Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų (skolininkų) G. A. ir R. A. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojai A. B., V. K., UAB „Alkor“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjų – skolininkų G. A. ir R. A. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolio R. V. veiksmus – 2017 m. birželio 28 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 – neteisėtais ir atšaukti neteisėtai paskelbtas nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines. Skunde nurodo, kad šiuo metu antstolio R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0179/17/00549 pagal 2017-03-24 notaro D. B. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-2037 dėl 178 781,55 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų G. A. ir R. A. hipoteka įkeisto turto išieškotojų V. K. ir A. B. naudai ir vykdomoji byla Nr. 0179/17/01104 dėl 143 361,90 Eur skolos išieškojimo UAB „Alkor“ naudai. Vykdant minėtus išieškojimus buvo areštuotas skolininkams priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-23 patvarkymu Nr. S17-7556 buvo nustatyta areštuoto turto vertė – 285 000,00 Eur. 2017-06-28 Patvarkymu (toliau – Patvarkymas) antstolis paskelbė skolininkams priklausančio įkeisto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 122,26 kv.m., pirmąsias varžytinės; nustatė, kad pradinė parduodamo iš pirmųjų varžytinių turto kaina 228 000,00 Eur (85 proc. nustatytos turto vertės, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 718 str.) ir informavo, kad varžytinės vykdomos elektroniniu būdu. Patvarkymą skolininkai gavo 2017-07-04. Patvarkymas, skolininkų nuomone, yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, paskelbtos turto varžytinės atšauktos. Visų pirma areštuotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ne abiems skolininkams, o tik R. A.. Todėl Patvarkyme klaidingai nurodyta šio turto priklausomybė. Antra, antstolis neturi jokio pagrindo ir teisės išieškoti iš šio turto dėl dviejų priežasčių: 1) Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turi šeimos turto statusą. Šeimos turto statusas šiam butui buvo išviešintas dar 2013-06-12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad „4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.“ CK 3.85 str. 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad „3. Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.“ Šiuo atveju, išieškotojų reikalavimai skolininkų atžvilgiu yra kilę iš verslo santykių, iš jungtinės partnerystės sutarties ir paskolos sutarties, kuri nebuvo susijusi su šeimos poreikiais. Antstolis, nei prieš areštuodamas šeimos turtą, nei prieš skelbdamas jo pardavimą iš varžytinių neatsižvelgė į šio turto specialiųjų teisinį statusą, teisinį režimą ir nenustatinėjo, ar egzistuoja CK 3.85 str. 3 dalyje numatyta sąlyga, t. y. ar kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Šeimos turto teisinis statusas buvo registruotas dar prieš tai, kai atsirado išieškotojų reikalavimo teisės į skolininkus, todėl ir kreditoriai apie tokį turto statusą žinojo arba turėjo žinoti, nes tai buvo išviešinta. 2) priimant Patvarkymą taip pat pažeistas ir CPK 668 str. Šiame įstatymo straipsnyje įtvirtinta, kad „1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.“ Šiuo atveju areštuotas turtas turi ne tik išviešintą šeimos turto teisinį statusą, bet ir yra būtinas šeimos pragyvenimui, ten yra šeimos gyvenamoji vieta. Antstolis vėl gi į tai neatsižvelgė ir to fakto nevertino. Toki būdu paskelbtos ir vykdomos varžytinės negali būti laikomos teisėtomis, todėl turėtų būti atšauktos, antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti ne tik išieškotojo interesus, bet ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 4 dalis, 634 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, skolininkės nuomone, antstolis, skelbdamas varžytines 2017-06-28 ir jas vykdydamas pažeidė nurodytus principus ir aukščiau nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas.

