Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. S., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. liepos 24 d. apie 7:45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vonios kambaryje, asmeninio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. S., tyčia abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir parvertė ant žemės, dėl ko ji pakaušiu trenkėsi į grindis, po to jis dešinės rankos kumščiu spaudė R. S. veidą, padarydamas apatinės lūpos patinimą, po to dešinės rankos pirštais suėmė ir spaudė R. S. skruostus, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S. parodė, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos, jas pilnai supranta. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjas nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, jam yra paskelbtas, įteiktas į rankas, įtarimas jam yra aiškus. Kaltu prisipažįsta visiškai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jokių galvos traumų, kurios įtakotų jo mąstymą ir veiksmus nėra turėjęs. Psichiatro ir priklausomybių įskaitose nėra registruotas. Sutinka duoti parodymus. Jis su R. S. yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus. Iki įvykio abu gyveno jiems abiem priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Vaikai jų bendri jau pilnamečiai. Paskutiniu metu su sutuoktine R. labai pykosi, ji jam vis prikaišiojo, kad turi kitą moterį. Įvykio dieną, tai yra 2024 m. liepos 24 d. ryte, įtarime nurodytu laiku ir vėl su R. sukonfliktavo. Ji pasakė, kad dukra važiuoja į (duomenys neskelbtini), reikia jai duoti pinigų. Tada R. vėl pradėjo jam prikaišioti, kad jis pinigus leidžia svetimai moteriai, o ne šeimai, kad nesirūpina šeima. Jis dėl nuolatinio sutuoktinės R. prikaišiojimo ir konfliktų, neteko tą rytą kantrybės ir pripažįsta, kaip nurodyta įtarime – atėjo į vonios kambarį, kur ji buvo, sugriebė abiem rankom jai už kaklo ir parvertė ant žemės. Tiki, kad tada galėjo ji pakaušį atsitrenkti į grindis ir dėl to jai skaudėjo. Po to pripažįsta, kad dešinės rankos kumščiu spaudė savo sutuoktinės R. veidą, ir tuo metu sužalojo jai turbūt lūpą, kaip nurodyta įtarime. Prisimena, kad galiausiai suėmė pirštais R. skruostus ir spaudė. Dėl tokių jo veiksmų sutuoktinei R. tikrai skaudėjo, ji patyrė fizinį skausmą. Todėl kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus. Sutuoktinės R. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Pirmą kartą prieš ją smurtavo, anksčiau niekada nėra prieš ją smurtavęs. Jo sutuoktinė R. jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (e. b. l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais kitais įrodymais

Nukentėjusioji R. S. apklausta liudytoja parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 07:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo vonios kambaryje, o vyras R. S. tuo metu buvo virtuvėje. Jie bendravo apie šeimos reikalus. Tada ji paprašė R. S. duoti pinigų dukrai J. S., nes ši ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini). R. S. įniršo, tapo agresyvus, ėmė priekaištauti, kodėl jis, o ne ji turi duoti jai pinigų. Ji bandė jam paaiškinti, kad abu turi rūpintis dukra ir jos poreikiais. R. S. įniršęs atėjo pas ją į vonios kambarį su savimi, turėdamas lėkštę su maistu, maistą metė ant jos ir išėjo į virtuvę. Tada ji ėmė jam priekaištauti dėl jo turimos kitos moters ir, kad jis nestokoja pinigų ant jos, o dukrai nieko neduoda. Po šių jos žodžių R. S. atėjo vėl pas ją į vonios kambarį ir su abiem rankomis suėmė jai už gerklės ir parvertė ant žemės, ko pasėkoje ji trenkėsi galvos plaukuotąją dalį (pakaušį) į grindis ir patyrė fizinį skausmą, kurį vertintų 8 balais (vertinant nuo 1 iki 10) bei fizinę žalą. Taip pat pargriovęs R. ją ant žemės, dešinės rankos kumščiu įsirėmė jai į veido sritį, į lūpas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą apatinėje lūpoje, kurį vertintų 7 balais (vertinant nuo 1 iki 10) bei patyrė fizinę žalą. Toliau tęsdamas savo veiksmus ir keldamas jai fizinį skausmą R. S. su dešine ranka, pirštais, suėmė jai veido sritį, taip spausdamas jai skruostus ir sukeldamas fizinį skausmą, kuri vertintų 5 balais (vertinant nuo 1 iki 10). Ji nieko jam nesakė, nes tuo metu buvo šoke, kad taip galėjo jis jai padaryti. Kuomet R. S. liovėsi prieš ją smurtauti ir atsitraukė nuo jos nueidamas į virtuvę, ji atsikėlė nuo žemės ir paklausė jo „už ką tu taip pasielgei?“, jis vėl atėjo į vonios kambarį, lyg norėjo ją griebti abiem rankom, tačiau ji pasakė, kad kreipsis į policiją, jis jai nieko neatsakė ir nuėjo į virtuvę, ji jam ramiai pasakė, kad liautųsi taip elgtis, nes tai yra smurtas prieš ją ir ji netylės. Ji pasiėmė savo rankinę ir išėjo į darbą. Darbe pastebėjo, kad jai yra ištinusi apatinė lūpa. Tą dieną nesikreipė į medikus, nes neturėjo laiko, buvo daug darbo, tačiau visą dieną jai svaigo galva. Po darbo ji grįžo namo, išsimiegojo ir ryte 2024 m. liepos 25 d. apie 08:00 val. vėl nuėjo į darbą, kuomet ėmė vemti, jai darėsi bloga ir pykino, prie jos priėjo direktorė, kuriai ji nieko apie savo asmeninius šeimos reikalus nepasakojo ir pasiūlė vykti į namus, tuomet ji pasakė, kad vyks į ligoninę. Jos kita kolegė apie 10 val. ją nuvežė į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėję ją VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo darbuotojai jai nustatė smegenų sutrenkimą. Apie 16:30 val. pas ją į darbą (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską papasakojo. R. S. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau į policijos pareigūnus ji nesikreipė, nes jai buvo gėda. Kadangi tai nebe pirmas kartas, kuomet jis taip elgiasi, o po šio pareiškimo jis taps agresyvus ir ji jo bijo, ji puikiai žino, kaip jis pratrūksta, o kaskart jo smurto protrūkiai tampa vis smarkesni, labai baiminasi dėl savo sveikatos būklės. Taip pat prašo jam skirti kardomąją priemonę gyventi skyrium nuo jos. Jai padaryta fizinė žala, šiuo metu dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendusi, todėl jo reikšti nepageidauja, jei persigalvos jį pareikš tyrimo eigoje žinodama tikslią jai padarytą materialinę žalą. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes vis dar yra sutrikusi ir neatsigauna po patirto šoko (e. b. l. 9-20).

