Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Baltijos žuvys“ atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, pareiškėjos UAB „Baltlanta“ atstovui A. S., pareiškėjos UAB „Starkis“ atstovui direktoriui E. G., pareiškėjų UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“, E. N. individualiosios įmonės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Spika“, UAB „Prekybos namai „Aistra“ atstovės Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkui A. B., atsakovės atstovui T. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Senoji Baltija“ atstovui direktoriui A. M., UAB „Spika“ atstovui direktoriui G. G. ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų BUAB „Baltijos žuvys“, E. N. individualiosios įmonės, UAB „Baltlanta“, UAB „Starkis“ ir UAB „Stekutis“ skundus atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl protokolo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, UAB „Banginis“, AB „Senoji Baltija“, V. M. gamybinė komercinė firma „Stilma“, UAB „Monistico“, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Sedija“ ir UAB „Spika“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos BUAB „Baltijos žuvys“, E. N. individualioji įmonė, UAB „Baltlanta“, UAB „Starkis“ ir UAB „Stekutis“ kreipėsi į teismą su skundais (t. I, b. l. 41–49, t. IV, b. l. 26–34), prašydamos panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24, 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“ paskirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų.

Pareiškėjos vadovaujasi Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 17 ir 19 punktais ir pažymi, kad pagal naujas Taisykles kvotos naudotojams skiriamos 3 metų laikotarpiui pagal 2007–2012 metų vidurkį, o vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 procentų visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio. Protokolo duomenimis, BUAB „Baltijos žuvys“ suteikta 91 tona strimelių ir 388 tonos šprotų, UAB „Baltlanta“ – 78 tonos strimelių ir 205 tonos šprotų, UAB „Starkis“ – 4 tonos strimelių ir 1 tona šprotų, o E. N. IĮ apskritai nesuteikta šprotų ir strimelių kvotų. Pagal Komisijos protokolą kitam naudotojui – UAB „Banginis“ – suteikta 1 854 tonos strimelių ir net 9 521 tona šprotų. Tokią situaciją lėmė aplinkybė, kad būtent 2007–2012 metais UAB „Banginis“ šprotų ir strimelių sugautas kiekis buvo didžiausias.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnį, kuriame įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas ir nurodyta, kad draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo atveju Taisyklėse ir jų pagrindu priimtame protokole UAB „Banginis“ suteikiamos išimtinės teisės į strimelių ir šprotų kvotą, taigi ūkio subjektas, kuriam suteikiamos išimtinės teisės, apskritai nesusiduria su konkurencija atitinkamoje rinkoje, o iš kitų ūkio subjektų atimama galimybė konkuruoti ir jie yra priversti pasitraukti iš atitinkamos rinkos.

Pareiškėjai papildomai pažymi, kad 2013-03-20 Kaimo reikalų komitetas išplatino pareiškimą, kad žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti Taisykles, neatsižvelgė į daugumos visuomeninių žuvininkystės organizacijų pasiūlymus, Taisyklių nuostatos galimai prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Be to, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Paaiškina, kad netekę dalies kvotų patyrė nuostolių, nes remiantis 2007-06-07 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis Žvejybos Baltijos jūroje skyrimo taisyklėmis BUAB „Baltijos žuvys“ būtų skirta 190 tonų strimelių ir 615 tonų šprotų (pagal naujas Taisykles skirta 99 tonomis mažiau strimelių ir 277 tonomis mažiau šprotų); UAB „Baltlanta“, vadovaujantis sena taisyklių redakcija, būtų skirta 162,5 tonos strimelių ir 305 tonos šprotų, o pagal naujas skirta 84,5 tonos mažiau strimelių ir 100 tonų mažiau šprotų; UAB „Starkis“, vadovaujantis sena taisyklių redakcija, būtų skirta 10 tonų strimelių ir 2,5 tonos šprotų (šiuo atveju įmonei buvo skirta 6 tonomis mažiau strimelių ir 1,5 tonos mažiau šprotų); UAB „Stekutis“, vadovaujantis sena taisyklių redakcija, būtų skirta 65 tonos strimelių, o pagal naują redakciją skirta 41 tona mažiau.

