- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- 1-699-522/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- N. G.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) r. sav., išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas:
1. 2022-01-31 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2022-08-29;
2. 2022-09-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme areštu 50 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių. Bausmę atliko 2023-08-12;
3. 2024-11-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme areštu 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių. Turintis teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
1. E. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.
E. K. 2025-01-23 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tyčia savo sugyventinei N. G., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, spyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į kojų sritį, rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį bei rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis 2025-01-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 16 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,12 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tyčia savo sugyventinei N. G., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, sudavė rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau kaip šešis kartus ranka į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai N. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas kojose, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2025-01-23 su N. G. išgėrinėjo ir dingo jos telefonas. Jie susipyko. Ji jam sudavė per veidą, jis jai atgal ir viskas, susimušė, tačiau jos nesmaugė. Patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes dėl 2025-01-24 atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Dabar jis gydosi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre. Ateityje svarsto susitvarkyti, nevartoti alkoholio, susirasti darbą. Kol kas gyvens (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja bendrauja. Buvo atvažiavusi pas jį į (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir jos dukters, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.
3. Nukentėjusioji N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kaltinamuoju kartu gyvena, yra šeimos nariai. Susipyko dėl telefono. Ji buvo įsitikinusi, kad jis paėmė. Ji buvo stipriai neblaivi. Neprisimena, kad būtų sakiusi dėl smaugimo. Ji pas tyrėją tai išgirdo. Kategoriškai tvirtina, kad kaltinamasis tikrai jos nesmaugė. Jai tyrėja sakė, kad jos kaklas buvo raudonas, bet jis pastoviai raudonas. Kodėl ji taip pasakė, nežino. Tikriausiai iš pykčio, kai smūgį gavo. Ji prisimena, kas vyko, ką sakė pareigūnams. Aišku galėjo pasakyti, nes girtumas emocijas sukėlė. Susitaikė su kaltinamuoju, gyvena kartu, nesipyksta. Jis gydosi nuo alkoholio vartojimo, tvarkosi, užsikodavęs. Ji susirado darbą. Neneigia, kad prieš ją buvo smurtauta 2 dienas iš eilės, bet pirmą dieną minimaliai. 23 dieną į sėdmenis įspyrė, trenkė ranka į galvą. 23 dieną buvo konfliktinė situacija, nespardė, muštynių tokių nebuvo. Greitoji medicinos pagalba buvo kviesta, bet ji niekur nevažiavo. Ant kojų buvo mėlynių kaip visada. Ir dabar yra mėlynių, nes ji užkliuvo už lovos. Prisimena, kad sakė dukrai jog nekviestų policijos.
4. Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina. Tą dieną apie 16.00 val. jai paskambino motina ir prašė pagalbos: „Maldauju gelbėk, padėk man, mane užmuš, mane užmuš“. Ji buvo išgėrusi. Iš jos buvo atimtas telefonas. E. K. pradėjo rėkti į ragelį, kad čia motina girta, nesąmones šneka. Ryšys nutrūko. Dar kartą paskambinus atsiliepė motina. Ji rėkė, girdėjosi daužymo garsai ar į sieną, ar į ją. Motina kažkuriuo momentu paėmė ragelį ir sakė: „Mano galvą dabar daužo į sieną, maldauju gelbėk“. Ji paskambino 112. Vėliau, skambinant kelis kartus, girdėjo kaip motina rėkia, klykia, grumtynių garsus. E. K., atėmęs telefoną iš motinos, pradėjo baisiausiais žodžiais ją vadinti, grasinti. Žino, kad motina buvo stipriai sumušta ir atsisakė rašyti pareiškimą, nes nenorėjo, kad E. K. būtų uždarytas į kalėjimą. Mėlynių ji asmeniškai nematė, bet žino, kad matė pareigūnai, „baba“, motinos brolis, brolio žmona. Po to įvykio dar daug kartų matė mėlynių ant motinos odos. Šį savaitgalį motina buvo nustumta nuo laiptų ir sumušta todėl, kad turėjo važiuoti pas vaikus o jis tam nepritarė. Ji jiems sakė, kad kreipsis į policiją. „Babai“, motinos broliui, jo dėdienei, dėdės žmonai pasakė, kad jeigu ji liudys prieš jį, jis, išėjęs iš kalėjimo, ją užmuš.
5. Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš paskutinio įvykio ir ankstesnės darbo aplinkos. Aptariamą dieną dirbdamas kartu su kolega T. Č. gavo pranešimą dėl smurto. Atvykus nustatytu adresu, ant E. K. veido matėsi įdrėskimas. Matėsi, kad buvo vartojamas alkoholis, mėtėsi tušti buteliai. Suprato, kad galėjo vykti konfliktas. E. K. nurodė, kad pasipyko su sugyventine. Nukentėjusioji gulėjo lovoje užsiklojusi. Ji bendravo nenoriai, tyliai, susijaudinusi, ašarodama. Ji parodė sužalojimus. Kojos buvo mėlynos, kraujosruvos buvo ir senesnės, ir šviežios. Sakė, kad ją smaugė, „Daužė kaip kriaušę. Nepasakysiu, kiek smūgių“. Kaklo srityje buvo paraudimai. Ji paaiškino, kad dvi ar tris dienas vartojo alkoholį tame bute su E. K.. Suprato, kad ją mušė dvi dienas. Konfliktai begeriant atsinaujindavo ir vėl pasireikšdavo smurtas.
6. Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jos dukra, o E. K. yra dukters sugyventinis. Aptariamą dieną apie 15.00 val. gavo žinutę iš dukters, kad: „Gelbėkit, man galva sudaužyta“. Nuvažiavus pas N. G. ir pamatė ją sudaužytą, šlapią, sumuštą, nagai nulaužti, kaklo sritis pamėlynavus. Ant veido buvo nežymių sužalojimų. Jos kojos buvo mėlynos, bet kojos pastoviai sudaužytos. Jos būklė buvo tragiška. Būdavo, kad keletą dienų ji jai nepasirodo. Motinos dienos proga buvo viena pusė veido ištinusi, kita veido pusė visa mėlyna. Birželio 14 d. buvo jos sūnaus gimtadienis. E. K. cigarečių aparatėlį metė jai į veidą. Paskui jis išstūmė ją pro duris ir dar stūmė laiptais. Buvo smurto atvejų ir prieš šį įvykį, ir po jo. Ji atsisakė važiuoti į ligoninę tikrintis. Ji apie vaistus nieko nesakė.
7. 2025-01-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau - Ukmergės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2025-01-24 apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), bute, įvykio vietoje, neblaivi N. G., kuriai nustatytas 1,91 promilės girtumas, nurodė, kad jos sugyventinis E. K., būdamas taip pat neblaivus, kai nustatytas 2,12 promilių girtumas, dienos metu, tiksliai nenurodytu laiku, jai gulint lovoje, kojomis ir rankomis smūgiavo jai į kojas ir į galvos sritį nenustatytą kiekį smūgių, taip pat ranka suėmęs už kaklo smaugė. Dėl suduotų smūgių ant kojų atsirado kraujosruvos, ant veido matosi įdrėskimas ir patinimas, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Pasak nukentėjusiosios, prieš ją sugyventinis smurtauja jau kelias dienas iš eilės. Nukentėjusiąją apžiūrėjo į įvykio vietą atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada, užfiksavo sužalojimus, tačiau į medicinos įstaigą nukentėjusioji vykti atsisakė, duoti parodymus taip pat atsisakė (b. l. 1-7).
8. 2025-01-24 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), jame esantys daiktai. Įvykio vietoje bylai reikšmingų pėdsakų nerasta, nefiksuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 11-26).
9. 2025-01-24 Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, patruliuojant kartu su Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju T. Č., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. Nustatė, kad adresas galimai (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nukentėjusioji verkė, paaiškino, kad sugyventinis ją mušė, kojomis spardė į kojas ir į galvą, bei ranka smūgiavo į galvą. Ant kojų matėsi daug kraujosruvų, ant veido po dešine akimi matėsi įdrėskimas, taip pat dešinė pusė veido buvo patinusi. Nukentėjusioji užsiminė, kad ją ir smaugė bei parodė paraudusią ir apdraskytą krūtinę. Smūgiavo apie 30 kartų. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavo šiandien ir vakar, daužė ją kaip kriaušę dvi dienas. Nurodė, kad myli savo sugyventinį ir jokio pareiškimo nerašys, atsisakė vykti ir į policijos komisariatą bei duoti parodymus dėl patirto smurto. E. K. nurodė, kad vieną kartą ranka trenkė sugyventinei į veidą (b. l. 27-28).
10. 2025-01-24 alkotesterio parodymų duomenimis, 16.33 val. E. K. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, 16.48 val. N. G. nustatytas 1,91 promilės neblaivumas (b. l. 29-30).
11. 2025-01-24 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad N. G. sumušta, palpuojant galva skausminga, vėmė, stebimos hematomos ant kojų, skauda apatinę nugaros dalį. Pasak moters, nesuskaičiuoja, kiek kartų spyrė į galvą (b. l. 31-32).
12. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su pateiktais N. G. medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad N. G. nustatytos kraujosruvos kojose padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi medicinos dokumente nenurodytas kraujosruvų skaičius, nėra galimybių nustatyti keliais trauminiais poveikiais jos padarytos (b. l. 34-35).
13. 2025-01-24 Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2025-01-24 16.03 val. gautas pranešimas, kad sugyventinę šiuo metu muša ir spardo vyras E. K.. Abu asmenys yra neblaivūs. Pranešė dukra (b. l. 36-37).
