Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2613-1034/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45426-2016-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.1.4.2; 2.10.2

2016 m. spalio 12 d.

viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. jis 2016-09-25 apie 03.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2016-09-25 d. 11.01 val. nustatytas 0,36 prom. girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia paėmė žmoną E. J. už plaukų, pargriovė, nutempė iki automobilio R. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją jėga įsodino į automobilį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais sėdmenyse ir dešinėje šlaunyje bei poodine kraujosruva kairėje šlaunyje.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad susipyko, taip gavosi, savo kaltę jau pripažino, su žmona susitaikė, atsiprašė, daugiau taip nebedarys. Pripažįsta, kad buvo apsvaigęs. Buvo išgėręs butelį alaus. Pripažįsta, kad naudojo smurtą, norėjo ją įsodinti į mašiną. Paėmė ir įgrūdo į automobilį, tempė už kaklo. Jie susipyko, ji išėjo iš namų, jis norėjo, kad sutuoktinė grįžtų. Ji pati nugriuvo, jis paėmė ir už kaklo tempė, norėjo pakelti, bet nepakėlė ir tempė, tada įsodino į automobilį. Nežino, ar buvo liudytojų. Nukentėjusiosios seserį pažįsta, neatsimena, ar ji buvo, paskui jis išvažiavo namo. Ten sesuo gyvena, sesuo gal ir matė. Čia jau buvo prie pat namų. Iki šio įvykio sveikatos sužalojimų jo sutuoktinė neturėjo. Pripažįsta, kad tempė sutuoktinę žeme, asfaltu, ji verkė, jie abu verkė. Ji verkė, prašė paleisti. Nežino, ar ji kreipėsi į medikus. Jai buvo padaryti kūno sužalojimai, ji taip sakė. Jis buvo išgėręs gal butelį alaus. Sutinka su savo girtumu. Taip elgiasi pirmą kartą žmonos atžvilgiu, atsiprašė. Žmona jam atleido, atsiprašė prieš posėdį. 8 metus gyvena santuokoje, 3,5 metų vaikui. Supranta, kad padarė nusikaltimą. Čia buvo pirmas ir paskutinis kartas, daugiau to neturėtų būti.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2016-09-25 apie 03.00 val. su žmona E. J. grįžo iš šventės į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose dėl neaiškių priežasčių jie pradėjo vienas kitą vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl ko kilo konfliktas. Kad konfliktas nesitęstų, žmona išėjo pas savo seserį S. V. kuri gyvena šalimais (duomenys neskelbtini). Maždaug po pusvalandžio žmona grįžo su seserimi namo ir tarp jų vėl kilo konfliktas, kurio metu jie vėl vienas kitą keikė necenzūriniais žodžiais ir apsistumdė. Konflikto metu žmonos ir jos sesers jis nemušė ir joms susidorojimu negrasino (b. l. 34). Pranešus apie galutinį įtarimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis pripažįsta tik tą dalį, kad tarp jo ir žmonos buvo konfliktas, tačiau nepripažįsta, kad ją tempė ją už plaukų ar kitaip sukėlė jai fizinį skausmą. Jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji E. J. parodė, kad su savo vyru A. J. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Jie augina bendrą vaiką A. J., gim. 2013-02-10. Jos vyras dirba ir prisideda prie šeimos išlaikymo, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Anksčiau su juo yra buvę žodiniai konfliktai, tačiau smurto nebuvo. 2016-09-25 apie 01.00 val. ji su vyru grįžo iš draugės gimtadienio į namus. Grįžus vyras be jokios priežasties sukėlė konfliktą. Konflikto metu jis pradėjo daužyti baldus ir garsiai šaukti. Ji labai išsigando ir iš namų pabėgo pas savo seserį S. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Vyras, būdamas neblaivus a/m, R. R., v/n (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jos vardu, įvažiavo į sesers namo kiemą. Ji tuo metu stovėjo lauke. Vyras pastvėrė ją už plaukų ir sesers akivaizdoje nutempė į a/m. Kai jis tempė ją už plaukų, ji patyrė fizinį skausmą. Tempdamas už plaukų, jis pargriovė ją ant asfalto ir už plaukų vilko per asfaltą. Jai liko nubrozdintas kairysis šonas ir alkūnės, ji juto fizinį skausmą. Sesuo stojo jos ginti ir vyras ją paleido. Tuomet sesuo iškvietė policiją. Vyras, išgirdęs tai, sėdo į a/m ir išvažiavo. Su atvykusiais pareigūnais ji buvo nuvažiavusi iki jų namų, tačiau vyras buvo užsirakinęs iš vidaus ir į namus neįsileido. Konfliktas prie jos sesers namų, kai vyras vilko ją per asfaltą, vyko apie 03.00 val. Sūnus jų konflikto nematė, nes nakvojo pas jos tėvus (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. V. parodė, kad 2016-09-25 apie 02.50 val. jai paskambino sesuo E. J., kuri verkiančiu balsu paprašė bėgti jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) kryptimi, ir ją pasitikti. Susitikus ji tik spėjo seserį apkabinti ir prie jų privažiavo sesers vyras A. J.. Sesuo jai sušuko: „S.a, bėk!“ ir pati pasileido bėgti į kalną. Ji tuo metu bandė pasikalbėti su A., kad sesuo pas ją liks nakvoti, o ryte jie tarpusavyje viską išsispręs. T. A. puolė vytis seserį. Ji matė, kaip A. pagavo seserį, paėmė už plaukų, nuvilko nuo kalno, atvilko iki automobilį ir į jį įgrūdo. Tuo metu ji kvietė policiją. Ji priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir padėjo seseriai išlipti. T. A. trenkė durelėmis ir išvažiavo. Seseriai ant skruosto buvo mėlynė, kitų sužalojimų ji nematė. Sesuo buvo labai išsigandusi, labai verkė. Apie tokį A. elgesį ji nieko anksčiau nebuvau girdėjusi. Sesuo niekada jai nesiskundė, kad vyras prieš ją smurtauja. Ar tai buvo pirmas smurto atvejis jų šeimoje, ji nežino (b. l. 23).