Antstolis 2017-08-01 patvarkymu dėl 2017-07-27 pateikto skundo Reg. Nr. S17-11608 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549-SK atsisakė patenkinti skolininkų skundą. Patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomas Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017-03-24 išduotas vykdomasis įrašas Nr.: DB-2037 dėl 178 781,55 Eur skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojų A. B. ir V. K. naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių. Taip pat vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2017-06-21 išduotas vykdomasis raštas Nr.: e2-635-661/2016 dėl 142 691,22 Eur skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Alkor“ naudai. 2017-07-27 gautas skolininkų R. A. ir G. A. skundas, kuriuo skolininkai prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir sustabdyti nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 122,26 kv. m., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), paskelbtas varžytynes. Su skundo argumentais antstolis nesutinka dėl šių aplinkybių: Skolininkams 2017-04-03 įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Raginime įvykdyti sprendimą nustatytas terminas skolą sumokėti geruoju baigėsi 2017-05-04. Skola per raginime nustatytą terminą nebuvo sumokėta, todėl išieškojimas pradėtas vykdyti priverstinai. Vykdymo metu areštuotas skolininkei R. A. priklausantis įkeistas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 122,26 kv. m., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Vykdant išieškojimą 2017-06-28 buvo paskelbtos įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 122,26 kv. m., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės (varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-08-01 antstolio patvarkymu Nr.: 0179/17/00549 varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Savo pateiktame skunde skolininkai teigia, kad 2017-06-28 antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0179/17/00549 S17-9780 yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, kadangi varžytynėse pardavinėjamas turtas yra šeimos turtas ir remiantis CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinio asmens, išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, kuris būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui. Antstolis pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 areštuotas ir varžytynėse pardavinėjamas skolininkų turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 122,26 kv. m., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), yra įkeistas kreditorių A. B. ir V. K. naudai. Hipotekos kreditorius turi privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Pagal CK 4.192 str. 1 d., jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Remiantis CK 4.192 str. 7 d. antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. Taigi, išieškojimą iš įkeisto turto reglamentuoja specialiosios teisės normos. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Kadangi nagrinėjamu atveju hipotekos sutarties šalys susitarė prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkams neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma buvo nukreiptas į hipoteka įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 122,26 kv. m., unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat nepagrįstas skolininkų argumentas nurodant, kad išieškoti skolos negalima motyvuojant tuo, kad įkeistas nekilnojamasis turtas yra būtinas skolininkų šeimos pragyvenimui. CPK 668 str. numatyta, kad turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra įtvirtintos nuostatos, ribojančios antstolio teisę išieškoti iš skolininko įkeisto nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tai, jog įkeistas turtas turi šeimos turto statusą ir naudojamas šeimos pragyvenimui, nereiškia kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto, todėl 2017-06-28 antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0179/17/00549 SI7-9780 priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis CPK 510 str., antstolis patvarkė atsisakyti tenkinti skolininkų R. A. ir G. A. 2017-07-27 skundo reikalavimus; skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0179/17/00549 persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. pranešimais informavo visus suinteresuotus asmenis apie priimtą pareiškėjų R. A. ir G. A. skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat pranešė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) 2017 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val. teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą Nr. 2YT-37113-433/2017 pagal pareiškėjų R. A. ir G. A. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai A. B., V. K., UAB „Alkor“. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Suinteresuotiems asmenims A. B., V. K. ir UAB „Alkor“ išaiškinta teisė iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikti atsiliepimus į skundą. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė. Skundas, remiantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549 medžiagos nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017-03-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr.: DB-2037 dėl 178 781,55 Eur skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojų A. B. ir V. K. naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapas 6). Antstolis taip pat vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-635-661/2016 dėl 142 691,22 Eur skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Alkor“ naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis R. V., nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui – Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017-03-24 išduotam vykdomajam įrašui Nr.: DB-2037, priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2017-03-27 priėmė patvarkymą priimti minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapas 13), 2017-03-28 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapas 39) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapas 38), buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/17/00549. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija bei CPK, atsižvelgdamas į išieškotojo interesus, 2017-04-04 įteikė minėtus procesinius dokumentus skolininkams ir, suėjus raginimo terminui įvykdyti sprendimą geruoju, 2017-05-08 turto arešto aktą (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapai 45-46) ir patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapai 48-49), 2017-05-23 patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo panaikinimo (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapai 71-72), 2017-06-28 patvarkymą dėl informavimo apie turto pardavimą iš varžytinių (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapas 122) ir patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapai 124-125), 2017-08-01 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapas 134) ir patvarkymus pasiūlyti perimti iš varžytinių neparduotą turtą (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00549, lapai 137, 138). Antstolio kontoroje 2017-07-27 gautas skolininkų R. A. ir G. A. skundas, kuriuo jie prašo pripažinti antstolio R. V. veiksmus – 2017-06-28 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 – neteisėtais ir atšaukti neteisėtai paskelbtas nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines.

