Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria netenkintas J. O. skundas, pakeistas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-09-10 nutarimas Nr. VET 000592, kuriuo J. O. nubaustas pagal ATPK 109 str. 510 litų bauda, dalyje dėl baudos skyrimo ir J. O. skirta švelnesnė nuobauda - 50 litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius J. T. 2012-09-06 J. O. pagal ATPK 109 str. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012-09-05 nustatyta, jog J. O. nepranešė ir neužregistravo ŽŪIKVC CDB prieš mėnesį paskerstos savo reikmėms telyčios (Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-08-12 nugaišusios avies (Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažeidė Veterinarijos įstatymo 16 str. 3 d.

J. O., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi J. O. skundo netenkino, pakeitė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-09-10 nutarimą Nr. VET 000592, kuriuo J. O. nubaustas pagal ATPK 109 str. 510 litų bauda, dalyje dėl baudos skyrimo ir J. O. paskyrė švelnesnę nuobaudą, t. y. 50 litų baudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 109 str. numatyta administracinė atsakomybė už Veterinarijos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, bei savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pažeidimus, taip pat neteisėtą farmacinę veiklą veterinarijoje.

Nagrinėjamu atveju J. O. nubaustas už Veterinarijos įstatymo 16 str. 3 d., numatančios, kad kiekvienas galvijų, kiaulių, avių, ožkų ar arklių laikytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą arba daro įrašus kompiuterinėje laikmenoje, atsako už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą, pažeidimą. Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-06-16 įsakymu Nr. 3D-234 (2012-02-14 redakcija) 50 punktas numato, kad Laikytojas duomenis apie ūkinio gyvūno gaišimą ar skerdimą savo reikmėms ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio užregistruoja CDB ar praneša VMVT teritoriniam skyriui užpildydamas GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. O. prie 2012-09-24 skundo Vilniau rajono apylinkės teismui pridėtas 2012-08-05 Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (GŽ-2) formos antrasis egzempliorius (b. l. 3), taip pat Institucijos pateiktas J. O. to paties pranešimo pirmasis egzempliorius (b. l. 17), išrašas iš ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos (b. l. 4) – patvirtina aplinkybę, kad informacija apie ūkinio gyvūno skerdimą savo reikmėms nebuvo užregistruota CDB ar perduota Institucijai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio (skerdimo savo reikmėms). Minėto pranešimo abiejuose egzemplioriuose nėra pranešimą priėmusio asmens parašo ar spaudo, kas patvirtina aplinkybę, kad Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą kontrolasistentė I. K. nepriėmė. Iš išrašo iš ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos matyti, kad duomenys apie 2012-07-30 skerdimą savo reikmėms įvesti tik 2012-09-05, t. y. praėjus daugiau nei 7 kalendorinėms dienoms nuo įvykio. Pareiga užregistruoti duomenis CDB arba pranešti Institucijai apie gyvūno gaišimą ar skerdimą savo reikmėms nustatyta ūkinių gyvūnų laikytojui, o ne paslaugos teikėjui ar veterinarijos gydytojui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, fakto, jog I. K. žinojo apie J. O. paskerstą galviją, negalima laikyti tinkamu pranešimu apie įvykį VMVT teritoriniam skyriui. Šios tarnybos ir I. K. nesieja jokie darbiniai santykiai; ji pavaldi valstybinei veislininkystės įmonei. J. O. žinojo ir suvokė, kad I. K. atsisakius priimti pranešimą, duomenys apie paskerstą galviją į CDB nebuvo suvesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad J. O. privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad informacija apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį – t. y. apie savo reikmėms paskerstą telyčią (duomenys neskelbtini) būtų laiku ir tinkamai perduota Institucijai ar užregistruota CDB. J. O. neatliko visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad vykdytų Veterinarijos įstatymo 16 str. 3 d. jam, kaip ūkinių gyvūnų laikytojui, nustatytą pareigą.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad J. O. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir Aušros J. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.