Specialisto išvadoje Nr. G2971/2016(01) nurodyta, kad E. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais sėdmenyse ir dešinėje šlaunyje bei poodine kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti ketu buku daiktu (daiktais) galimai 2016-09-25 (b. l. 19).

Policijos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-09-25 apie 03.10 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vyras muša savo žmoną. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė S. V.. Ji paaiškino, kad 2016-09-25 apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu A. J. dėl neaiškių priežasčių puolė mušti savo žmoną E. J., tampė ją už plaukų, o po to pabėgo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Lietuva. E. J. buvo susijaudinusi, isterijoje, verkė. Į namą, esantį (duomenys neskelbtini), patekti nepavyko, nes niekas neatidarė durų. E. J. paaiškino, kad A. J. namuose daužė indus ir tampė ją už plaukų, todėl jai teko bėgti pas tėvus. Maždaug prieš mėnesį vyras bandė ją smaugti, tačiau į policiją ji nesikreipė. Įvykį matė S. V. (b. l. 12-13).

Alkotesterio kvito duomenimis, A. J. 2016-09-25 11.01val. nustatytas 0,36 promilių girtumas (b. l. 44).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo A. J.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Teismo posėdžio metu gynėja taip pat pateikė kaltinamojo A. J. ir nukentėjusiosios E. J. pasirašytą prašymą, kuriame nurodė, jog A. J. savo kaltę pripažįsta, apgailestauja, jie kartu patvirtina, kad A. J. prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, sutarė su sutuoktine dėl padarytos žalos atlyginimo, susitaikė su sutuoktine ir yra pagrindo manyti, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes niekada anksčiau nebuvo smurtavęs prieš sutuoktinę.

Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. A. J. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. J. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. J. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamojo A. J. priteisti 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Šis prašymas netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,3 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo A. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigoti A. J. sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.