Nurodo, kad pagal Taisyklių 4 ir 4.2 punktus teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje turi naudotojai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-03 įsakymu Nr. 3D-803 patvirtintos Lietuvos Respublikos žvejybos laivų įtraukimo į žvejojančių laivų įtraukimo į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklėmis (toliau – Taisyklės Nr. 2) ir daro išvadą, kad antrajai žvejybos laivyno daliai gali būti priskiriami žvejybos laivai, kurių pagrindinio variklio galia ne didesnė kaip 700 kW, kadangi būtent nuo variklio galios priklauso žvejybos laivų priskyrimas laivyno daliai. Tačiau Taisyklių Nr. 2 9.2 punkte nustatyta išimtis, kad antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtas ir žvejybos laivas, įregistruotas vadovaujantis Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004-04-30 įsakymu Nr. V1-13 „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“. Šis įsakymas buvo priimtas būtent dėl UAB „Banginis“ naujai įsigyto žvejybos laivo įregistravimo Žvejybos laivų registre.

Paaiškina, kad 2006-01-30 Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtintomis Žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre ir licencijų žvejybos laivams valdymo taisyklėmis, kurių pagrindu žvejybos laivai pradėti skirstyti į segmentus, o nuo Taisyklių Nr. 2 priėmimo – į žvejybos laivyno dalis, UAB „Banginis“ priklausančiam laivui suteikiamos išimtinės teisės žvejoti su galingesniu varikliu, nors pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 40 punktą žvejybos laivyno daliai turėtų būti priskiriami panašių techninių charakteristikų žvejybos laivai. Atsižvelgiant į Taisyklių Nr. 2 reikalavimus, žvejybos kvotos gali būti paskiriamos tik tų naudotojų laivams, kurie atitinka nurodytus reikalavimus. UAB „Banginis“ skiriama didžiausia strimelių ir šprotų kvota, nors jai priklausančio laivo „Gilija“ pagrindinio variklio galia yra didesnė nei 700 kW (yra apie 1 044 kW).

Teismo posėdyje pareiškėjos BUAB „Baltijos žuvys“ atstovas advokatas Zigmas Pečiulis, pareiškėjos UAB „Starkis“ atstovas direktorius E. G., pareiškėjų UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“, E. N. IĮ atstovės Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas A. B. palaikė skunduose išdėstytus argumentus, prašė juos tenkinti. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Taisyklių nuostatas pripažino prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams, todėl ir Protokolas, priimtas vadovaujantis Taisyklėmis, negali būti laikomas pagrįstu, todėl naikintinas.

Paaiškina, kad Komisijos kompetencijai priskirta nagrinėti žuvų išteklių naudotojų prašymus dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir skirti jas žuvų išteklių naudotojams. Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo ir nešališkumo principais. Komisija, 2013-03-26 posėdžio protokolu Nr. ZKB-2(6.1) paskirstydama kvotas žuvų išteklių naudotojams, savo kompetencijos neperžengė ir įgyvendino įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Skundžiamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, jį priimant nebuvo pažeisti nei pareiškėjų, nei kitų įmonių interesai. Žvejybos kvota Lietuvai skiriama metams ir kiekvienais metais ji paskirstoma iš naujo, todėl nesvarbu, ar įmonės žvejybos kvotas panaudojo, ar ne, žvejybos kvotos atgaline data negali būti atstatomos, o bet koks žvejybos kvotų perskirstymas iš esmės pažeistų teisėtai žvejojančių įmonių interesus ir destabilizuotų verslinės žvejybos būklę Lietuvoje.

