Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. D. 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 15-17 valandą, būdama savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , per tvorą šmeižė nukentėjusiąją R. V., buvusią savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , neva ši nunuodijo savo mamą R. D., globotinius J. T. ir B. B. ir toliau nuodijanti savo tėvą J. D. ir brolį K. S.. Tokiu būdu šmeižė padarius ir toliau darant labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1, 2 dalyse (nužudymas).

Be to Kaltinamoji A. D. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, viešai, girdint pašaliniams asmenims, užgauliais bei žeminančiais žodžiais pažemino ir įžeidė nukentėjusiąją R. V., pavadindama ją „kurva“, „čerauninke“ ir jos brolį „vadala“.

Kaltinamoji A. D. apklausta teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama nepripažino, paaiškino, kad minėtą dieną, t.y. 2013-08-25 maždaug nuo 11 val. iki vėlyvo vakaro su vyru A. D. buvo išvykusi į sodą. Grįžo jau buvo tamsu. Pripažįsta, kad nesutaria su kaimynais V. Teigia kovojanti su jais dėl netvarkos, dėl smarvės sklindančios iš jų kiemo, dėl žemės sklypo ribų. Barniai prasidėjo maždaug prieš 20 metų. Jai būnant gimdymo namuose, kai apšmeižė jos vyrą, esą jis buvo parsivedęs kitų moterų. Pykstasi dėl ne vietoje pasodintų medžių, 1972 m. nesuderinę, ne pagal projektą pasodino liepas, kurių lapai krentą į jų kiemą. Teigia, kad R. V. keršija jai jau seniai, klastoja bylą, ją apšmeižia. Baigiamųjų kalbų metu teigė jog R. V. užsiima raganavimu, ant lango degina žvakes. R. V. jai yra sakiusi jog vieną moterį sudžiovinusi ir ją sudžiovins.

Nukentėjusioji parodė, kad 2013-08-25 buvo sekmadienis, kieme vyrai remontavo bulvių kasamąją mašiną, ji ruošėsi bulviakasiui. Atėjo L. M. jos lauke pavėsinėje gėrė kavą. Tada išgirdo iš už tvoros šaukiant V. „V., išlysk kurva, parodyk snapą, nunuodijai mamą, B. nunuodijai, čerauninke, pasmirdėle, sužavėjai tu mus. Pasmirdėlė prie pasmirdėlės ir tevaikščioja. Dabar nuodiji savo tėvą ir valkatą brolį. Pavogėt žemę, vagys“. Visa tai girdėjo tuo metu pas ją kieme dirbęs jos vyras K. V., R. L., L. M. ir jos vyras. Žodžiai buvo įžeidžiantys, labiausiai tai, kad ji nuodija žmones, taip pat įžeidžiamai nuskambėjo atsiliepimas apie brolį, kuris guli ant lovos. Tokie įžeidimai tęsiasi jau apie 10 metų, labiau prasidėjo prieš 2-3 metus. A. D. kviečia komisijas dėl nenušluotų lapų, dėl šiukšlių, kaltina užgrobus žemę. Tuo įžeidinėjimus kentė, tačiau, kai pradėjo kaltinti nuodijimais kreipėsi į policiją, po to į teismą. Teigia dėl tokių žodžių pasijutusi nejaukiai prie tai girdėjusių žmonių, sutriko sveikata, negali pamiegoti. Neturtinę žalą už įžeidimą ir šmeižimą vertina 10000 Lt, kuria prašo priteisti iš A. D., tačiau teigia sutiksianti su tokia suma kiek priteis teismas.

