Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės ir ginčo ribos

Dėl ieškovės teisės kreiptis teisminės gynybos

8. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑296‑378/2019).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

12. Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį, viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą parengti pirkimo sąlygas taip, kad perkančiajai organizacijai būtų siūlomos ir parduodamos tik reikalingos paslaugos, o lėšos, skirtos paslaugoms įsigyti, būtų naudojamos racionaliai.

13. Ieškiniu ginčijami atsakovės pirkimo sąlygų 2.5.2.1.3, 7.18.3 ir 7.18.4 punktai, pagal kuriuos keliami reikalavimai tiekėjams turėti ekspertą, kuris per paskutinius šešerius metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turėtų (būtų įgijęs) ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį geografinių informacinių sistemų srityje (specialisto įgyta patirtis turi apimti įkėlimą duomenų į GIS sistemą, jų apdorojimą bei programavimą programų darbo įrankiams sukurti) ir pagal kuriuos skiriami ekonominio naudingumo balai bei nustatomi lyginamojo svorio kriterijai.

14. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. <...> Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

15. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 pavirtinta Tiekėjų kvalifikacijos nustatymo metodika, kurios 21 punkte nustatyta Reikalavimai dėl išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos. Pirkimo vykdytojas gali nustatyti būtinus reikalavimus tiekėjo personalo išsilavinimui ir (ar) profesinei kvalifikacijai ir gali nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijus už aukštesnį išsilavinimą ar ilgesnę ar kitokią patirtį, vykdytus sudėtingesnius ar kitokius darbus ir pan. Šis kvalifikacijos reikalavimas yra nustatomas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas (įskaitant paslaugas, susijusias su prekių tiekimu), ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Tiekėjo personalo profesinė kvalifikacija gali būti apibūdinama kaip įgyta patirtis. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas turi nurodyti, kaip bus skaičiuojama patirtis: pavyzdžiui, trukme, įvykdytais projektais, suteiktomis paslaugomis, atliktais darbais ar kt.

17. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pirkimo objektas yra susijęs su specifine informacinių technologijų sritimi. Techninės specifikacijos 4.8 punkte nurodyta, kad vykdant pirkimo sutartį turi būti sukurtas Kauno miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros plano žemėlapis, turi būti įdiegtas skaitmeninėje programoje, t. y. tarpininkaujant paslaugų gavėjui duomenys turi būti įkelti į Kauno miesto GIS portalą (http://maps.kaunas.lt), prieš tai suderinus su portalo administratoriumi žemėlapio maketą ir pateikimo formą. Žemėlapyje turi būti realizuotos vaizdo navigacijos priemonės, paieška pagal adresą, seniūniją, gatvę, AEI Plano rodiklius; duomenų rinkinį, įskaitant ir visus įvesties duomenis, naudotus AIE Planui rengti“. Techninės specifikacijos 4.13 punkte nurodyta, kad: „paslaugų teikėjas turi pateikti paslaugų gavėjui Kauno miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planą ir visus įvesties duomenis, naudotus AIE Planui rengti, elektroniniu formatu (ArcGis.shp arba ESRI GDB formatu)“.

18. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog reikalavimas turėti GIS žemėlapio (aplikacijos) programavimo patirtis nustatytas dėl to, kad pirkimo objektu esančių paslaugų suteikimas lemia specializuoto programavimo poreikį, skirtą sukurti specifinius įrankius ar programinę įrangą, naudojamą darbo procesuose. Teismo vertinimu, kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas, būtinas tam, kad ginčo pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad pirkimo objektu esančios GIS projektavimo paslaugos reikšmingai skiriasi nuo įprasto programavimo, kadangi GIS programavimas reikalauja žinių apie GIS specifinius procesus ir duomenų struktūras, o ne tik bendrų programavimo įgūdžių; reikalingos gilios žinios apie geografinius duomenis ir jų apdorojimą, specializuotų algoritmų ir metodų išmanymas; programuotojas be GIS patirties gali neturėti reikiamų žinių apie geografinius duomenis ir jų specifinius apdorojimo būdus; įprasto programuotojo sukurtos programos gali neatitikti specifinių reikalavimų ar standartų, taikomų GIS sistemose.