Teigia, kad, vadovaujantis Taisyklių Nr. 2 9.2 punktu, antrajai žvejybos laivyno daliai priskiriami ne tik žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis kaip 12,00 m ir pagrindinio variklio galia yra didesnė kaip 110 kW, bet ne didesnė kaip 700 kW, bet ir žvejybos laivas, įregistruotas vadovaujantis Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004-04-30 įsakymu Nr. V1-13. Taigi, galiojančiais teisės aktais nustatytas UAB „Banginis“ priklausančio laivo priskyrimas antrajai žvejybos laivyno daliai.

Atkreipia dėmesį, kad žuvų išteklių naudotojams perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai yra nustatomi trejiems metams ir yra nekintantys. Žvejybos kvotos dydis, skirtas kiekvienam žuvų išteklių naudotojui, kiekvienais metais gali būti kitoks ir tai priklauso nuo ES Tarybos reglamentu paskirtos žvejybos kvotos Lietuvai kiekvienais metais. Šiuo atveju Komisija menkių, strimelių ir šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotas paskirstė vadovaudamasi Taisyklėmis, laikėsi nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjų teisių nepažeidė.

Remiasi Taisyklių 4.2 punktu ir Taisyklių Nr. 2 9.2 punktu ir teigia, kad žvejybos laivų skirstymas į žvejybos laivyno dalis, o būtent UAB „Banginis“ laivo „Gilija“ priskyrimas antrajai žvejybos laivyno daliai, atitinka galiojančius teisės aktus.

Akcentuoja, kad Taisyklės Nr. 2 nustato, kad antrajai žvejybos laivyno daliai priskiriami žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis kaip 12,00 m ir pagrindinio variklio galia yra didesnė kaip 110 kW, bet ne didesnė kaip 700 kW, taip pat žvejybos laivas, įregistruotas vadovaujantis Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004-04-30 įsakymu Nr. V1-13 „Dėl žvejybos laivo įregistravimo“, taigi jai priklausančio laivo priskyrimas antrajai žvejybos laivyno daliai, o kartu ir teisė gauti žvejybos kvotą yra nustatyta teisės aktais. Jos žiniomis, dėl teisės aktų, kuriais šis laivas priskirtas antrajai žvejybos laivyno daliai, panaikinimo jokie reikalavimai teismuose nėra pareikšti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jai priklausančio laivo priskyrimas antrajai žvejybos laivyno daliai ir teisės gauti žvejybos kvotas strimelėms bei šprotams suteikimas prieštarauja teisės aktams.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Banginis“ atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. V, b. l. 109), paaiškinimuose nurodė, kad posėdyje nedalyvaus (t. V, b. l. 107).

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Spika“, UAB prekybos namų „Aistra“ atstovės Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas A. B., AB „Senoji Baltija“ atstovas direktorius A. M. ir UAB „Spika“ atstovas direktorius G. G. palaikė pareiškėjų skunduose išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Taisyklių 19 punkto nuostatas, kurios yra susijusios su kitomis teisės aktų nuostatomis, pripažino prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams, todėl ir Protokolas, priimtas vadovaujantis Taisyklėmis, negali būti laikomas pagrįstu, taigi turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2012-11-20 Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1088/2012 Lietuvai buvo paskirstytos žvejybos Baltijos jūroje kvotos: 3 933 tonos menkių, 2 633 tonos strimelių, 12 510 tonų šprotų ir 1 685 vienetai lašišų.

