Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant ieškovei O. Č. , atsakovo D. S. atstovui advokatui Remigijui Pilkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-03877-505/2006 pagal ieškovės O. Č. ieškinį atsakovui D. S. , dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jos pareiškimu Vilniaus m. apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu pagal naujojo LR BK 182 ir 186 str. Šios prokuratūros 2005-02-28 nutarimu ji buvo pripažinta civiline ieškove 28232,00 Lt sumai, o prokuratūros 2005-10-27 nutarimu tyrimas buvo nutrauktas dėl senaties termino pasibaigimo ir nenustačius atsakovo veiksmuose sukčiavimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos 2000-07-18 įstatymą Nr.VIII-1864 10 str. ir LR CK 1.125 str. 1 dalį ieškininės senaties terminai pareikšti šiam ieškiniui nepraleisti, nes paskolos grąžinimo terminai pagal abu raštelius suėjo įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui.

pirma, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė O. Č. savo reikalavimus kildino iš paskolos sutarties, nors pačios sutarties nepateikė, taip pat skirtinguose pareiškimuose nurodė skirtingas, neva jam paskolintas sumas, teisme dar kitaip aiškino paskolos suteikimo aplinkybes. O. Č. ieškininiame pareiškime nurodė, kad 1996-1997 metais paskolino 15000 JAV dolerių, 2003-10-09 pareiškime ekonominei policijai bei teisme teigė, kad pagal du raštelius paskolino 28232 litus, teismas jos paaiškinimų prieštaravimų nevertino;

antra, teismas netinkamai įvertino raštelių turinį, nesiejo jų su kitais byloje esančiais įrodymais, nesiaiškino kada, kokiu pagrindu ir kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kada ir kokias pinigų sumas jis neva pasiskolino iš O. Č. . 2001-09-05 raštelyje jis nurodė, kad skolą ieškovei turi grąžinti UAB “Dansta“ sąskaita. Tai reiškia, kad asmeniškai iš O. Č. pinigų neskolino. Baudžiamojoje byloje yra UAB “Ratmilė“ buhalterės G. K. ir vyr. buhalterio M. S. parodymai, iš kurių matyti, kad O. Č. pinigus skolino UAB “Ratmile“ ir tai buvo įforminta įmonės kasoje bei buhalterinėje apskaitoje. Teismas šių įrodymų netyrė, dėl jų sprendime nepasisakė;

trečia, teismas patenkindamas ieškinį LR CK 6.2 str., 6.38 str., 6.65 str. 2 d., normų pagrindu, t.y. reguliuojančiomis prievolių atsiradimą, vykdymo principus, įvykdymo patvirtinimą, pakeitė ieškinio pagrindą ir tuo pažeidė LR CPK 42 str. reikalavimus;

ketvirta, teismas nepagrįstai netaikė LR CK 291 str. (1964 m. įstatymo redakcija) reikalavimų. Kadangi paskolos sutartis nebuvo sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu, pats susitarimas dėl paskolos suteikimo nelaikomas paskolos sutartimi, teismas nepagrįstai patenkino ieškinį remiantis ieškovės pateiktais rašteliais. Teismas tenkindamas ieškinį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose. Tokią praktiką suformavo LR Aukščiausiais teismas 2001-01-08 priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2001, bylų kategorija 57.1.

apeliacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nes nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, yra nepagrįstas, nes teismai tyrė šalių tikruosius ketinimus. Tai matyti iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų, baudžiamosios bylos medžiagos, teismas teisingai priėjo prie išvados, kad atsakovas asmeniškai skolinosi iš ieškovės pinigus įmonės finansinei padėčiai stabilizuoti, vertino šalių tikrąją valią, atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusių santykių praktiką (ji dirbo pas atsakovą juriste, pinigus atsakovui skolino keletą kartų, atsakovas dalį skolos grąžino, todėl pasitikėjo juo).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir apylinkės teismas reikalavo iš apelianto pateikti įrodymus, kad ieškovė buvo sudariusi paskolos sutartis su UAB “Ratmilė“ ir UAB “Dansta“, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė, o ji, ieškovė, sutarčių sudarymą su šiais juridiniais asmenimis neigia. (b.l. 12). Be to, likviduojant šias įmones, ji nebuvo nurodyta kaip kreditorė, t.y. ji nepripažinta kreditore, nes sutartinių santykių nebuvo. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad dalį skolos privalėjo grąžinti ne jis, o UAB “Dansta“, nes apeliantas anksčiau tardymo organams jau buvo pripažinęs, kad 2001-09-05 paskolos raštelyje buvo klaidingai nurodyta, kad paskolą pagal šį raštelį gražina UAB “Dansta“.

Kauno apylinkės teismo priteisto įsiskolinimo dydis yra realus ir tai patvirtina Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2005-10-27 nutarimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-2-630-03, kuriuo ieškovė pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje dėl 28232,00 Lt priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Kauno miesto apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus, prijungtos baudžiamosios bylos Nr.10-2-630-03 medžiagą, nustatė, jog 2001 m. rugsėjo 5 d. atsakovas parašė ir išdavė ieškovei prievolei patvirtinti skolos dokumentą, kuriuo atsakovas skolą, kurią turi grąžinti UAB “Dansta” sąskaita O. Č. , įsipareigojo grąžinti po to, kai bus parduotas atsakovo žmonai priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o skolą sudaro 4 037 USD bei 2002 m. gegužės 14 d. jis parašė ir išdavė ieškovei prievolei patvirtinti skolos dokumentą, kuriuo skolą, kurią sudaro 12 385 Lt, O. Č. privalo grąžinti iki 2002 m. lapkričio 1 d. (suma neįeina į sumą, numatytą 2001 m. rugsėjo 5 d. raštelyje) (b.l.13, 14, baudžiamoji byla Nr.10-2-630-03, l t., l.29, 87-90, 2 t., b.l. 15,116)(CK 6.65 str. 2 d.).

