Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-1694/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2-1694/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mimino“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1694/2012Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mimino“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Mimino“ (bylos Nr. B2-642-227/2012).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Mimino“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Viresita“. Ieškovas nurodė, kad atsakovo veikla yra nuostolinga, ilgą laiką nevykdomi privalomi mokėjimai ieškovui (78 647,65 Lt), bendrovė yra nemoki.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Mimino“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas nesutiko atidėti priskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Bendrovė savo finansinių įsipareigojimų nevykdė ne dėl piktybinių priežasčių, bet dėl savo sunkios finansinės padėties. Bendrovė siekia išsaugoti darbo vietas, tęsia veiklą, iš dalies atsiskaito už prekes ir paslaugas, stengiasi padengti darbo užmokesčio skolą dirbantiems darbuotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Minimo“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Teismas nurodė, kad bendrovės nemokumą patvirtina byloje esantys dokumentai. Iš VĮ Registrų centrui 2012 m. gegužės 11 d. pateikto atsakovo UAB „Mimino“ 2010 metų balanso matyti, kad atsakovas turto turėjo už 57 301 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 494 253 Lt. Palyginus su atsakovo 2009 metų balansu, atsakovo turto sumažėjo nuo 63 383 Lt iki 57 301 Lt , o skolos padidėjo nuo 332 227 Lt iki 494 253 Lt. Lyginant balanso duomenis už 2011 metus su duomenimis už 2010 metus, matyti, kad turto sumažėjo nuo 57 301 Lt iki 24 663 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo nuo 494 253 Lt iki 551 630 Lt. 2012 m. gegužės 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad atsakovo skolos/įsipareigojimai išaugo iki 596 960 Lt., o turtas sumažėjo iki 20 871 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, taip pat, nemoka ir privalomų mokėjimų. Atsakovo skola ieškovui 2012 m. I ketvirtį sudarė 78 647,65 Lt. Teismas padarė išvadą, jog įmonė yra nemoki, kadangi ji nevykdo ir negali vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, be to, kreditoriniai reikalavimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad bendrovės finansiniai sunkumai laikini ir bendrovė gali atgauti mokumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Mimino“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinti bei ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Iš atsakovo 2012-05-31 balanso matyti, kad atsakovo ilgalaikis turtas sudaro 7 Lt, o trumpalaikis turtas – 20 864 Lt. Pagrindinę trumpalaikio turto dalį sudaro pirkėjų (debitorių) įsiskolinimas (13 897 Lt). Iš atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. debitorių sąrašo matyti, kad mokių debitorių įsiskolinimas sudaro vos 1 171 Lt. Iš apelianto turimo turto 2012 m. gegužės 31 dienai atėmus nemokių debitorių įsiskolinimą lieka 8 145 Lt suma, kurios akivaizdžiai nepakanka nesupaprastintos bankroto procedūros administravimo išlaidų apmokėjimui.Teismas negalėjo paskirti UAB „Viresita“ bankroto administratoriumi. Teismui pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo poliso galiojimas yra pasibaigęs, todėl teismas negalėjo paskirti UAB „Viresita“ bankroto administratoriumi.

Atsiliepimas

Ieškovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tik teismas gali daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Atsakovas negali pats nuspręsti, kokia suma yra pakankama administravimo išlaidoms apmokėti. Ieškovas pažymėjo, kad ĮBĮ 4 straipsnis numato sąlygas, kurioms esant galima pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas nuo 2011 m. spalio 4 d. nemoka įstatymų nustatytų mokesčių ir kreditoriniai reikalavimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, Visagino miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Nors įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės savininkas turėjo pats kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Taip pat, ĮBĮ nenumato, jog bankroto administratoriui nepateikus administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo poliso, teismas vien šiuo pagrindu atsisakytų iškelti bankroto bylą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, kartu su juo pateikė ir galiojančią bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo patvirtintą kopiją. Atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius pradeda atlikti bankrutuojančių įmonių bankroto procedūras tik tuomet, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, privalomasis draudimas reikalingas tik po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kai bankroto administratorius pradeda vykdyti bankroto procedūras. Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą prideda galiojančio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo poliso kopiją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje vyksta ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y., kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų – neatsiskaito su kreditoriais.

Kaip jau buvo minėta Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi UAB „Mimino“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Dėl šios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl nepagrįstai iškėlė bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas ar UAB „Mimino“ yra mokus, rėmėsi atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais. Teismas nurodė, kad iš VĮ Registrų centrui atsakovo už 2010 metus pateikto balanso matyti, kad atsakovas turto turėjo už 57 301 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 494 253 Lt. Lyginant su balansu už 2009 metus, turto sumažėjo nuo 63 383 Lt iki 57 301 Lt , o skolos padidėjo nuo 332 227 Lt iki 494 253 Lt. Lyginant balanso duomenis už 2011 metus su duomenimis už 2010 merus, matyti, kad turto sumažėjo nuo 57 301 Lt iki 24 663 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo nuo 494 253 Lt iki 551 630 Lt. Taip pat, iš 2012 m. gegužės 31 d. balanso matyti, jog per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 596 960 Lt, tuo tarpu įmonės turtas sudaro tik 20 871 Lt (b. l. 59 – 60). Įmonės skolos darbuotojams siekia 78 038,73 Lt (b. l. 66 – 67). Tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 212 259,03 Lt (b. l. 68 – 69) bei skolos akcininkams ir kitiems fiziniams asmenims – 149 899,41 Lt (b. l. 70). Iš viso pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro net 440 197,17 Lt sumą. Tuo tarpu debitoriniai įsiskolinimai sudaro tik 13 897 Lt, iš kurių kaip procesiniuose dokumentuose nurodo pats atsakovas, mokių debitorių įsiskolinimas sudaro vos 1 171 Lt (b. l. 91). Taip pat, iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonė nemoka privalomų mokėjimų, – jos skola VSDFV sudaro mažiausiai 78 647,65 Lt (b. l. 5). Be to, pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta tą faktą, jog įmonė turi finansinių sunkumų. Iš atsakovo pateiktos 2012 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas per 2012 metus patyrė 49 122 Lt nuostolių (b. l. 61).

Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad įmonė tęsia ūkinę veiklą, gauna pajamų ir kad ši veikla nėra nuostolinga. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog įmonė turi didelių finansinių sunkumų – ji veikia nuostolingai, o pradelsti finansiniai įsipareigojimai keliasdešimt kartų viršija jos į balansą įtraukto turto vertę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog įmonė yra nemoki.

Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą, tuo pagrindu, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto įmonės nemokumo fakto, o tik bando remtis supaprastintą bankroto procesą reglamentuojančiomis įstatymo normomis, tačiau tai jokiu būdu negali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Tuo labiau, kad kaip minėta auksčiau, yra nustatyta, jog įmonė yra nemoki.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas negalėjo paskirti UAB „Viresita“ bankroto administratoriumi, kadangi bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo galiojimas yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo galiojimas neturi įtakos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopiją, iš kurios matyti, jog jis galioja nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2013 m. birželio 14 d. Taigi, minėtas civilinės atsakomybės draudimo polisas galiojo ir tuo metu, kai buvo sprendžiamas įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. 2012 m. birželio 25 dieną.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėRimvydas Norkus