Liudytojas I. M. parodė, kad su A. D. jokių reikalų neturi, su R. V. yra pažįstami. Sekmadienį, datos tiksliai nepamena pas K. V. kieme, kartu su K. V. ir R. L. taisė bulvių kasamąją. Apie 16-17 val. pasipylė šauksmai, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai dėl apnuodijimo. Šaukė kaimynė A. D., per tvorą. Dėl ko kilo ginčas nežino. Šaukė, ant R. V., kad „tėvą marini žemėn, brolis ant lovos“. Necenzūriniai žodžiai „kurva, pajuodėlė“ sakė, „kur esi pasislėpusi, iškišk galvą“. A. D. pradėjo sakyti, kad „žmones išnuodijai, turtą susigrobei, žemes užsigrobei“. Daug nemalonių žodžių buvo. Į konfliktą jis nesikišo, tai buvo ne pirmą kartą, yra girdėjęs ir anksčiau. R. V. šoke buvo, visi buvę kieme tai girdėjo, taip pat pro šalį einantys žmonės. Teigia jeigu R. V. būtų brolį nuodijusi, tai kodėl greitąją kvietė, pats yra matęs kaip kvietė greitąją. Teigia bet kuris žmogus tokiais žodžiais, jaustųsi apšmeižtas. Jam tai girdėti buvo nepatogu, nenorėjo klausytis tokių žodžių. R. V. neprovokavo ginčo. Teigia, kad A. D. ir R. V. kiemą skiria aukšta medinė tvora, per tvorą nesimato kas už jos. Tuo metu jis buvo pasilipęs ant lentų ir matė už tvoros R. V., teigia, jog daugiau nieko A. D. kieme nebuvo.

Liudytoja L. M. parodė, kad sekmadienį 2013-08-25, apie 15 val. atėjo pas R. V., vyrai taisė bulvių kasamąją. Ji su R. V. gėrė kavą lauke, pavėsinėje. Pasigirdo šauksmai iš A. D. kiemo. Žodžiai šmeižiantys, kad R. V. išnuodijo savo mamą, B., Janį, taip pat tėvą ir brolį. Įžeidė žodžiais „pajuodėle, pasmirdėle, kurva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. R. V. pradėjo verkti dėl šių žodžių. Tai sakė už tvoros, moteriškas balsas, kas yra už tvoros, nesimato, tvora aukšta. Teigia A. D. nepažystanti, anksčiau nebendravusi, tačiau iš jos kiemo daugiau niekas negalėjo to sakyti. Teismo posėdžio metu teigia iš balso atpažįstanti, kad tai A. D. balsas.

Liudytojas R. L. parodė, kad buvo sekmadienis, tikslios datos nepamena, taisė bulvių kasamąją, kartu su I. M. ir K. V., kai kaimynė A. D. pradėjo „koliotis“ visokiais žodžiais, sakė, kad R. V. „tručija“ savo artimuosius, senelius, brolį valkatą. Anot jo „tručyti“ reiškia nuodyti. Per tvorą nors ir nesimatė kas kalba, tačiau atpažino jog tai A. D. balsas. I. M. buvo pasilipęs ant lentų matė per tvorą A. D..

Liudytojas K. V., parodė, kad jis yra R. V. vyras. A. D. yra kaimynė. Tą dieną, 2013-08-25, sekmadienį, pasikvietė I. M. ir R. L. padėti remontuoti bulvių kasamajai. Remontavo beveik visą dieną. Kai atėjo M. žmona, jos su Rože ėjo kavos gerti, sėdėjo pavėsinėje. Tai kaimynei A. D. užėjo ir pradėjo šaukti „pajuodėle, ragana išlysk“, prasidėjo kiti necenzūriniai žodžiai. Tai galėjo būti apie 15-17 val. Išgirdo žodžius „V., ragana, tu nuodiji senelius, T. J., B. B., mamą nunuodijai, tėvuką nuodiji ir brolį valkatą pasiėmusi nuodiji“. Taip pat buvo įžeidžiantys žodžiai „kurva išeik, pasirodyk, tu valkata, mamą nunuodijai, nuodiji senelį T., B., uošvienę, tėvukas ant lovos, ragana, tu, pajuodėle“. Suprato, kad apie juos kalba kaip apie žmogžudžius. Konfliktas vyksta jau gal 2-3 metus. A. D. per tvorą nesimatė, ji šmėžavo per tvoros tarpus, girdėjosi maždaug už 20 metrų. Į D. šūkavimus R. V. atsakė „ką dar išsigalvosi, viskas jums negerai“.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji yra A. D. kaimynė, jų ūkiniai pastatai kampais ribojasi. 2013-08-25 prisimena buvo sekmadienis, parvyko jos sūnus iš Norvegijos. Į svečius atvyko tėvai, sesuo. Ruošėsi kepti šašlykus. Ji iš A. D. perka kiaušinius. Kiaušinių reikėjo jos seseriai. Tą dieną važiavo su dviračiu aplink gatve pas D. tris kartus apie 12 val., o po to 2-2,5 val. ir paskutinį kartą apie 19 val. nieko nerado namie. Triukšmo lauke negirdėjo.