2013-03-26 įvyko Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24, posėdis ir buvo surašytas protokolas Nr. ŽKB-2(6.1) (t. IV, b. l. 35–39). Komisija antru klausimu svarstė atviros Baltijos jūros žuvų išteklių naudotojų prašymus ir skirstė žvejybos Baltijos jūroje kvotas atvirosios Baltijos jūros žuvų išteklių naudotojams 2013 metams. Protokolo 2.12 punktu Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 26 punktu ir 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-28, paskirstė 2013 metų metines žvejybos kvotas žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jūroje, ir skyrė: AB „Senoji Baltija“ 953 tonas rytinių menkių, 0 tonų strimelių ir 583 tonas šprotų; V. M. gamybinei komercinei firmai „Stilma“ 117 tonų rytinių menkių, 69 tonas strimelių ir 8 tonas šprotų; E. N. individualiajai įmonei 262 tonas rytinių menkių ir po 0 tonų strimelių bei šprotų; BUAB „Baltijos žuvys“ 322 tonas rytinių menkių, 91 toną strimelių ir 388 tonas šprotų; UAB „Baltlanta“ 334 tonas rytinių menkių, 78 tonas strimelių ir 205 tonas šprotų; UAB „Monistico“ 111 tonų rytinių menkių, 26 tonas strimelių ir 68 tonas šprotų; UAB „Banginis“ 223 tonas rytinių menkių, 1 854 tonas strimelių ir 9 521 toną šprotų; UAB „Grinvita“ 172 tonas rytinių menkių, 128 tonas strimelių, 726 tonas šprotų; UAB „Prekybos namams „Aistra“ 154 tonas rytinių menkių, 75 tonas strimelių ir 222 tonas šprotų; UAB „Sedija“ 210 tonų rytinių menkių, 3 tonas strimelių ir 163 tonas šprotų; UAB „Spika“ 360 tonų rytinių menkių, 15 tonų strimelių ir 611 tonų šprotų, UAB „Starkis“ 165 tonas rytinių menkių, 4 tonas strimelių, 1 toną šprotų; UAB „Stekutis“ 160 tonų rytinių menkių, 24 tonas strimelių ir 1 toną šprotų.

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2013-03-26 protokolo Nr. ŽKD-2(6.1) 2.12 punkto dalies, kuria UAB „Banginis“ paskirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų kvota, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemės ūkio ministro 2013-03-15 įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintos Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2013-03-17 iki 2013-12-31) nustatė žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams tvarką. Taisyklių 17 punktas nustatė, kad naudotojams, teisėtais pagrindais valdantiems į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktus ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims.

Pagal Taisyklių 19 punktą, kiekvienam taisyklių 17 punkte nurodytam naudotojui suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio. Pagal Taisyklių 22 punktą vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 proc. visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013-03-25 įsakymu Nr. V1-28 buvo patvirtinti žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai (procentais) (t. IV, b. l. 54–55).

Iš ginčijamo protokolo turinio ir atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų nustatyta, kad Komisija žuvų išteklių naudotojams žvejybos kvotas 2013 metams paskirstė laikydamasi Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013-03-25 įsakymo Nr. V1-28 ir vadovaudamasi Taisyklių, be kita ko, 17, 19, 22 punktų nuostatomis.

Teismas, nagrinėdamas šią bylą 2013-10-09 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 17 ir 19 punktai tiek, kiek juose nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktams (t. V, b. l. 52–60).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-27 sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui (t. V, b. l. 69–72). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, Taisyklių 19 punkte nustačius, kad ūkio subjektui „suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio“, yra esmingai ribojama ūkio subjektų, užsiimančių ar pageidaujančių užsiimti šprotų ir strimelių žvejyba Baltijos jūroje, ūkinės veiklos laisvė, kadangi ūkio subjektams, kurie 2007–2012 m. negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, yra iš esmės ribojama galimybė užsiimti atitinkama žvejyba ateinančiais metais (pagal šį kriterijų naudotojams, 2007–2012 m. sugavusiems mažai strimelių ar šprotų, suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) būtų mažas, o nauji naudotojai pagal Taisyklių 9 punktą kvotas gali gauti tik itin ribotais atvejais). Tokio pobūdžio ūkinės veiklos ribojimas, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina bei Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 punktu, gali būti nustatytas tik įstatyme, todėl žemės ūkio ministras, poįstatyminiame teisės akte, t. y. Taisyklių 19 punkte, nustatydamas esmines ūkinės veiklos sąlygas ir ribojimo kriterijus, veikė ultra vires ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad 2013-03-26 Komisijos posėdžio protokolo 2.12 punktas, kuriame, atsižvelgus, be kita ko, į Taisyklių 19 punktą, UAB „Banginis“ nustatytos 2013 metų žvejybos kvotos, negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punktui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra ex nunc (lot. – nukreipta į ateitį), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, tačiau ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005). Analogiška pozicija yra formuojama ir konstitucinėje jurisprudencijoje, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį, nėra absoliuti (žr. 2011 m. spalio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimą). Tam tikrą Konstitucinio Teismo nutarimų retroaktyvumą (galiojimą ex tunc) suponuoja Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos, kuriomis siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingai teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą).

