Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., dirbančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2016 m. birželio 20 d., apie 18.30 val., Vilniuje(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono ir atidarytomis priekinėmis keleivio durelėmis kliudė stovintį automobilį „Opel Insignia Limousine“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius ir, nepranešęs apie eismo įvykį, su kuriuo susijęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje M. V. su pažeidimais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pažeidimus padarė per savo žioplumą. Automobilyje buvo susiginčijęs su drauge S. B., barėsi ir keleivė norėjo išlipti, todėl atidarydama dureles galėjo apgadinti kitą automobilį. Jo automobilis nebuvo sugadintas. Supranta, kad už keleivius yra atsakingas vairuotojas. Vėliau su mergina išvažiavo, ir tik vėliau ji pasakė, kad trenkė durelėmis į kitą mašiną. Neatsimena, kad būtų priėjęs liudininkas, ten buvo daugiau žmonių. Kadangi ginčijosi su drauge, tai į aplinkinius nekreipė dėmesio. Keleivės iš automobilio nestūmė, ji pati norėjo išlipti. Jis pasišalino iš įvykio vietos nepiktybiškai, pažįsta nukentėjusiąją, tikrai nebūtų nuvažiavęs su ja nesusitaręs. Anksčiau paskirtas baudas sumokėjo. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, jo netekęs turės išeiti iš darbo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso pažįstamam, kuris leido jam vairuoti automobilį. Žalą nukentėjusiajai I. V. atlygino ir ji pretenzijų neturi. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, arba jei teismas nuspręstų kitaip, tai kad šis terminas būtų kuo trumpesnis. Turėdamas pažymėjimą galės lengviau sumokėti baudą. Taip pat prašo išdėstyti baudą dalimis.

Iš policijos pareigūno vyriausiojo patrulio D. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-20 atvykus į eismo įvykį paaiškėjo, jog automobilį „Opel Insignia Limousine“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. V. paliko stovėti Grigiškėse, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie 18.45 val. kaimynai jai pranešė, kad jos automobilį apgadino „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga su atidarytomis durelėmis ir iš įvykio vietos išvažiavo. Įvykį matęs A. K. paaiškino, kad „Renault“ vairuotojas važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį. „Renault“ automobilį vairavo vyras (b.l. 5).

Liudininko A. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-06-20 18.20 val. jis eidamas į parduotuvę išgirdo ir pamatė konfliktą, kurio metu vyras sėdintis už automobilio vairo, stūmė keleivę iš automobilio ir tuo pačiu metu važiavo atbulas. Keleivio pusės durelės buvo atidarytos ir jis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į juodos spalvos automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pasakė vairuotojui sustoti, tačiau šis išvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 11-12).

Liudininkė S. B. (Bazeliuk) paaiškinime policijos pareigūnei nurodė, kad 2016-06-20 tarp 18-19 valandos, (duomenys neskelbtini) matė, kaip automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas su atidarytomis durelėmis kliudė stovintį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 24, 15).

Motyvuojamoji dalis

Be šių įrodymų M. V. administracinius teisės pažeidimus patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie 2016-06-20 18.55 val. gautą pranešimą apie eismo įvykį Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), kad pranešėjas A. K. matė, kaip „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apgadino „Opel“ automobilį ir nuvažiavo (b.l. 6-7), eismo įvykio schema (b.l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 9), I. V. rašytinis paaiškinimas (b.l. 10), informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Registra“ duomenų bazės (b.l. 16), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje su fotolentele, iš kurių matyti, kad sugretinus abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, jų apgadinimų pobūdis, aukščiai, lokacijos vietos atitinka (b.l. 18-21), dalelės paimtos nuo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, kurios supakuotos į atskirus vokus ir pridėtos prie bylos (b.l. 32), M. V. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 31), taip pat M. V. paaiškinimai teisme bei kita bylos medžiaga.

M. V. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nes jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

M. V. atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. V. prašo sušvelninti nuobaudą ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Tais atvejais, kai pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tais atvejais, kai nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad M. V. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje buvo baustas penkis kartus, paskutinį kartą 2016-05-15 pagal ATPK 123 str. 1 d., 2 d., nuobauda galiojanti (b.l. 2-4). Jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Vairuotojo pažymėjimas M. V. išduotas 2011-09-16 (b.l. 31).

Skirdamas nuobaudą M. V., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, pasekmes (padaryti du administraciniai pažeidimai, kurie nėra labai pavojingi, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, įvykio metu didelės žalos neatsirado, padaryta žala yra visiškai atlyginta, nukentėjusioji I. V. pretenzijų nereiškė, pažeidimai padaryti ginčo su kitu asmeniu metu, todėl M. V. dėmesys aplinkai tuo metu buvo sumažėjęs), pažeidėjo asmenybę (dirba, nevengė atsakomybės, apgadinimų pėdsakų neslėpė, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą), taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka M. V. padarytos veikos pavojingumo, dėl to taiko pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą neskiria papildomos nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjui švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme.

Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir, atsižvelgiant į M. V. prašymą bei nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 6 mėnesių terminui įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30¹, 30², 283-284, 286-287, 302², 313 straipsniais, teismas

nutarė:

M. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

M. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. V. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

M. V. paskirtos 868 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16060264732. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).