19. Teismas sprendžia, jog kai pirkimo dokumentuose pirkimą vykdantis asmuo kelia reikalavimą tiekėjo specialistų profesinei kvalifikacijai apie turimą patirtį, atsakovė, atsižvelgdama į pirkimo objektą bei užtikrindama, kad nebus ribojama konkurencija, gali nustatyti per kelis paskutinius metus tiekėjo patirtis turi būti įgyta. Ieškovės argumentai, kad akivaizdžiai neproporcingas bei neatitinkantis kitų pirkimo sąlygų yra reikalavimas minėto specialisto patirčiai pagrįsti – paskutinių šešerių metų laikotarpis, kai tuo tarpu kitiems dviem pirkimo sąlygose nurodytiems specialistams patirčiai pagrįsti taikomas penkerių metų laikotarpis ir toks „neatitikimas“ suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija pirkimą organizuoja neskaidriai, nes jau žino vieną konkretų tiekėją, kurio specialisto kvalifikacija būtų tinkama, jei būtų taikomas šešerių metų paskutinių patirties metų laikotarpis, bet netinkama, jei būtų taikomas penkerių paskutinių metų laikotarpis, laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovė, nors apibrėžė laikotarpį, per kurį tiekėjo siūlomų specialistų patirtis turi būti įgyta, bet nustatė jį ilgesnį, kas leidžia pasiūlyti daugiau specialistų negu būtų nustatytas penkerių metų laikotarpis, kaip teigia ieškovė.

21. Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui, be kita ko, pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.

22. Pirkimo sutarties projekto 6.2 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigojo užtikrinti, jog paslaugas teiks kvalifikuoti, tik tokią teisę turintys specialistai ir specialistai, kurie yra nurodyti prie sutarties pridedamame sąraše (pateiktame konkursiniame pasiūlyme nurodyti asmenys). Jei sutarties vykdymo metu būtina keisti prie sutarties pridedamame sąraše nurodytą specialistą (kai susiję su pirkimo sutartyje nurodytų asmenų liga, darbo santykių su jais nutraukimu ir kitomis panašiomis aplinkybėmis), paslaugų teikėjas apie tai privalo nedelsdamas pranešti paslaugų gavėjui ir, suderinęs su paslaugų gavėju, pakeisti jį lygiaverčiu (ne žemesnės kvalifikacijos, nei buvo reikalauta konkurso sąlygose, ir ne mažesnės patirties, jei už ją buvo skirti 6 papildomi balai) specialistu. Tokiu atveju, jei būtina keisti prie sutarties pridedamame sąraše nurodytą ekspertą (kurio patirtis buvo vertinama konkurso metu ir už ją paslaugų teikėjas gavo papildomų balų), tačiau paslaugų teikėjas kito lygiaverčio specialisto neranda, jis moka paslaugų gavėjui 3 000 Eur baudą ir laikinai (ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui) prie sutarties pridedamame sąraše nurodytą ekspertą gali pakeisti ne žemesnės nei konkurso sąlygose nurodytos minimalios kvalifikacijos, tačiau mažesnės patirties (tos, už kurią skirti papildomi balai) specialistu.

