- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- A-556-382-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- D. S., R. K., J. P., S. M., V. N.
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. , R. K. , J. P. , S. M. , V. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos D. S. , R. K. , J. P. , S. M. , V. N. (toliau – ir pareiškėjos) skundu (b. l. 21-23), kurį patikslino (b. l. 4-5), kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-290 ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir atsakovas) perduoti 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjų skundą viešojo administravimo subjektui, turinčiam įgaliojimus išnagrinėti ir priimti individualų sprendimą pagal pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą.
Pareiškėjos nurodė, kad 2007 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Alytaus prekybos centrų specialiojo plano rengimo tvarkos, sprendinių, procedūrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybei adresuotas skundas buvo persiųstas atsakovui. Atsakovas, pareiškėjų nuomone, nors ir neturėdamas įgaliojimų nagrinėti pareiškėjų skunde pateiktų prašymų, t. y. atlikti Alytaus prekybos centrų plano valstybinės teritorijų planavimo priežiūros, bei tikrinti, ar specialiojo plano sprendiniai atitinka planavimo sąlygas ir pan., ėmėsi iniciatyvos tirti pareiškėjų skundą. Pareiškėjoms buvo atsakyta formaliu raštu, kuris nesukelia pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių. Tokiu būdu pažeista pareiškėjų teisė gauti įstatymais pagrįstą, objektyvų, individualų administracinį sprendimą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija patvirtino, kad atsakovas neturi įstatymų suteiktų įgalinimų atlikti rajono lygmens specialiojo planavimo sprendinių valstybinės teritorijų planavimo priežiūros. Atsakovui nesuteikta teisė priimti sprendimą inicijuoti ar atsisakyti inicijuoti specialiojo plano sprendinių panaikinimą administracine tvarka. Todėl pareiškėjos nesutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, nes 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjų skundą išnagrinėjo neįgaliota tai atlikti viešojo administravimo institucija. Pažymėjo, kad pareiškėjų teisė gauti individualų administracinį sprendimą nebuvo įgyvendinta per visą Alytaus prekybos centrų specialiojo plano rengimo laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33-35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų skundas išnagrinėtas pagal atsakovo kompetenciją ir pateiktas atsakymas turi visus individualaus administracinio teisės akto požymius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 164 punktu, ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir apskričių viršininkai privalo užtikrinti, kad deramai ir laiku būtų įvykdomi Vyriausybės ir Ministro pirmininko pavedimai. Neatsižvelgiant į tai, kokiame dokumente šie pavedimai išdėstomi, jie turi būti įvykdomi per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerija pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtinto Aplinkos ministerijos darbo reglamento 64 punkte numatyta, kad jeigu Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar Ministro Pirmininko ar Ministro Pirmininko pavedimu - Vyriausybės kanclerio pavedime, įformintame rezoliucija, pirmąja institucija nurodyta Aplinkos ministerija, pavedimo vykdymą organizuoja ir reikiamą medžiagą rengia Aplinkos ministerijos padalinys ar Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga, kuriai pavedimas nukreiptas vykdyti. Kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos steigėjo funkcijas atlieka Aplinkos ministerija, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo pavesta skundą nagrinėti ir parengti atsakymo į skundą projektą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą pagal kompetenciją, pateikė Aplinkos ministerijai atsakymo projektą, kurio pagrindu atsakovas pateikė pareiškėjoms raštą kuriame nurodė, kad teisinio pagrindo inicijuoti Alytaus miesto savivaldybės 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu patvirtinto specialiojo plano sprendinių panaikinimą nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 104 – 107) pareiškėjų skundą patenkino - panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-290; panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (1-19)-D8-4397 „Dėl Alytaus miesto gyventojų kreipimosi“ ir įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persiųsti pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą Alytaus apskrities viršininko administracijai nagrinėti. Teismas priteisė pareiškėjos D. S. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 100 Lt.