Teismas, remdamasis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalies nuostata, kad galimos bendro pobūdžio taisyklės išimtys, daro išvadą, kad kiekvienu atveju šios išimties taikymas yra susijęs su norminio teisės akto teisėtumo revizavimu teisme nagrinėjant individualią bylą. Priešingu atveju, t. y. taikant ex nunc principą, toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas individualioje byloje netektų prasmės, nes norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių padarinių teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005, 2013-04-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-778/2013).

Nagrinėjamoje situacijoje taip pat pažymėtina tai, kad sprendžiant, ar sprendimas dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui galioja retroaktyviai (ex tunc), vertintina, ar administraciniai aktai, priimti remiantis norminiu teisės aktu, prieštaraujančiu įstatymui, yra įgiję galutinį teisinį stabilumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 konstatavo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs įvykdymui būtino stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o ji baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.

Kaip minėta, nagrinėdamas šią bylą dėl Komisijos 2013-03-26 protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto panaikinimo, teismas 2013-10-09 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 17 ir 19 punktų tam tikra dalis neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktams (t. V, b. l. 52–60). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-27 sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014, kurioje pripažinta, kad Taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, teisės aktų registre oficialiai paskelbta 2014-04-09 (TAR, 2014, Nr. 2014-04255).

Kadangi individuali byla dėl Komisijos protokolo dalies panaikinimo buvo sustabdyta, 2013 metų kvotų skirstymo procedūra iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta, nes pareiškėjos dėl kvotų skirstymą reglamentuojančių teisės aktų iškėlė administracinį ginčą. Galimybė koreguoti 2013 metų kvotų paskirstymą nėra išnykusi, nes, kaip jau minėta, pareiškėjoms iškėlus ginčą teisme, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutarties norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 oficialaus paskelbimo (2014-04-09) 2013 metų kvotų skirstymo teisiniai santykiai tarp pareiškėjų ir atsakovės nėra susiklostę galutinai (nėra įsigaliojusio atsakovo priimto sprendimo).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sprendimas dėl 2013 metų žvejybos Baltijos jūroje kvotų paskirstymo negali būti laikomas įvykdytu, todėl teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (šiuo atveju – Taisyklių 19 punktu), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (neteisėtomis). Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2013-04-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-778/2013).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Komisijos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalis, kuria UAB „Banginis“ paskirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pareiškėjos šioje administracinėje byloje neformulavo jokio reikalavimo dėl UAB „Banginis“ priklausančio laivo įregistravimo neteisėtumo, be to, konstatavus, kad 2013-03-26 Komisijos protokole 2013 metų žvejybos kvotos žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atvirojoje Baltijos jūroje, paskirstytos neteisėtai, nes buvo vadovautasi Taisyklių nuostatomis, kurios prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pareiškėjų argumentai dėl UAB „Banginis“ priklausančio laivo „Gilija“ plačiau nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų BUAB „Baltijos žuvys“, E. N. individualiosios įmonės, UAB „Baltlanta“, UAB „Starkis“ ir UAB „Stekutis“ skundus tenkinti.

Panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24, 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“ paskirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.