14. 2025-02-05 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą užfiksuotas N. G. dukters pranešimas, kad „reikia (duomenys neskelbtini) pagalbos moteriai, ją daužo, šiuo metu spardo vyras, nežino tikslaus adreso, (duomenys neskelbtini) gatvė, jam yra uždėta apykoja, gal pagal tai rasit, jo vardas E. K..“ Smurtaujama prieš sugyventinę, abu yra išgėrę (b. l. 38- 40).
15. 2025-02-05 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašas PSS-2020124-161204UTC-+0200, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės: pareigūnų atvykimas, asmenų duomenys, įvykio vietoje esančių asmenų parodymai (b. l. 41-43).
16. Iš 2025-01-25 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis aplinkybes byloje Nr. 01-1-03135-25, sekančią dieną po buvusio smurto prieš N. G., tai yra 2025-01-25, buvo nuvykta pas ją į namus jos apklausai ir aplinkybių tikslinimui. Pastaroji buvo blaivi, neneigė, kad prieš ją jos sugyventinis E. K. smurtavo, tačiau prieš jį parodymus duoti atsisakė, jam pretenzijų neturėjo. Namuose kartu su ja buvo jos motina G. K., kuri įkalbinėjo dukrą duoti prieš sugyventinį parodymus, tačiau N. G. atsisakė. G. K. teigė, kad ji pačio smurto nemačiusi, tačiau žinanti, kad prieš jos dukrą E. K. smurtauja dažnai (b. l. 44-45).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
17. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.
18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.
19. Teismas konstatuoja, kad E. K. kaltė yra įrodyta liudytojų teisme duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-7, 27-28, 44-45), kitų objektų apžiūros protokolais (Body kameros vaizdo įrašas, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, specialisto išvada) (b. l. 41-43, 38-40, 34-35), policijos registruojamų įvykių registro duomenimis (b. l. 36-37), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašu (b. l. 31-32). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau neigė smaugimo faktą. Analogiškos versijos laikėsi ir nukentėjusioji N. G. tokiu būdu švelnindama kaltinamojo padėtį bei siekdama padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Visgi baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad N. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, ką teismo posėdyje patvirtino jos dukra G. B., kuri, kalbėdama telefonu su savo motina N. G., suprato, kad E. K. prieš ją smurtauja, nes ji prašėsi pagalbos. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama (Moteris pasako, kad mušė ją dvi dienas <...> į galvą jai sudavė rankomis ir kojomis apie 30 kartų <...> ją smaugė rankomis). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino apklaustas policijos pareigūnas V. P. (nukentėjusioji bendravo nenoriai, tyliai, susijaudinusi, ašarodama. Ji parodė sužalojimus. Kojos buvo mėlynos, kraujosruvos buvo ir senesnės, ir šviežios. Sakė, kad ją smaugė.). Byloje pateikti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai bei specialisto išvada liudija, kad N. G. nustatytos kraujosruvos kojose, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios motina G. K. teismo posėdyje patvirtino, kad ji gavo žinutę iš dukros apie smurtą jos atžvilgiu. Atvyksi pas dukrą ją rado sumuštą, šlapią, matė sužalojimus kaklo srityje, ant veido, kojose. Taip pat liudytoja patvirtino, kad prieš jos dukrą kaltinamasis smurtauja jau ne pirmą kartą. N. G. slepia aplinkybes apie jos atžvilgiu naudojamą smurtą.
20. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
21. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
22. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (2015-05-01 redakcija). 2025-02-01 įsigaliojus BK pakeitimams BK 140 straipsnio 2 dalis nebuvo keista.
23. Kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, kad E. K. teistas ne kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 139-147), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 135-136), nedirba (b. l. 137), duomenų apie jo registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje nėra.
24. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta E. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę areštą, jo trukmę nustatant 50 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tai atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, drausminti kaltinamąjį, jam su bausme skirtinos įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 72²,, 72⁵ straipsniai).
25. LITEKO duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką E. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2024-11-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo bausmės arešto 60 parų vykdymas atidėtas 10 mėnesių ir šis terminas nėra pasibaigęs, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jas iš dalies sudedant.
26. BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024-10-15 įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. IKNR ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad E. K. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. Įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei teistumus, E. K. pripažintinas recidyvistu.
27. E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-01-24 16.25 val. iki 2025-01-25 11.40 val. (b. l. 89-92, 109-111). įskaitytinas į bausmės laiką.
28. Kaltinamajam 2025-01-25 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-108), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
29. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę areštą 50 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2024-11-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą 90 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025-01-24 iki 2025-01-25 (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius po bausmės arešto atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius po bausmės arešto atlikimo.
Pripažinti E. K. recidyvistu.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kompaktinius diskus, 2 vnt., su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti E. K. kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3–4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Pravieniškės, Kaišiadorių r. sav., atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai (tel. Nr. +370 34656216) pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.