Papildomai apklausta nukentėjusioji R. S. parodė, kad tvirtina duotus savo liudytojo parodymus apie tai, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 7:45 val., savo name, (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto metu jos sutuoktinis R. S. abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir parvertė ant žemės. Dėl to ji pakaušiu trenkėsi į grindis ir patyrė fizinį skausmą. Po to jos sutuoktinis R. dešinės rankos kumščiu pradėjo spausti jos veidą ir taip sužalojo jai lūpą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tada R. pirštais suėmė ir spaudė jos skruostus, jai skaudėjo. Papildo, kad pirminėje liudytojo apklausoje ji parodė, kad sutuoktinis R. smurtauja ne pirmą kartą. Nori patikslinti, kad tai sakydama tyrėjai, turėjo omeny R. psichologinį smurtą, o ne fizinį. R. paskutiniu metu ją nuolat koneveikė, žemino, kartą net puoduko vandenį ant veido išpylė – tą ir turėjo omeny, tai yra R. psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Todėl dėl aiškumo nori patikslinti, kad anksčiau iki šio įvykio R. prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Papildo, kad sutuoktinis R. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi smurtavęs prieš ją, ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (e. b. l. 68-71).

2024 m. liepos 25 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-20, 21-30).

Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios R. S. galvos plaukuotąją dalį, akivaizdžių sužalojimų nesimato. Apžiūrint nukentėjusiosios veide esančią apatinę lūpą, matyti dešinėje pusėje, esantis patinimas. Apžiūrint nukentėjusiosios veidą, skruostus, akivaizdžių sužalojimų nematyti (e. b. l. 35-37, 38-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktame medicinos duomenų išraše jokių objektyvių trauminių pakitimų (sužalojimų) R. S. neaprašyta. Nustatytoji diagnozė – (duomenys neskelbtini) paremta tik pacientės žodžiais, todėl sužalojimu nevertinama ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. R. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (e. b. l. 64-65).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir parvertė ant žemės, dėl ko ji pakaušiu trenkėsi į grindis, po to jis dešinės rankos kumščiu spaudė R. S. veidą, padarydamas apatinės lūpos patinimą, po to dešinės rankos pirštais suėmė ir spaudė R. S. skruostus, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 25 d. 16.50 val. iki 2024 m. liepos 26 d. 11.47 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 149).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, neteistas (e. b. l. 139-141), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 142-143), dirbantis (e. b. l. 144-145), sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokurorės siūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sutuoktinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 25 d. d. 16 val. 50 min. iki 2024 m. liepos 26 d. 11 val. 47 min. (e. b. l. 89, 100) – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 116) (2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pratęsta nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (e. b. l. 120-122), 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. spalio 28 d. (e. b. l. 126), 2024 m. spalio 18 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. (e. b. l. 130-132), 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta nuo 2024 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. (e. b. l. 136-138) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 107-109) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 25 d. d. 16 val. 50 min. iki 2024 m. liepos 26 d. 11 val. 47 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, laikyti, kad kaltinamasis atliko dviejų laisvės apribojimo dienų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.