Šie atsakovo parašyti ir išduoti ieškovei prievolei patvirtinti skolos dokumentai, esantys pas ieškovę, reiškia, jog būtent atsakovas yra skolingas ieškovei minėtas sumas, o ne dėl bankroto likviduotos UAB “Dansta”, UAB “Ratmilė”, kurių kreditore ieškovė nebuvo (b.l.70-75). Įrodymų apie tai, jog šie prievolei patvirtinti skolos dokumentai yra pripažinti negaliojančiais ar atsakovas juos pasirašė veikiamas kokių nors ypatingų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo, ieškovės poveikio) atsakovas teismui nepateikė (b.l.123)(CPK 178 str.). Priešingai, ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas tik 2003 m. gruodžio 18 d., o ir atsakovas ikiteisminio tyrimo metu galimai pripažino, jog minėtas sumas skolinosi iš ieškovės, nors ir UAB “Ratmilė” vardu, nes duomenų apie tai, kad minėtos sumos buvo apskaitytos UAB “Ratmilė” finansinėje apskaitoje, baudžiamojoje byloje nėra (baudžiamoji byla Nr.10-2-630-03, l t., b.l. 7,29,30,87-90). Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. spalio 27 d. nutarimu konstatuota, jog D. S. veikoje galima įžvelgti požymių nusikalstamos veikas, numatytos 1961 m. BK 277 str. 1 d. (turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu), tačiau pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p., 2002 m. spalio 29 d. LR BK, BPK, BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. 2 p., LR BPK 170 str. 3 str. 1 d. 2 p., 212 str. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas Nr.10-2-630-03 D. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 277 str.1 d., buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (b.l.17, 18).

Atsakovui nepateikus teismui įrodymų, jog jis 4 037 JAV dolerių, t. y. 15 847 Lt, ieškovei grąžino 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.SB-1504 atsakovo sutuoktinei pardavus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 12 385 Lt iki 2002 m. lapkričio 1 d., bei, kad ieškovė grąžino atsakovui skolos dokumentus jam įvykdžius prievolę, iš atsakovo priteisė 28 232 Lt skolos ieškovei (baudžiamoji byla Nr.10-2-630-03, l t., b. l. 132-134, 136, 138) (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.65 str. 2 d.).

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais (šio ginčo atveju- atsakovo naudojimasis ieškovės piniginėmis lėšomis), o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str.). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 str.).

Teismas pripažinęs, jog atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, prievolės neįvykdė, iš atsakovo priteisė palūkanas CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2002 m. kovo 22 d. iki 2006 m. vasario 20 d.- 3 103 Lt ir nuo 2002 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. vasario 20 d.-2 064 Lt (b.l.2,3,78,79)(CK 6.261 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl atmesdama apeliacinį skundą, jų nebekartoja.

Iš esmės apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą dėl to, jog savęs nelaiko tinkamu atsakovu, o jo asmeniškai pasirašyti skolos rašteliai neatitinka paskolos sutarties sampratai, nes raštelių surašymo metu pinigų pagal juos negavo, o ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą 1996-1997 metais.

Iš skolos raštelių konteksto matyti, jog atsakovas patvirtina pinigų iš ieškovės gavimo ir jų negrąžinimo ieškovei faktą (b.l. 13, 14). Atmesti ieškinį vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovė pasitikėdama savo darbdaviu paskolino jam asmeniškai pinigus nesudarydama rašytinės paskolos sutarties pinigų perdavimo momentu, būtų neteisinga, prieštarautų CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, juolab, kad ginčijamos skolos faktą ir dydį patvirtino pats atsakovas baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai dėl ginčo dalyko visą laiką buvo nuoseklūs. Apelianto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme dėl paskolos sudarymo aplinkybių, jos dydžio iš esmės skiriasi nuo jo paaiškinimų baudžiamojoje byloje. Atsakovas, kaip įtariamasis, 2005-06-03 prašyme iš esmės nurodo ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, t.y. pripažino, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė faktiniai paskoliniai santykiai, jog liko skolingas ieškovei 4037 JAV dolerių ir 12385 Lt, ieškovei perduodant pinigus 1996-1997 rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, ieškovei negrąžintos skolos dydį jis pats apskaičiavo ir tai buvo įtvirtinta vėliau surašytuose rašteliuose, skolą įsipareigojo grąžinti (b.l. 2 t. b.l. 103). Todėl akivaizdu, kad ieškovas siekdamas išvengti prievolės įvykdymo keičia parodymus ir kaip bet kuris protingas asmuo, nebūtų pasirašęs skolos grąžinimo raštelių, jeigu jis nebūtų gavęs pinigų.

Liudytojais apklausti baudžiamojoje byloje G. K. ir M. S. nepatvirtino atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog jie žino, kad pinigai buvo paskolinti įmonei, o ne jam asmeniškai (b.b., 1 t. b.l. 91, 92, 96, 97).

Pažymėtina, kad atsakovas baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju taip pat parodė, kad jis nežino ar pinigai buvo užpajamuoti bendrovės UAB “Ratmilė“ finansinėje apskaitoje (1 t. bl. 87-90).

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis ir teoriniais samprotavimais, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.