Pirmiausia pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; etc.). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Taigi, kaip minėta aukščiau iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vadovaudamasis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija, neviršydamas savo įgaliojimų, priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turto arešto aktą, patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo panaikinimo, patvarkymą dėl informavimo apie turto pardavimą iš varžytinių, patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis ir patvarkymus pasiūlyti perimti iš varžytinių neparduotą turtą, kas, atsižvelgiant į šioje byloje esančias aplinkybes, buvo pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad vykdymo metu antstolis areštavo skolininkei R. A. priklausantį, įkeistą, turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2017-06-28 paskelbė šio turto pirmąsias varžytynes (varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkų teigimu šis antstolio patvarkymas neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes varžytynėse pardavinėjamas turtas yra šeimos turtas ir remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens, išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, kuris būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, būtent skolininkei R. A. priklausantis turtas yra įkeistas kreditorių A. B. ir V. K. naudai. Kaip teisingai pažymėjo antstolis – hipotekos kreditorius turi privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Remiantis CK 4.192 straipsnio 7 dalimi, antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Taigi, antstolis teisingai nurodo, jog išieškojimą iš įkeisto turto reglamentuoja specialiosios teisės normos, o nagrinėjamu atveju esant hipotekos sutarties šalių susitarimui prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, antstolis išieškojimą pagrįstai ir teisėtai nukreipė į hipoteka įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Skolininkų argumentas, kad išieškoti skolos negalima dėl to, jog įkeistas nekilnojamasis turtas yra būtinas skolininkų šeimos pragyvenimui, taip pat yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CPK 668 straipsnį – turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sutiktina su antstoliu, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra įtvirtintos nuostatos, ribojančios antstolio teisę išieškoti iš skolininko įkeisto nekilnojamojo turto. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog įkeistas turtas turi šeimos turto statusą ir naudojamas šeimos pragyvenimui, nesudaro pagrindo paneigti hipotekos kreditoriaus teisę išieškoti iš šio turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog antstolio 2017-06-28 patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0179/17/00549 SI7-9780 priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles.

Skolininkai skundu taip pat reikalauja atšaukti neteisėtai paskelbtas nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad varžytynių specifika reiškiasi tuo, jog jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Pvz., CPK nustatytais atvejais antstolis varžytynes gali atšaukti ar paskelbti neįvykusiomis. CPK 703 straipsnis reglamentuoja antstolio teisę atšaukti varžytynes. CPK 703 straipsnio 1 dalyje (2014 05 15 įstatymu Nr. XII-889 redakcija) nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. CPK 717 straipsnis reglamentuoja varžytynių paskelbimą neįvykusiomis. CPK 717 straipsnio 1 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytinėse nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis. Taigi, kaip jau minėta aukščiau, antstolis 2017-08-01 patvarkymu Nr. 0179/17/00549 varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, todėl nei teisinio, nei faktinio pagrindo jas atšaukti – nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, pareiškėjai skunde išdėstytais argumentais nepaneigė antstolio veiksmų teisėtumo, o antstolio 2017-06-28 patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 – priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl skundas atmestinas. Nutraukti šios vykdomosios bylos taip pat nėra pagrindo (CPK 629 ir 632 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų skolininkų G. A. ir R. A. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.