Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-12-27 · Civilinė byla Nr. e2-7992-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-27
Bylos Nr.
e2-7992-810/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01548-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Atsakovas
D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7992-810/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01548-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 27 d.DruskininkaiAlytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja E. D.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. A. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. A. (toliau – ir atsakovas) 608,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 187,03 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Dėl transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo D. A. kaltės 2018 m. birželio 1 d. Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė HONDA CRV, valstybinis numeris AA57375. Ieškovė šalių sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu atlygino transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 3043,82 Eur (29030,58 NOK) dydžio draudimo išmoką.

Kaip nurodo ieškovė, AB „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį sužinojo 2018 m. spalio 3 d., gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo parterio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, draudėjui D. A. sutartyje jo nurodytu adresu buvo išsiųstas paklausimas Nr. 2071436 dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Tačiau atsakovas į paklausimą neatsakė. Ieškovės teigimu, neturėdamas informacijos apie eismo įvykį iš draudėjo, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, todėl, negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Ieškovė siekia išreikalauti išmokėtų draudimo išmokų dalį iš transporto priemonės valdytojo remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 22 straipsnio 2 dalimi. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.

Taigi, pagal nurodytą teisės normą privalu pranešti draudikui, apdraudusiam eismo dalyvio civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, t. y. kai yra eismo įvykio dalyvių pasirašyta deklaracija ar už eismo įvykio tyrimą atsakingų institucijų išvada, kas atsakingas dėl šio eismo įvykio, taip pat tais atvejais, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas, t. y. kai nėra eismo įvykio dalyvių pasirašytos deklaracijos ir nėra už eismo įvykio tyrimą atsakingų institucijų išvados, kuris iš eismo įvykio dalyvių atsakingas už eismo įvykį.

Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

Pasekmes už TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį nevykdymą reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 63 punktą grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie eismo įvykį draudikui nepranešė, atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 608,76 Eur žalos atlyginimas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 15 Eur žyminis mokestis. Ieškovė įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Be to, ieškovė prašo priteisti 187,03 Eur išlaidas už vertimo paslaugas. CPK 88 straipsnyje reglamentuota, kokios šalių patirtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Be kitų minėtame straipsnyje konkrečiai nurodytų išlaidų, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskirtinos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kadangi ieškovės vertimo išlaidos yra patirtos dėl to, jog eismo įvykis įvyko Norvegijoje, ir ieškovė privalėjo teismui pateikti įrodymus išverstus į valstybinę kalbą, 187,03 Eur vertimo išlaidos laikytinos tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, būtinos ir pagrįstos įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 608,76 Eur (šešių šimtų aštuonių eurų ir 76 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 608,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202,03 Eur (du šimtus du eurus ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834), naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė