Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo kreditorės P.J.H. Maessen Beheer BV prašymą palikti nenagrinėtais kreditorės P.J.H. Maessen Beheer BV prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ bankroto byloje ir atsakovės patikslintą priešieškinį kreditorei dėl piniginių lėšų įskaitymo pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ (toliau – ir UAB „Enerstena“) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta D. J..

2. Kreditorė P. J. H. Maessen Beheer BV atsakovės UAB „Enerstena“ bankroto byloje prašo patvirtinti jos 520 000 Eur sumos finansinį reikalavimą. 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi klausimas dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo išskirtas nagrinėti atskiroje byloje.

3. Atsakovė UAB „Enerstena“ byloje pareiškė priešieškinį kreditorei, kuriuo prašo netenkinus kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo, 2021 m. lapkričio 17 d. kreditorės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą laikyti niekiniu ir atsakovei iš kreditorės priteisti 230 000 Eur skolą bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Kreditorė P. J. H. Maessen Beheer BV pateikė prašymą palikti nenagrinėtus atsakovės BUAB „Enerstena“ nemokumo administratorės 2022 m. kovo 3 d. patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo ir kreditorės P.J.H. Maessen Beheer BV prašymą įtraukti ją į bankrutavusios UAB „Enerstena“ kreditorių sąrašą su 520 000 Eur finansiniu reikalavimu; priteisti kreditorės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui netenkinus prašymo dėl pareikštų reikalavimų palikimo nenagrinėtu, prašo pratęsti kreditoriui P.J.H. Maessen Beheer BV nustatytą terminą atsiliepimui į patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo pateikti ne mažesniam kaip 30 dienų terminui. Kreditorė nurodė, kad:

4.1. kreditorės skola įmonei neegzistuoja. Bet kuriuo atveju, nemokumo administratorės pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, kadangi šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą dėl ginčo perdavimo Nyderlandų arbitražui. 2019 m. vasario 26 d. kreditorė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. ENEX1910335, kuria atsakovė, kaip rangovė įsipareigojo perduoti kreditorės, kaip užsakovės nuosavybėn sutarties 2 priede nurodytas prekes ir paslaugas – 5 megavatų biomasės vandens šildymo katilą, o kreditorė įsipareigojo tinkamai priimti prekes ir suteiktas paslaugas bei sumokėti už jas sutartą kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis.

4.2. Sutarties 13.7 punktas numatė, kad: „Visus ginčus, susijusius su Sutarties pasirašymu, sudarymu ar vykdymu, Šalys sprendžia derybomis, o nepavykus susitarti perduoda juos nagrinėti Nyderlandų arbitražui (Nederlands Arbitrage Instituut).“ Sutartyje šalys aiškiai detalizavo pagrindines ginčo nagrinėjimo nurodytame arbitraže taisykles. Vėlesniais sutarties pakeitimais sutartis buvo keičiama (pildoma), tačiau sutarties 13.7 punktas liko nepakitęs.

4.3. Atsakovės pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš sutarties, todėl aiškiai patenka į sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos apimtį.

4.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi, arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui.

Motyvuojamoji dalis

4.5. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. CPK 780 straipsnyje numatyta, kad nurodytos CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

4.6. Lietuvos Respublika yra 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo dalyvė. Tarptautinė sutartis įpareigoja Lietuvos teismus atsisakyti savo jurisdikcijos esant šalių arbitražiniam susitarimui tuo atveju, kai ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalyku ir jeigu teismas nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų.

4.7. Sprendžiant arbitruotinumo klausimą, aktualūs yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 29 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 12 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 7 dalis. Imperatyviosios įstatymų normos nustato, kad bankroto bylos vienai iš šalių iškėlimas neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nedaro ginčo nearbitruotino. Sutartyje šalių numatyta arbitražinė išlyga yra galiojanti, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jos nepripažinti ir neperduoti ginčo nagrinėti šalių pasirinktai arbitražo institucijai.

4.8. Kreditorės įsitikinimu, aplinkybė, kad nemokumo administratorė savo reikalavimą kreditoriui nusprendė išdėstyti priešieškinio forma, nekeičia pozicijos, kad reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo turi būti nagrinėjamas šalių nustatytoje arbitražo institucijoje, t. y. Nyderlandų arbitraže (Nederlands Arbitrage Instituut).