Teismas konstatavo, kad skundų gavimo, registravimo ir nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente (toliau – ir Reglamentas). Teismas, vadovaudamasis Reglamento 137 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (2007-06-14 redakcija Nr. I-464) 22 straipsniu, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagrįstai pavedė priimto prašymo klausimą spręsti Aplinkos ministerijai. Kadangi pareiškėjų pateikto skundo klausimą buvo pavesta spręsti Aplinkos ministerijai, ji privalėjo pavedimą vykdyti (Reglamento 164 p). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtinto Aplinkos ministerijos darbo reglamento 64 punktu, pareiškėjų skundą nagrinėti buvo pavesta Valstybinei teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijai. Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. VIII-1234) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Kadangi pareiškėjos 2007 m. balandžio 27 d. skunde prašė inicijuoti specialiojo plano sprendinio panaikinimą, turėjo būti taikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareiškėjų skundų dėl specialiojo plano sprendinių nagrinėjimo tvarką ir apibrėžiančios įgaliotų tokius skundus nagrinėti subjektus ir jų kompetenciją. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo (2007-03-22 redakcija Nr. I-1120) 32 straipsnio 3, 4 punktais, 2 straipsnio 31, 49 dalimis, konstatavo, kad skundą pareiškėjos turėjo pateikti apskrities viršininko administracijai, kuri įgaliota atlikti savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2 d. 2 p.). Tik tuo atveju, jeigu yra nesutinkama su apskrities viršininko sprendimu, galima paduoti skundą pagal nustatytą kompetenciją Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 20.4 punktu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos <...> skundus nagrinėja, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjos su skundu dėl Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano sprendinio panaikinimo procedūros inicijavimo turėjo kreiptis į Alytaus apskrities viršininką, o gavusios pareiškėjas netenkinantį atsakymą - į Valstybinės teritorijų planavimo ir priežiūros inspekciją. Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija privalėjo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis ir nustačiusi, kad ne jos kompetencijoje yra pareiškėjų skundų nagrinėjimas, persiųsti pareiškėjų skundą atitinkamai institucijai, šiuo atveju, Alytaus apskrities viršininko administracijai (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.). Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. gegužės 22 d. raštas suteikia pareiškėjoms teisę toliau ginti savo teises ir teisėtus interesus įstatymo nustatyta tvarka, todėl pagrindo teigti, jog tai nėra individualus administracinis aktas, nėra (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d., 8 str.). Tai, kad rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, laikytina procedūriniu teisės akto priėmimo pažeidimu, nekeičiančiu paties teisės akto esmės ir pobūdžio. Teismas, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo (2003-12-23 redakcija Nr. VIII-1031) 9 straipsniu, konstatavo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja individualius administracinius aktus ir veiksmus, todėl nustačius, jog skundas nepriklauso jos kompetencijai, ji privalo vadovautis jau anksčiau minėta Viešojo administravimo įstatymo nuostata ir persiųsti skundą institucijai, kuri įgaliota nagrinėti skundą. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovo raštas laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu, Vyriausioji administracinių ginčų komisija privalėjo spręsti dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai nustatė, kad atsakovo sprendimas laikytinas rekomendacinio pobūdžio nuomone ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjų skundus. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, pareiškėjos D. S. naudai iš atsakovo priteisė100 Lt žyminį mokestį.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 112 – 117) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus.
2. Sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, darytina išvada, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija taip pat turi teisę tikrinti savivaldybės lygmens specialiojo plano teisėtumą.
3. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos ginčija tik Aplinkos ministerijos kompetenciją nagrinėti jų 2007 m. balandžio 23 d. skundą. Pareiškėjos neginčija Alytaus miesto prekybos centrų specialiojo plano sprendinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-342/2007 išaiškino, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia skundo dalykas, o tai reiškia, kad byla turi būti nagrinėjama tik ta apimtimi, kuri suformuluota ir nurodyta pareiškėjo skunde (prašyme), pateiktame teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 1 d. 7 p.). Teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas.
4. Nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nei teismas, nagrinėdamas bylą, neišanalizavo 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjų skundo turinio. Pareiškėjos jau analogiškais 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 16 d., 2008 m. lapkričio 16 d. skundais Alytaus apskrities viršininkui kėlė iš esmės tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti ir vėliau 2007 m. balandžio 23 d. skunde.
5. Pareiškėjai 2007 m. balandžio 23 d. skunde eilinį kartą atkartoja abstraktaus pobūdžio tariamus procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundas atmestinas vien todėl, kad neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies numatytų reikalavimų. Taip pat pareiškėjų nesugebėjimas nurodyti Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano sprendinių neatitikimo teisės aktams įrodo pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundo nepagrįstumą ir įpareigoja teismą nutraukti administracinį procesą dėl juridinio pagrindo stokos jo nagrinėjimui.
6. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalys reglamentuoja patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų konkrečių sprendinių apskundimo tvarką, o ne abstraktaus pobūdžio pakartotinus teiginius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A442-696/2008 išaiškino, kad vien asmens subjektyvaus suvokimo, kad yra pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, nepakanka, kad būtų realizuota jo teisė į reikalavimo patenkinimą. Būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Teismas neįvertino, ar buvo ir jei taip, tai kokiu būdu pažeistos pareiškėjų teisės.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123-125) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad apeliantas nenurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo tinkamų naikinimo pagrindų. Teigia, kad sisteminis įstatymų aiškinimas yra teismo funkcija. Apeliantas ėmėsi neteisėtai nagrinėti pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą nesigilindamas į skundo turinį, ignoruodamas Konstituciją, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus bei jame nustatytus viešojo administravimo principus: įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo. Apeliantas apeliaciniu skundu net siekia paneigti viešojo administravimo įstaigai Konstitucijos 5 straipsnyje nustatytą konstitucinę prievolę, kad ,,Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Apeliantas bet kokiomis priemonėmis siekia pateisinti savo neteisėtus administracinius veiksmus, tiriant pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta išvada, kurioje teigiama, kad apelianto 2007 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (1-19)-D8-4397 yra individualus administracinis aktas. Pareiškėjos mano, kad pagal neteisėtus apelianto veiksmus, tiriant pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą, negalėjo būti priimtas teisėtas ir teisingas individualus administracinis aktas. Tačiau tokia pareiškėjų nuomonė bei faktinės aplinkybės nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Tikrinamoje administracinėje byloje Vyriausybės kanceliarija pavedė Aplinkos ministerijai atsakyti į pareiškėjų skundą, adresuotą Vyriausybei, kuriame išreikštas prašymas inicijuoti Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano sprendinio, numatančio prekybos centro statybos vietą A. J. gatvėje, panaikinimą administracine tvarka (b.l. 37).
Taigi pareiškėjos siekė apginti savo interesus arba galimai pažeistas teises vykdomosios valdžios pagalba, o būtent Vyriausybės pagalba. Todėl nagrinėjamoje byloje aktualu, ar Aplinkos ministerija, kuriai Vyriausybės buvo pavesta atsakyti į pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą, turėjo teisę bei pareigą nagrinėti pavedimą bei, ar turėjo teisinį pagrindą, net nustačiusi ginčo teritorijos planavimo pažeidimus, inicijuoti atitinkamo sprendimo panaikinimą administracine tvarka. Atsakymai į šiuos klausimus suponuotų ir poziciją dėl apeliacinio skundo.
Reglamento 137 punkto ketvirtame papunktyje (redakcija nuo 2007 m. vasario 16 d. iki 2007 m. birželio 15 d.) buvo numatyta, kad jeigu Vyriausybė pagal savo kompetenciją negali priimti sprendimo asmens prašomu klausimu, Priimamasis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda prašymą ar skundą kompetentingai ministerijai, Vyriausybės įstaigai ar kitai viešojo administravimo institucijai, apie tai pranešdamas pareiškėjui.
Pagal to paties Reglamento 164 punktą Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir apskričių viršininkai privalo užtikrinti, kad deramai ir laiku būtų įvykdomi Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai. Neatsižvelgiant į tai, kokiame dokumente (Vyriausybės nutarime, Ministro Pirmininko potvarkyje, Ministro Pirmininko pavedime, įformintame rezoliucija, ar Ministro Pirmininko pavedimu - Vyriausybės kanclerio pavedime, įformintame rezoliucija) išdėstomi šie pavedimai, jie (išskyrus pavedimus parengti atitinkamo teisės akto projektą) turi būti įvykdyti per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
Ką tik paminėtų teisės akto normų pagrindu teigtina, jog Aplinkos ministerija privalėjo vykdyti Vyriausybės pavedimą ir savo kompetencijos ribose atsakyti pareiškėjoms.
Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi Aplinkos ministerijos atsakymo pateikimo pareiškėjoms į jų skundą metu) 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta Aplinkos ministerijos kompetencija. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje pastarajai institucijai nenumatė teisės, atliekant valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, nustačius pažeidimus, inicijuoti procesą dėl atitinkamų sprendimų panaikinimo administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreiptis į teismą. Tokia teisė pačiai Aplinkos ministerijai neįtvirtintina ir kitose Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose, Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadinasi, Aplinkos ministerija, net nustačiusi teritorijų planavimo pažeidimus, nebūtų turėjusi įgalinimų atitinkamo teritorijų planavimo dokumento sprendinio panaikinimui administracine tvarka, todėl pareiškėjoms turėjo būti pateiktas neigiamas atsakymas į jų 2007 m. balandžio 27 d. skundą. Taip ir buvo padaryta. Nepriklausomai nuo atsakymo turinio, bendrąja negatyviąja prasme, turint omenyje Aplinkos ministerijos įgalinimus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimo administracine tvarka, jis yra teisingas.