Liudytojas A. D. parodė, kad yra A. D. vyras. Patvirtino, kad jis su žmona tą dieną 2013-08-25 buvo išvykę į kolektyvinį sodą, grįžo vakare apie 19:30 val. Tą dieną sode dirbo. Apie minimą ginčą nieko nežino.

Iš Kaltinamosios R. V. rašto gauto teisme 2013-10-03 matyti, kad su R. V. ginčai tęsiasi jau apie 30 metų. Rašte teigia, kad kaltinime nurodyti prasimanymai ir šmeižtas, tačiau šiame rašte neneigė tuo metu buvusi namie, ką patvirtina ši ištrauka: „pasak prašymu, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d. dirbant kieme, kad aš sakiusi apie kažkokius nunuodijimus tuos globėjus aš nieko nežinau jos prasimanymai ir mane šmeižia. O kurva galvą iškišęs mane vadino jos anūkas Artūro sūnus“. (b.l. 7)

2013-08-30 nutarimu Nr. 84-At-00131-13 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. V. šmeižimo pagal 2013-08-29 R. V. skundą. Prie medžiagos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pateikta B. B. ir R. D. mirties liudijimų kopijos patvirtinančios, kad jos mirė ne smurtine mirtimi, mirties priežastys – ateresklerozinė širdies liga (b.l. 28-29).

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą palaiko nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 str. 1 d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (BPK 34 str. 2 d.). Nukentėjusioji R. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltinimą pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. palaikė. Taip pat palaikė civilinį ieškinį dėl 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamosios griežto nubaudimo teigia nesiekianti, nuomonės dėl bausmės rūšies ir dydžio neišreiškė, teigia palieka tai spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam nurodyto pobūdžio melagingas žinias. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.