4.9. CPK 24 straipsnio 1–2 dalys nustato bylos priskyrimo teismui prioriteto principą, tais atvejais, kai kyla kolizija tarp teismo ir kitų institucijų kompetencijos nagrinėti konkretų ginčą. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, suformuotoje dar prieš įsigaliojant CPK 24 straipsnio 3 daliai, taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai. Jei bylos teisme nebus galima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas ginčas arbitraže, bylos nagrinėjimas turėtu būti sustabdytas.

4.10. KAĮ 49 straipsnio 9 dalis nustato, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali netvirtinti arbitraže nagrinėjamų kreditoriaus reikalavimų tol, kol bus priimtas tų reikalavimų dydį patvirtinantis arbitražo teismo sprendimas, tačiau teismas patvirtina visus neginčijamus reikalavimus (neginčijamą jų dalį) įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju civilinės bylos, kurioje sprendžiamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimas, sustabdymas, nepažeistų ir įmonės bankroto proceso operatyvumo principo, kadangi iš bankroto byloje esančios medžiagos matyti, kad teisme buvo patvirtinta daugiau nei pusė visų administratorei pareikštų reikalavimų

Teismas konstatuoja:

2. kreditorė P. J. H. Maessen Beheer BV atsakovės UAB „Enerstena“ bankroto byloje prašė patvirtinti jos 520 000 Eur sumos finansinį reikalavimą. Atsakovė UAB „Enerstena“ byloje pareiškė priešieškinį kreditorei, kuriuo prašo netenkinus kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo, 2021 m. lapkričio 17 d. kreditorės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą laikyti niekiniu ir atsakovei iš kreditorės priteisti 230 000 Eur skolą bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių reikalavimai kildinami iš 2019 m. vasario 26 d. kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties Nr. ENEX1910335, kuria atsakovė, kaip rangovė įsipareigojo perduoti kreditorės, kaip užsakovės nuosavybėn sutarties 2 priede nurodytas prekes ir paslaugas – 5 megavatų biomasės vandens šildymo katilą, o kreditorė įsipareigojo tinkamai priimti prekes ir suteiktas paslaugas bei sumokėti už jas sutartą kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis.

3. Kreditorė kartu su prašymu palikti nenagrinėtu patikslintą ieškinį pateikė 2019 m. vasario 26 d. kreditorės ir atsakovės pasirašytą sutartį Nr. ENEX1910335 ir jos vertimą į lietuvių kalbą. Sutarties 13.7. punkte šalys susitarė, kad visus ginčus, susijusius su sutarties pasirašymu, sudarymu ir vykdymu, šalys sprendžia derybomis, o nepavykus susitarti, perduoda juos nagrinėti Nyderlandų arbitražui (Nederlands Arbitrage Instituut). Šiame sutarties punkte šalys detaliai aptarė pagrindines ginčo nagrinėjimo arbitraže taisykles. Atsakovės BUAB „Enerstena“ nemokumo administratorė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose aplinkybių apie šalių arbitražinį susitarimą neaptarė, jų neginčijo.

4. Atsakovė ieškinio reikalavimą priteisti 230 000 Eur skolą grindžia aplinkybe, jog kreditorei laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. vasario 27 d. buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų bendrai 600 000 Eur sumai. Kreditorė sąskaitas apmokėjo iš dalies, liko skolinga atsakovei 230 000 Eur sumą. Teigia, jog kreditorei neįrodžius patirtų nuostolių, bus pagrindas konstatuoti, kad kreditorė neturėjo teisinio pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

5. Kreditorė teigia, kad atsakovė neįvykdė sutarties 4.1.8. punktu jai nustatytų įsipareigojimų, todėl kreditorei nekilo prievolė atlikti 230 000 Eur mokėjimą. Atsakovė teismui pateikė kreditorės 2021 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. vasario 3 d. raštus, kuriuose kreditorė prašo perduoti katilinės dokumentaciją bei pirminį kodą (Sutarties 9.6. p.). Kreditorė nurodo, kad dokumentų neperdavimas užkertą kelią nuostolių mažinimui, o tai, kad dokumentai yra neperduoti iki šios dienos, atsakomybės klausimas kyla ir šiuo metu paskirtam įmonės atstovui – nemokumo administratorei. Teigia, kad dėl atsakovės padarytų trūkumų kreditorė patyrė 520 000 Eur žalos.

6. Akivaizdu, kad šalių viena kitai reiškiami reikalavimai yra kildinami iš 2019 m. vasario 26 d. kreditorės ir atsakovės pasirašytos sutarties Nr. ENEX1910335 vykdymo, todėl nėra pagrindo nepaisyti sutartimi šalių numatyto arbitražinio susitarimo ginčams dėl sutarties vykdymo spręsti.