23. VPĮ nenumato, kokie konkretūs kiekvieno pirkimo atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turėtų būti nustatyti, taip pat, kokius lyginamuosius svorius jiems pirkimo vykdytojas turėtų pasirinkti. Perkančioji organizacija, nusprendusi ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, pirmiausia turi įvertinti, ar kiekvieno konkretaus pirkimo atveju – atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą bei visas su juo susijusias aplinkybes – pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai duos potencialią ekonominę naudą, ar padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą, ar bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai. Taip pat svarbu, kad kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu, nepažeistų pirkimų principų, būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, jog nors tiekėjo (juridinio asmens) kvalifikacija negali būti pasiūlymo naudingumo vertinimo kriterijumi, tačiau gali būti nustatomi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kuriais vertinama pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtis, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Taigi, tais atvejais, kai perkančioji organizacija siekia įsigyti daugiau, kai tai jai tikrai duos ekonominės naudos, t. y., jai yra reikalinga aukštesnės, didesnės kvalifikacijos specialistų, ji, teismo vertinimu, turi teisę nustatyti kaip pasiūlymo vertinimo kriterijų aukštesnę, didesnę, ilgesnę, kitokią, bet būtinai susijusią su perkamu objektu, kvalifikaciją ar išsilavinimą. Tokiu atveju ji skiria papildomus balus.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirkimo dokumentuose nustatė šias sąlygas: „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: kainos ir kokybės santykis. Pirkimo sutartis bus sudaroma su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus“ (pirkimo sąlygų 7.18 punktas). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir tiekėjo didesnės darbo patirties kriterijaus (B), balus: S=C+B“ (Pirkimo sąlygų 7.18.1 punktas). Didesnės darbo patirties kriterijaus balas (B) skiriamas už tiekėjo siūlomo eksperto, per paskutinius šešerius metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos įgytos didesnės darbo patirties geografinių informacinių sistemų srityje (specialisto įgyta patirtis turi apimti įkėlimą duomenų į GIS sistemą, jų apdorojimą bei programavimą programų darbo įrankiams sukurti), nei nustatyta minimalioje kvalifikacijoje pirkimo sąlygų 2.5.2.1.3 punktas, metais/mėnesiais/dienomis skaičių:“ (pirkimo sąlygų 7.18.3 punktas) bei šalia pateikė skiriamų balų lentelę.

25. VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punktas leidžia pirkimo vykdytojams nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, pagal kurį įvertinama tiekėjo siūlomų specialistų būtina patirtis pirkimo sutarčiai vykdyti, o nustatant pasiūlymų vertinimo kriterijus yra vertinama daugiau negu yra būtina, įprasta asmens kvalifikacija įvykdyti sutartį. Atsakovė nustatė atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus bei skiriamų balų intervalus, t. y. nustatydama ekonominio naudingumo kriterijus atsakovė siekė įsigyti geresnių parametrų paslaugas, kad įsigytos paslaugos ir jų rezultatas teiktų kuo didesnę ekonominę naudą. Atitinkamai atsakovė nustatė lyginamuosius svorius, kainai suteikdama 88 balus, o kokybei – 12 balų. Teismo vertinimu, ginčijamos pirkimo sąlygų 7.18 punkto nuostatos atitinka VPĮ 55 straipsnio 1, 4-6 dalies nuostatas, yra tiesiogiai susijusios su pirkimo objektu ir leidžia objektyviai įvertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą bei išrinkti geriausią pasiūlymą. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo teisę pasinaudoti VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte suteikta teise pirkimo sąlygų 7.18 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo tvarką ir kriterijus, kurių pagrindą sudaro kokybiniai kriterijai, suteikiantys galimybę atsakovei įsigyti aukštesnės kokybės paslaugas.

26. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ginčijamos atsakovės paskelbto pirkimo sąlygos yra neproporcingos, perteklinės, diskriminuoja tiekėjus, dirbtinai mažina jų konkurenciją, pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl ieškovės UAB „Sweco Lietuva“ reikalavimas panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija bei pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sąlygų 2.5.2.1.3, 7.18.3 ir 7.18.4 punktus, nėra pagrįstas ir dėl to ieškinys yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, yra pagrindas svarstyti atsakovės bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

28. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu turėjo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį parengimu – 5 682,16 Eur, bei tripliko parengimu – 2 756,38 Eur, iš viso 8 438,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK‑19799).

29. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytais dydžiais, sprendžia, kad atsakovės atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius – už ieškinį maksimali priteistina suma yra 5 402,50 Eur (2 161 Eur x 2,5), todėl prašoma priteisti suma yra mažinama iki maksimalios sumos, tuo tarpu už dubliką maksimali priteistina suma – 3 241,50 Eur (2 161 Eur x 1,5), t. y. atsakovės tripliko parengimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiama nurodyta suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteisiama iš viso 8 158,88 Eur (5 402,50 Eur + 2 756,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).

30. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu (pašto) susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu, 423⁹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 158,88 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.