Pagal BK 155 straipsnio 1 dali atsako tas kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai įžeisdamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Prieš vertinant šmeižto ir įžeidimo turinį teismas pirmiausia pasisako dėl paties fakto buvimo. Kaltinamoji bei jos atstovas neginčija, kad kaltinime nurodyti žodžiai yra šmeižiančio bei įžeidžiančio turinio, kaltinamoji A. D. nepripažįsta paties, teikdama, kad iš viso nebuvo namuose nusikalstamų veikos padarymo metu. Teismas įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nusikalstamų veikų fakto buvimą pagrindžia nuoseklūs ir logiški nukentėjusiosios R. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriuos atitinka bei patvirtina liudytojų I. M., L. M., R. L. ir K. V. parodymai. Liudytojas I. M. teigia matęs ir girdėjęs šmeižiančius ir įžeidžiančius žodžius sakant A. D.. Kiti liudytojai A. D. pažino iš balso. Liudytojai I. M., L. M., R. L. nesusiję giminystės ryšiais su nukentėjusiąja, pripažįsta, kad santykiai draugiški vieni kitiems talkina. Atmestini argumentai, jog liudytojai galimai susimokę nes beveik identiškai liudija. Neįtikėtina, kad tiek daug žmonių būtų įtraukta į suokalbį, duotų melagingus parodymus, tuo patys darydami nusikaltimus, neaiškiais motyvais ir tikslu. Teismas nustatė, kad barniai tarp A. D. ir R. V. vyksta gana dažnai ir jau daug metų, todėl nebuvo tikslo nukentėjusiajai ir liudytojams kurti išgalvotą, nebūtą istoriją. Pati kaltinamoji 2013-10-03 teismui pateiktame pareiškime netiesiogiai pripažįsta 2013-08-25 dirbusi kieme ir, kad ją necenzūriniu žodžiu pavadinęs nukentėjusiosios anūkas. Šiame pareiškime kaltinamoji nė žodžiu neužsimena jog tuo metu nebuvo namie ir negalėjo to padaryti. Kaltinamosios iniciatyva kviestos liudytojos A. P. parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Liudytoja teigia 2013-08-25 nuo 12 iki 19 val. tris kartus buvusi pas kaltinamąją ir jos neradusi namie, nes niekas durų neatidarė. Tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji nebuvo namie. Liudytoja nematė ir nežino kur tuo metu buvo kaltinamoji. Liudytojo A. D. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes šis asmuo artimas kaltinamosios žmogus, jos vyras, jis noras ir teigia, kad 2013-08-25 visą dieną su žmona buvo išvykę į sodus, tačiau negalėjo paaiškinti kas nutiko tą dieną, kodėl jis įsiminė šią dieną. Judytojo teigimu kiekvieną savaitgalį jis važiuoja į sodą kur laiko bites, dažniausiai važiuoja vienas, o ta dieną važiavo ir žmona. Kaltinamosios teiginiai, kad nukentėjusioji tokiu būdu bando su ja susidoroti taip pat niekuo nepagrįsti, priešingai pasiūlius privačiai kaltintojai pasisakyti dėl bausmės rūšies ir dydžio skyrimo kaltinamajai, kaip tai numato BPK 34 str. 2 d., ji nepasinaudojo šia teise, bausmės klausimą paliko spręsti teismui teikdama, kad nesiekia griežto kaltinamosios nubaudimo, nori tik, kad liautųsi įžeidinėjimai.

Vertinat šmeižto turinį neabejotinai kaltinimas nunuodijimu sietinas su gyvybės atėmimu, žmogžudyste kas laikytina labai sunkiu nusikaltimu, už kuri atsakomybė numatyta baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje. Tiek žodis nuodyti tiek ir „tručyti“, kuris vartojamas šnekamojoje kalboje, reiškia tą patį. Pateikti mirties liudijimai patvirtina, kad du iš paminėtų asmenų, t.y. B. B. ir R. D. mirė natūralia mirtimi, todėl kaltinamoji neturėjo jokio pagrindo kalbėti apie nunuodijimus. Viešai išsakyti kaltinimai tokiais nusikaltimais, juo labiau, neva padarytais prieš nukentėjusiosios artimus žmones, neabejotinai žemina garbę ir orumą, gali pakirsti nepasitikėjimą šiuo asmeniu. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, paremtu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad kaltinamoji šmeižė nukentėjusiąją R. V., neva ši nunuodijo savo mamą R. D., globotinius J. T. ir B. B. ir toliau nuodijanti savo tėvą J. D. ir brolį K. S., ši veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 154 str. 2 d. požymius.

