Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė dalies reikalavimų ir prašė teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 70 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pavesti ieškovui priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakove jų gyvenamojoje vietoje, įspėjus ieškovą prieš 2 dienas, dalyvaujant ieškovui arba socialiniam darbuotojui, arba Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, jei atsakovės bendravimas su vaikais vyktų minėto skyriaus patalpose.

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2013 m. vasarą atsakovei panaudojus fizinį smurtą prieš dukrą E. V. ir prasidėjus teisminiam procesui, po vaiko (duomenys neskelbtini) rudenį, atsakovė su kūdikiu M. V. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o dukros liko gyventi su ieškovu. Atsakovei išvykus atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos M. V. nustatymo“, M. V. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta atsakovės motina L. Š.. Įvertinus ieškovo gebėjimą rūpintis sūnumi, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos M. V. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“, vaikui buvo panaikinta laikinoji globa ir jis grąžintas tėvui. Nuo 2013 m. rudens ieškovas tinkamai prižiūrėjo dukras, o nuo 2015 m. pradžios ir sūnų, rūpinosi jų sveikata ir ugdymu. Vaikų priežiūros bei buities darbus ieškovui padėjo atlikti jo motina J. V.. 2016 m. atsakovei grįžus į šeimą, specialistai nuolat lankėsi šeimoje. Atsakovė ne kartą buvo raginta ieškoti darbo bei vartoti paskirtus raminamuosius vaistus, siekiant išvengti galimo smurto prieš vaikus, tačiau ji nevykdė nurodymų. 2016 m. pabaigoje mikroklimatas šeimoje pagerėjo, iki 2017 m. gegužės mėn., apsilankymų šeimoje metu, vaikai niekada neminėjo, kad motina juos skriaustų. 2017 m. gegužės 10 d. gavus informaciją, kad atsakovė naudojo fizinį smurtą prieš dukras E. ir D., su šeima buvo toliau dirbama, atsakovė psichiatro buvo nukreipta gydymui. 2017 m. gegužės 31 d. atsakovė išklausiusi bendravimo su vaikais tobulinimo kursus išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2017 m. lapkričio 20 d. atvykus pas ieškovą ir vaikus, 2017 m. gruodžio 2 d. buvo gautas pranešimas, kad ieškovo šeimoje yra vartojamas alkoholis, atsakovė triukšmauja. Dėl ko vaikai buvo laikinai paimti iš šeimos. Ieškovas dėl tos situacijos labai jaudinosi ir dėl savo poelgio gailėjosi. 2018 m. lapkričio mėn. atsakovei pranešus policijai apie ieškovo neblaivumą, policijos pareigūnams atvykus į ieškovo šeimą, jam buvo nustatytas vidutinis (1,83 prom.) girtumas, tačiau vaikus prižiūrėjo jo motina. Ieškovas rūpinasi savo vaikais ir juos išlaiko. Vaikai visada švarūs, tvarkingi, turi visas reikiamas priemones ir daiktus. Nusiskundimų iš vaikų mokyklos negauta. Ieškovas rūpinasi vaikų sveikata. E. V. turi nustatytą neįgalumą, kurio pratęsimu rūpinasi ieškovas. Ieškovas gyvenimo sąlygų pagerinimui yra pateikęs dokumentus socialiniam būstui gauti. Bendraujant su vaikais matyti, kad tarp vaikų ir ieškovo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikams ieškovas yra autoritetas, gebantis patenkinti jų poreikius ir sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Su atsakove vaikų emocinis ryšys yra silpnas. Vaikai jaučia motiniškos šilumos trūkumą. Mano, kad atsakovės 2017 m. išklausyti kursai nedavė rezultatų. Pasak ieškovo, atsakovė telefonu nesiteirauja dėl vaikų pasiekimų, vaikus nuteikinėja prieš ieškovą ir ragina netinkamai elgtis, todėl po pokalbio su motina, pasikeitė vaikų elgesys mokykloje ir ieškovui teko vieną dieną stebėti vaikų elgesį pamokų metu. Bendraujant su vaikais jie nurodė, kad nelabai nori bendrauti su motina. 2019 m. vasario 13 d. ieškovui su vaikais apsilankius skyriuje, buvo dar kartą išklausyta vaikų nuomonė, kuri nepasikeitė. Visi vaikai nurodė, kad labai myli ieškovą ir nori su juo gyventi. Todėl siūlo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nes tai geriausiai atitiktų vaikų interesus. Ieškovas šiuo metu vienas išlaiko vaikus. Susitvarkė reikiamus dokumentus dėl priklausančių socialinių išmokų. Nors ieškovas oficialiai niekur nedirba, tačiau šiltuoju metu laiku jis dirba nuosavybes teise jam priklausančią žemę, uždarbiauja pas vietinius ūkininkus. Prie namų yra daržas, todėl ieškovas aprūpina vaikus vaisiais bei daržovėmis. Laikė gyvulius ir taip prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Turimais duomenimis, atsakovė niekur nedirba, o gauna tik netekto darbingumo pensiją, kuri nuo 2019 m. sausio mėn. yra 167,37 Eur. Pritaria, kad būtų priteistas iš atsakovės vaikams išlaikymas. Institucijos nuomone, atsakovė galimai daro neigiamą įtaką vaikų auklėjimui, nevaldo savo emocijų, negeba parinkti tinkamų vaikų auklėjimo ir drausminimo metodų bei priemonių, nors ir yra išklausiusi bendravimo su vaikais kursus, todėl mano, kad atsakovės bendravimo tvarka su vaikais turėtų būti nustatyta su tam tikrais apribojimais, ieškovui kontroliuojant vaikų bendravimą su atsakove, kad laiku pastebėtų galimą neigiamą atsakovės įtaką vaikų auklėjimui ir apsaugotų vaikus nuo žalingos įtakos bei galimo smurto prieš vaikus.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus. Pritarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, kadangi tėvo ryšys su vaikais artimesnis. Nurodė, kad paskutiniu metu nebuvo gauta informacijos apie alkoholio vartojimą ieškovo šeimoje, išskyrus vieną atvejį 2017 m., tačiau ir tuomet vaikus prižiūrėjo ieškovo motina. Pritarė ieškovo pasiūlytai atsakovės bendravimo su vaikais tvarkai. Atsižvelgiant į atsakovės sveikatos, finansinę padėtį ir galimybes, pritarė prašomai priteisti išlaikymo sumai kiekvienam vaikui po 70 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 7-10). Visi vaikai gyvena su ieškovu, mokosi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11, 12). E. V. nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (el. b. l. 14). Sodros duomenimis, ieškovas ir atsakovė nedirba (el. b. l. 16).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl šio reikalavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalių vaikai gyvena su ieškovu. Jis pagal galimybes rūpinasi vaikais, prižiūri ir vienas juos išlaiko. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tarp ieškovo ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, vaikai myli ieškovą ir nori su juo gyventi. Atsakovės ryšys su vaikais yra silpnas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsakovės 2017 m. išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursai nedavė teigiamų rezultatų (el. b. l. 63). Ieškovo teigimu, atsakovė nesidomi vaikais, retai su jais bendrauja, kartais paskambina, būdama neblaivi. Atsakovė neatvyko į teismo posėdį, o tai rodo jos abejingumą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, požiūrį į motinystę ir santykius su vaikais. Todėl darytina išvada, kad labiausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Todėl vaikų A. V., E. V., D. V. ir M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jų tėvu (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad šalių dukros nuo 2013 m., o sūnus – nuo 2015 m. gyvena su ieškovu. Atsakovė vaikais nesirūpina. Bylos nagrinėjime taip pat nedalyvavo, tik savo pateiktame 2019 m. kovo 21 d. rašte nurodė, jog nori bendrauti su vaikais, tik esą to neleidžia ieškovas (el. b. l. 121). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprieštaravo atsakovės bendravimui su vaikais. Patvirtino, kad neleidžia bendrauti su vaikais, tik jai esant neblaiviai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad atsakovei dėl jos turimų psichikos sveikatos sutrikimų, kildavo sunkumų bendraujant su vaikais, ji naudojo fizinį smurtą, dėl to atliko laisvės atėmimo bausmę. Dėl vaikų saugumo ieškovas prašo, o Vaikų teisių apsaugos skyrius siūlo atsakovei nustatyti su vaikais bendravimo tvarką, dalyvaujant ieškovui, ar skyriaus atstovui, skyriaus patalpose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas, nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakove jų gyvenamojoje vietoje, įspėjus ieškovą prieš 2 dienas, dalyvaujant ieškovui arba socialiniam darbuotojui, arba Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, jei atsakovės bendravimas su vaikais vyktų skyriaus (tarnybos) patalpose.

Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ar kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas ieškinyje prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikams įsiskolinimą ir išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį, nurodė, kad vaikų išlaikymui reikia skirti apie 300 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, o jauniausiajam sūnui – apie 276 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, sunkią finansinę padėtį, atsisakė dalies savo ieškinio reikalavimų, t. y. visiškai atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dalies reikalavimo dėl išlaikymo vaikams, prašydamas priteisti iš atsakovės po 70 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsakovė savo pateiktame rašte nurodė, jog sutinka mokėti vaikams išlaikymą, tačiau nepasisakė dėl išlaikymo sumos. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, ieško darbo (el. b. l. 121).

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nedirba (el. b. l. 16), augina nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus (el. b. l. 14). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, pagrindines ieškovo pajamas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė išmoka vaikui (180 Eur), vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti (171 Eur), vienkartinė pašalpa socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto (152 Eur), šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 metų) (130 Eur), per 13 mėn. gauta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (168 Eur) (el. b. l. 17). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, ieškovui priklauso 187/639 dalyss žemės ūkio paskirties žemės sklypo (el. b. l. 18-19); VĮ Regitra duomenimis – automobilis Nissan Almera (el. b. l. 20, 21). Taigi, matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, jam paskirta ir antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22-23).

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Sodros duomenimis, ji nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją (167,37 Eur) (el. b. l. 112-113), registruojasi darbo biržoje (el. b. l. 65), nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. l. 105, 111). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ir atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Ji turi psichinės sveikatos sutrikimų, kas mažina jos galimybes įsidarbinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, įvertindamas atsakovės sunkią turtinę padėtį, netektą darbingumą, jos ribotas galimybes įsidarbinti, prašo priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui tik po 70 Eur per mėnesį, o kitos išlaikymo reikalavimo dalies (80 Eur) atsisakė. Taip pat atsisakė ir 7 200 Eur reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi objektyviai šio įsiskolinimo išieškoti nebus galimybių dėl atsakovės sunkios turtinės padėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę pareikšti, kad atsisako ieškinio ar jo dalies. Ieškinio dalies atsisakymas būtent šiuo atveju, neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti ieškinio dalies dėl reikalavimo dėl 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo bei dalies išlaikymo (80 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) priteisimo atsisakymą (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis) ir bylą šiose dalyse nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovas pateikė vaikams reikalingo išlaikymo paskaičiavimą, detalizuodamas vaikų poreikius maistui, ugdymui, vaistams, higienos reikmėms ir kt. (el. b. l. 2-3). Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, sunkią turtinę padėtį, galimybes įsidarbinti, tai, kad atsakovės pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija, taip pat į ieškovo išreikštą poziciją dėl išlaikymo priteisimo, vaikų skaičių, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų A. V., E. V., D. V. ir M. V. išlaikymui iš atsakovės priteisia po 70 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 30 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovas skirtinas iš atsakovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba. Jis 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22-23). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 76 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (70 Eur x 4 x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75), iš viso 151 Eur (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Valstybei iš atsakovės taip pat priteistina 5,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. kovo 6 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina 175,50 Eur už antrinę teisinę pagalbą (el. b. l. 115). Taigi, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina minėta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. V., E. V., D. V. ir M. V. išlaikymui po 70 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti uzufrukto teise ieškovą D. V. nepilnamečiams vaikams A. V., E. V., D. V. ir M. V. priteistų lėšų tvarkytoju.

Nustatyti, kad atsakovė I. Š. bendrauja su vaikais A. V., E. V., D. V. ir M. V., vaikų gyvenamojoje vietoje, įspėjus ieškovą prieš 2 dienas, dalyvaujant ieškovui D. V. arba socialiniam darbuotojui, arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, jei atsakovės bendravimas su vaikais vyktų skyriaus (tarnybos) patalpose.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š. 151 Eur žyminio mokesčio ir 5,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š. 175,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priimti ieškovo D. V. civilinio ieškinio dėl reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (7 200 Eur) bei dalies išlaikymo (80 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) priteisimo atsisakymą ir šias bylos dalis nutraukti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo leisti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.