7. JANĮ 29 straipsnio 5 dalis, nustato, kad arbitraže juridiniam asmeniui pareikštiems turtiniams reikalavimams ar reikalavimams, kuriuos yra pareiškęs pats juridinis asmuo, nagrinėti taikomos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatos. KAĮ 49 straipsnio 7 dalis numato, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis. Šio straipsnio 8 dalis numato, kad įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo. Turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta. Nagrinėjamu atveju, kreditorė nesutinka, kad reikalavimai, kylantys iš šalių pasirašytos sutarties vykdymo, būtų nagrinėjami teisme, atsakovės bankroto byloje, teigia, kad nėra pagrindo atsisakyti šalių arbitražinio susitarimo.

8. Jeigu turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami arbitraže, arbitražo teismas turi suteikti protingą laiko tarpą bankroto administratoriui susipažinti su arbitražo byla ir pasirengti jos nagrinėjimui, o ieškovas turi pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apie arbitraže nagrinėjamus reikalavimus ir pateikti juos pagrindžiančius paaiškinimus ir įrodymų aprašą. Arbitražo teismas sprendimu nustato šalių tarpusavio reikalavimų dydį. Priėmus arbitražo teismo sprendimą, bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtina arbitražo teismo sprendimu nustatytus šalių tarpusavio reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali netvirtinti arbitraže nagrinėjamų kreditoriaus reikalavimų tol, kol bus priimtas tų reikalavimų dydį patvirtinantis arbitražo teismo sprendimas, tačiau teismas patvirtina visus neginčijamus reikalavimus (neginčijamą jų dalį) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (KAĮ 49 straipsnio 9 dalis). Konstatuotina, kad aptartas nacionalinis teisinis reguliavimas šalių arbitražiniam susitarimui suteikia prioritetą lyginant su ginčo nagrinėjimu teisme bankroto byloje.

9. Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. I-760 Dėl 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo Lietuva ratifikavo 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, yra šio konvencijos dalyvė. Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitariančiosios Valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas.

10. Byloje pateiktais duomenimis, 2019 m. vasario 26 d. sutartyje Nr. ENEX1910335 šalių numatyta arbitražinė išlyga yra galiojanti, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo jos nepripažinti ir neperduoti ginčo nagrinėti šalių pasirinktai arbitražo institucijai.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti kreditorės prašymą palikti nenagrinėtu atsakovės BUAB „Enerstena“ nemokumo administratorės 2022 m. kovo 3 d. patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo ir kreditorės P.J.H. Maessen Beheer BV prašymą įtraukti ją į bankrutavusios UAB „Enerstena“ kreditorių sąrašą su 520 000 Eur finansiniu reikalavimu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

12. Byloje pareikštus reikalavimus palikus nenagrinėtais, nenagrinėtinas kreditorės prašymas pratęsti jai nustatytą procesinį terminą.

13. Kreditorė prašė priteisti jai 4000 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 401,72 Eur dokumentų vertimo išlaidas. Atsakovės BAUB „Enerstena“ atstovė prašė atsakovei priteisti 2 010,58 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

14. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

15. Kreditorė P.J.H. Maessen Beheer BV pareiškė finansinį reikalavimą atsakovei BUAB „Enerstena“, pateikdama pareiškimą atsakovės bankroto administratorei. Bankroto administratorė kreditorės finansinį reikalavimą užginčijo, motyvuodama tuo, kad kreditorė yra įtraukta į įmonės debitorių sąrašą. Galimai, bankroto administratorė, tikrindama kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą, nevertino šalių pasirašytos sutarties sąlygų. Vertinant šį šalių procesinį elgesį, konstatuotina, kad yra pagrindas, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, atsakovei nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš kreditorės.

16. Kreditorės 401,72 Eur dokumentų vertimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis, šioje dalyje prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas. Kreditorė prašo priteisti 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą, į advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad yra pagrindas prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 2 000 Eur (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 punktas). Priteistos bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ patikslintą priešieškinį kreditorei P.J.H. Maessen Beheer BV palikti nenagrinėtu.

Kreditorės P.J.H. Maessen Beheer BV prašymą patvirtinti jos 520 000 Eur finansinį reikalavimą palikti nenagrinėtu.

Priteisti kreditorei P.J.H. Maessen Beheer BV iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ 401,72 Eur (keturių šimtų vieno Eur 72 ct) dokumentų vertimo išlaidas ir 2 000 Eur (dviejų tūkstančių Eur) teisinės pagalbos išlaidas, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumokant iš uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ bankroto proceso administravimo išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.