Vertinant įžeidimo turinį, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. D. viešai, girdint I. M., L. M., R. L. ir K. V., užgauliais bei žeminančiais žodžiais pažemino ir įžeidė nukentėjusiąją R. V., pavadindama ją necenzūriniu žodžiu „kurva“ kas šnekamojoje kalboje laikytina paleistuve. Taip pat „čerauninke“, kas šnekamojoje kalboje laikytina kerėtoja, burtininke, ragana. Ir įžeidžiamai atsiliepė apie nukentėjusios artimą, neįgalų brolį pavadindama jį „vadalą“ kas reiškia bastūną, valkatą, ir laikytina įžeidžiančiu žodžiu. Ši veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 155 str. 1 d. požymius. Šiuos žodžius kaip įžeidimą įvertino ir nukentėjusioji, kuri liudininkų teigimu sutriko verkė, jautėsi pažeminta. Be aukščiau išdėstytų įrodymu, kaltinamosios kaltę įrodo tai, kad ji pati paskutinio žodžio metu, teisiamajame posėdyje pareiškė, jog visi esą žino, Jog R. V. yra ragana, kad užsiima raganavimu, kas ne tik patvirtina žodžio „čerauninkė“ panaudojimą, bet ir paaiškina jo prasmę, jog nukentėjusioji užsiimanti esą negerais kerais, burtais. Tokie kaltinamosios veiksmai netoleruotini visuomenėje, laikytini įžeidžiančiais. Įžeidimo viešumą patvirtino keturi tai girdėję nustatyti liudytojai, be to šiuos žodžius galėjo išgarsti ir kiti tuo metu pro šalį ėję žmonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 47, 54, 55 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. A. D. tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus žmogaus garbei ir orumui. Nusikaltimas yra baigti. Nusikaltimų motyvai tarpusavio nesutarimai, išlietas pyktis, tikslu pažeminti. Kaltinamoji yra nedirbanti, pensininkė, gauna mažas pajamas, neteistas, administracine tvarka nebausta, psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra, elgesį. Teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus pasiekta jai paskyrus minimalią bausmę nesusijusią su asmens laisvės suvaržymu. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., padarytos tuo pačiu tais pačiais veiksmais, vieninga tyčia, sudaro idealią sutaptį, todėl bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuostatas.

Nukentėjusioji R. V. pareiškė 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Motyvavo tuo kad, ji buvo įžeista ir apšmeižta kitų žmonių akivaizdoje, prilyginta žmogžudei. Baiminasi dėl to ką kiti žmonės galėjo apie ją pagalvoti. Dėl ko sutrikusi sveikata, miegas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numautais CK 6.250 straipsnyje. Pažymėtina, kad žalos dydį, mastą turi įrodyti nukentėjusysis. Atsižvelgiant į teismų praktiką 1) nustatinėtinos neturtinės žalos pasekmės. Nukentėjusioji nors ir nurodo kaip jautėsi, kokias emocijas, išgyvenimus patyrė, tačiau nepateikė įrodymų apie sutrikusią sveikatą, nepateikė įrodymų, kad šmeižtas ar įžeidimas būtų kažkaip atsiliepęs bendravime su žmonėmis kurie tai girdėjo. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad santykiai su tai girdėjusiais žmonėmis nepašlijo. Priešingai liudytojas I. M. pateikė pavyzdį kaip nukentėjusioji rūpinasi savo broliu dėl ko nepatikėjęs tokiomis kalbomis. Todėl teismas sprendžia, kad moralinė žala nesukėlė pasekmių yra paremta tik pirminėmis nemaloniomis emocijomis. 2) Taip pat atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė ne tiesiogine tyčia. 3) Atsižvelgiama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį – kaltinamoji gauna 406,67 Lt senatvės pensiją, turi neįgalų (20 proc. darbingumo) pilnametį sūnų, kuris gauna šalpos pensiją 360 Lt. 4) Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimais nepadaryta turtinė žala. 5) Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismo manymu šioje byloje svarbus tai, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios tarpusavio barniai tęsiasi jau kelis dešimtmečius, toks jų tarpusavio bendravimas yra tapęs įprastu, kuris šiuo atveju peržengė anksčiau nukentėjusiosios toleruotas ribas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajai priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios A. D.. (BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 250 str.)

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios R. V. turėtos išlaidos - 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (b.l. 37), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios A. D. nukentėjusiajai R. V. (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso BPK 415 str., 297 - 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 MGL (260 Lt) baudą.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 MGL (130 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) baudą.

Įpareigoti A. D. paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui mokėjimo dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) , 1000 Lt (tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.