už 1 070 Lt. Jos išlaidas taip pat sudaro 1500 Lt advokato teisinė pagalba. Šios sumos, o taip pat jau minėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 229 Lt, priteistinas iš ieškovo atsakovei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės CMS akto įrašu Nr. 332, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, paliekant atsakovei santuokinę pavardę S..
- priteisti ieškovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) , po ½ dalį 0,3057 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį buitinių nuotekų valymo įrenginio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ dalį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto ūkinio pastato, sublokuoto su garažu ir stogine.
Nustatyti 0,3057 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2014-06-23 paruoštą žemės sklypo naudojimosi planą, paskiriant J. S. dalį, pažymėtą indeksu „A“, paskiriant E. S. dalį, pažymėtą indeksu „B“, paskiriant naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kaliforma“ 2014 m. paruoštą gyvenamojo namo padalinimo projektą. E. S. namo pirmame aukšte paskirti naudotis buto Nr. 1 79,81 m²patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-1 – 58,64m², 1-2 – 15,49 m² ploto, 1-3 – 5,68 m² ploto; J. S. namo mansardoje paskirti naudotis buto Nr. 2 74,64 m² ploto patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 2-1 – 19,04 m² ploto, 2-2 – 13,98 m² ploto, 2-3 – 19,64 m² ploto, 2-4 – 14,14 m² ploto, 2-5 – 7,84 m² ploto, 3-3 – 2,61 m² ploto laiptine į mansardos patalpas. Bendrai ieškovui ir atsakovei paskirti naudotis 13,73 m² ploto pirmojo aukšto patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 3-1 – 4,51 m² ploto, 3-2 – 3,25 m² ploto, 3-4 – 5,97 m² ploto, taip pat vietiniu centriniu šildymu, vietiniu vandentiekiu, vietiniu nuotekų šalinimu, elektra.
Įpareigoti ieškovą E. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis namo pirmame aukšte pastatyti pertvarą tarp patalpų 1-1 ir 3-2, įstatant pertvarose duris.
Įpareigoti atsakovę J. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namo mansardoje savo lėšomis pastatyti padalijimo projekte numatytą pertvarą ir joje įstatyti duris, izoliuojant buto Nr. 2 patalpas nuo laiptinės patalpos 3-3.
Paskirti šalių bendram naudojimuisi Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą ūkinį pastatą su stogine ir garažu.
Priteisti ieškovui E. S. kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldus su įmontuojama buitine technika (pastatomos ir pakabinamos spintelės, indaplovė, elektrinė orkaitė, gartraukis, elektrinė viryklė) 6000 Lt vertės ir skalbimo mašiną 800 Lt, iš viso daiktų už 6 800 Lt.
Priteisti J. S. „Zepter“ firmos du puodus ir troškintuvą, kurių vertė 1000 Lt.
Priteisti iš E. S. 5 800 Lt piniginę kompensaciją J. S. už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
Atmesti ieškovo E. S. reikalavimą pripažinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą jo asmenine nuosavybe.
Atmesti ieškovo E. S. reikalavimą pripažinti jo asmenine prievole įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-10-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad prievolė bankui yra solidari šalių E. S. ir J. S. prievolė.
Šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2799 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9127 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.