Taip, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimas administracine tvarka teisės aktais realiai numatytas, tačiau tokiai teisei realizuoti keliamos atitinkamos sąlygos, apibrėžtos Teritorijų planavimo įstatyme.
Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi Aplinkos ministerijos atsakymo pateikimo pareiškėjoms į jų skundą metu) numatyta, kad asmenys, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei ir mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, gali dėl tokių sprendinių teisėtumo kreiptis į apskrities viršininko administraciją arba į Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją pagal šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą.
Taigi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimas administracine tvarka teisiškai būtų pagrįstas, kai, visų pirma, dėl jų panaikinimo kreiptųsi asmenys, priskirtini suinteresuotai visuomenei (suinteresuota visuomenė - visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis – Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 d.). Antra, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi žeisti visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, o ne subjektines pareiškėjų teises, t.y. turi būti nustatyta, kad siekiama apginti viešą interesą. Ir trečia, toks kreipimasis nagrinėjamas ne Aplinkos ministerijos, o apskrities viršininko administracijos arba Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios dvi sąlygos tarp savęs organiškais susijusios. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimas administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimo administracine tvarka, kompetentingos institucijos kreipimasis į teismą būtų negalimas, jei nustatoma, jog, nors ir kreiptasi buvo suinteresuotos visuomenės, tačiau siekiama ne viešo intereso gynimo.
Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso apibrėžimo, ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešasis interesas - dinamiškas, labai įvairus ir administraciniai teismai kiekvienoje byloje turi aiškintis, ar ginami interesai pripažintini viešaisiais.
Aiškinant viešojo intereso sampratą, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais tikslais“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).
Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantys administraciniai teismai kiekvienu atveju sprendžia klausimą, ar interesas, į kurį kėsinamasi, nagrinėjamoje situacijoje pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).
Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, taip pat žr. 2009 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).
Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą (2008 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).
Atvejų, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymą.
Tikrinamoje administracinėje byloje taip pat yra reikšminga, ar kreipiantis į Vyriausybę buvo siekta ginti viešą interesą, ar pareiškėjai gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Nuo to priklauso ir bylos baigtis. Konstatavus apie siekį ginti ne viešą interesą Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies bei šią taisyklę papildančios taisyklės (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 5 ir 6 d., 34 str., 35 str. 5 p.) nebūtų taikomos, o tai paneigtų bet kokias dvejones dėl Aplinkos ministerijos pareigos perduoti pareiškėjų skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai, ta apimtimi, kuria nekompetentinga Aplinkos ministerija (dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimo) administracine tvarka.
Iš 2007 m. balandžio 23 d. dokumento spręstina, kad pastaruoju dokumentu, įvardijamu skundu, iš esmės labiau išreikštas prašymas apginti galimai pažeistas subjektines pareiškėjų teises specialiojo planavimo procedūros metu, o ne prašymas apginti viešą interesą. Skunde nurodoma, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniu „būtų pablogintos mano gyvenimo sąlygos“, minima apie neužtikrinimą teisės gauti visą informaciją apie statomą prekybos centrą, ribojimą dalyvauti priimant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (b.l. 37). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokių galimai pažeistų teisių gynimas, pagal turimus faktinius duomenis šiuo atveju, nepatenka į viešo intereso sąvoką, o tai paneigia teisę pasinaudoti tokia teisių gynimo priemone, kaip įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje bei kituose šio įstatymo straipsniuose, susijusiuose su viešo intereso gynimu.
Tik, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas gina viešą interesą. Pažymėtina, kad viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu.
Teritorijų planavimo dokumentų sprendinys (raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką – Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 37 d.) ir specialusis planas (teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai - Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 27 d.) ne tapatūs dokumentai. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo suteiktą teisę asmenims, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei, kreiptis į apskrities viršininko administraciją arba į Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją tik dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimo administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimo administracine tvarka, kreiptis į teismą, nėra pagrindo teiginiui dėl galimos administracinės intervencijos į patvirtintą specialųjį planą, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu. Ši aplinkybė taip pat lemia sprendimą ne pareiškėjų naudai.
Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad Aplinkos ministerija neturėjo teisinio pagrindo nenagrinėti pareiškėjų skundo ir neturėjo pastarąjį dokumentą (2007 m. balandžio 23 d. skundą) perduoti kitai kompetentingai institucijai, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atmestinas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-290 bei įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją perduoti 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjų skundą viešojo administravimo subjektui, turinčiam įgaliojimus išnagrinėti ir priimti individualų sprendimą pagal pareiškėjų 2007 m. balandžio 23 d. skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų D. S., R. K., J. P., S. M., V. N. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.