- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-18
- Bylos Nr.
- A-39-880-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gudyno (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P. ) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Mažeikių rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas ir darbo užmokesčio išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. P. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 73-TE-23 „Dėl viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių P. P. ir T. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį dėl P. P. atleidimo iš tarnybos, grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo nušalinimo nuo pareigų iki grąžinimo į ankstesnes pareigas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006 m. liepos 6 d. jis, būdamas Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulis, 19 val. pradėjo darbą ekipaže „62“ su ekipažo vyresniuoju policininku T. P. . Tarp 20 ir 21 val. buvo sustabdytas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, per kurio automobilio langą buvo išmestas butelis. Vairuotojas buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, kur T. P. jam paaiškino, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Kad būtų apsiribota žodine pastaba, vairuotojui buvo liepta pakelti butelį, ką automobilio keleivis ir padarė. Grįžus vairuotojui į automobilį, nes ten liko jo dokumentai, su vairuotoju bendravo T. P. , o pareiškėjas tuo metu kalbėjosi išlipęs iš automobilio su giminaičiu ir negirdėjo apie ką buvo kalbama automobilio viduje. Po kurio laiko, prie automobilio priėjo vyras, kurio veido pareiškėjas nematė ir per langą įmetė pinigus, sakydamas „Še tau skolą“. T. P. perdavė pinigus pareiškėjui, prašydamas palaikyti, kadangi reikėjo skubiai važiuoti į degalinę, kur suveikė pavojaus signalizacija. Pinigus pareiškėjas įsikišo į kišenę. Atvykus į degalinę, prisistatė policijos pareigūnai ir liepė jam viską iš kišenės išimti. Pareiškėjas pakluso šiam nurodymui. Tačiau tikėtina, kad T. P. perduoti pinigai buvo iškritę. Dėl šio įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu buvo nenuoširdus, melavo patikrinimą atliekantiems pareigūnams, kad pareiškėjas girdėjo, kaip buvo tariamasi dėl atlygio už pažeidimo neįforminimą, tačiau pasyviai tai stebėjo ir nesiėmė jokių priemonių, tokiu būdu pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir pažemindamas pareigūno vardą. Pareiškėjo nuomone, tokios išvados yra nepagrįstos. Pareiškėjo duoti paaiškinimai yra analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad pareiškėjo paaiškinimai neatitinka liudytojo V. B. parodymų, nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjas melavo. Be to, ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas teismo sprendimu. Pareiškėjo nuomone, jis nepagrįstai buvo atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (už pareigūno vardo pažeminimą).
Atsiliepimas
Atsakovas Mažeikių rajono policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Tačiau medžiagos pakako pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Pareiškėjo padarytą pažeidimą įrodo jo paties ir liudytojų A. N. , M. K. , A. K. bei V. B. parodymai. Pareiškėjo veika atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkte numatytus pareigūno vardo pažeminimo požymius. Pareiškėjo veiksmai prieštaravo Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems principams ir 5 straipsnyje numatytiems pagrindiniams policijos uždaviniams. Savo veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir sumenkino policijos įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą. Savo nesutikimą su pareiškėjo skundu tretysis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo Mažeikių rajono policijos komisariato atsiliepime į pareiškėjo skundą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos, rėmėsi 2007 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 73-IS-06. Šios tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjas neskundė. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas buvo kartu su T. P. 2006 m. liepos 6 d. tarnybiniame automobilyje kai T. P. iš piliečio reikalavo kyšio ir jį paėmė. T. P. baudžiamoji byla dėl kyšio paėmimo yra perduota teismui. Sulaikius pažeidėją V. B. ir T. P. įtarus, kad šis yra neblaivus, pareiškėjas nesiėmė priemonių tai užfiksuoti ir pasyviai stebėjo, kaip T. P. tarėsi dėl atlygio už pažeidimo neįforminimą, nepranešė apie tai, tuo pažemindamas policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą, pažemindamas policijos pareigūno vardą ir sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką. Teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų M. J. , K. Š. , V. G. ir R. K. parodymai visiškai sutampa su parodymais, duotais tarnybinio patikrinimo metu. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie, gavę informaciją apie kyšio reikalavimą, V. B. įteikė 200 litų, kuriuos jis perdavė pareigūnams. Šie pinigai vėliau rasti degalinės teritorijoje, pareiškėjo ir T. P. tikrinimo vietoje. Liudytoju apklaustas nepilnametis pareiškėjo giminaitis M. F. paaiškino, kad tiksliai neatsimena kada, bet praeitų metų vasarą, Mažeikiuose, prie prekybos centro „Putinas“ bendravo su dėde P. P. , šiam išlipus iš tarnybinio automobilio. Šie M. F. parodymai nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo aiškinimus, kad jo nebuvo tarnybiniame automobilyje T. P. tariantis su pažeidėju. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo byloje nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, t. y. nereabilituojančiais jį pagrindais. Nepaisant to, medžiagos pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti visiškai pakanka. Pareiškėjo tvirtinimas, kad jis nieko nežinojo apie tarimąsi dėl atlygio už pažeidimo neįforminimą, vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Iš V. B. apklausos protokolo matyti, kad tarnybiniame automobilyje, kilus įtarimui dėl jo girtumo, sėdėjo du pareigūnai, vienas iš kurių pasakė, kad „200 litų ir tikrintis dėl girtumo nereikia“. Tai įrodo, kad pareiškėjas girdėjo T. P. tarimąsi su V. B. dėl pinigų gavimo už tarnybinių pareigų neatlikimą ir pasyviai tam pritarė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, girdėdamas, kaip T. P. tariasi su sulaikytu pažeidėju dėl atlygio, nepranešdamas apie tai policijos pareigūnams ir vėliau gautus pinigus įsidėdamas į kišenę, o dar vėliau juos išmesdamas tikrinimo metu, pažemino tiek policijos pareigūno vardą, tiek ir policijos įstaigos, kurioje dirbo autoritetą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra savarankiškas administracinis aktas, kuris turėtų būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Tokią išvadą galima skųsti aukštesniam organui pagal pavaldumą, tačiau jos neapskundimas neužkerta kelio skųsti vėlesnius tos išvados pagrindu priimtus administracinius aktus. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas neapskundė 2007 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 73-1S-06, byloje neturi jokios reikšmės ir neturi būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo kaltę. Be to, tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta remiantis tik pirminiais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad V. B. buvo neblaivus ir dėl to pareiškėjui kilo bent koks įtarimas. Nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjas girdėjo T. P. pokalbį su V. B. ir suprato, kad kalba eina apie kyšio reikalavimą. Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai nėra tiesiogiai susiję su įvykiu, jie tik atliko tyrimą jau po įvykio. Tuo tarpu teisme nebuvo apklaustas V. B. . Paaiškėjus, kad V. B. išvykęs į užsienį, pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš Akmenės rajono apylinkės teismo (ten nagrinėjama baudžiamoji byla dėl T. P. kyšininkavimo) teisiamojo posėdžio protokolą, kuriame yra užfiksuoti liudytojo V. B. parodymai apie šį įvykį. Tačiau teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino. Vertindamas nepilnamečio liudytojo M. F. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, vaikui sunku nurodyti tikslią įvykio vietą ir laiką. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, t. y. nereabilituojančiais pagrindais. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 9 d. išnagrinėjo T. P. skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tačiau tiek pareiškėjo, tiek T. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas buvo išspręstas prokuroro nutarimais: T. P. 2007 m. kovo 20 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu perduota teismui, o pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Mažeikių rajono apylinkės prokuroro 2007 m. kovo 15 d. nutarimu, nesant pareiškėjo veiksmuose nusikaltimo sudėties (Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju elgėsi pasyviai ir nepranešė policijos komisariato vadovybei apie galimą kito pareigūno kyšio paėmimą. Tačiau tokį pareiškėjo neveikimą sąlygojo menka jo darbo patirtis. Realiai pareiškėjas pradėjo dirbti 2006 m. kovo 6 d., t. y. iki įvykio jis dirbo tik keturis mėnesius. Dėl patirties stokos ir baimės aktyviai reaguoti į tiesioginio viršininko (T. P. ) veiksmus pareiškėjas negalėjo tinkamai įvertinti situacijos. Pareiškėjo nuomone, jo neveikimas atitinka tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau nepagrįstai įvertintas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjas anksčiau nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų. Todėl, pareiškėjo nuomone, jam buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą tretysis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo Mažeikių rajono policijos komisariato ir paties trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ginčijamu Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 15 d. įsakymu pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą).
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 7 d. pareiškėjas ir kitas policijos pareigūnas T. P. Mažeikių mieste vykdė Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros patrulių pareigas. Sustabdžius automobilį ir įtarus, kad automobilio vairuotojas neblaivus, vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Vairuotojui pasiūlius susitarti, T. P. pasiūlė netikrinti vairuotojo blaivumo už 200 litų. Vairuotojui atvežus 200 litų ir juos perdavus T. P. , pastarasis pinigus perdavė pareiškėjui. Pareiškėjas paėmė iš T. P. pinigus, laikė juos pas save, o kitiems policijos pareigūnams tikrinant šį policijos pareigūnų poelgį, pareiškėjas pinigus nepastebimai išmetė. Šį pareiškėjo poelgį teismas pagrįstai įvertino kaip akivaizdžiai žeminantį pareigūno vardą, nes toks pareigūno porelgis prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto ir Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, nustatančioms, kad policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.
Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo V. B. parodymais, kad pareiškėjas buvo kartu su kitu pareigūnu automobilyje, kai pareigūnui buvo siūloma už 200 litų netikrinti blaivumo, o taip pat ir tuo metu, kai jis perdavė pinigus. Tai, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės V. Butkų apklausti liudytoju nagrinėjant šią administracinę bylą ir pasiremta jo apklausos protokole užfiksuotais paaiškinimais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatoms, nustatančioms įrodymus administracinėje byloje. Aplinkybė, kad nėra nustatyta, ar vairuotojas, davęs 200 litų už išvengimą patikrinimo blaivumui nustatyti, iš tikrųjų buvo neblaivus, pareiškėjo poelgio vertinimui reikšmės neturi.
Iš patikrinimo išvados, liudytojo M. J. parodymų, teismas padarė teisingą išvadą, kad patikrinimo metu išmesdamas paimtus iš vairuotojo pinigus, pareiškėjas suvokė savo poelgio reikšmę ir siekė išvengti atsakomybės.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu konstatuota, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tačiau jo poelgis sudaro tarnybinio nusižengimo požymius. Todėl šis nutarimas nepašalina tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų faktinių aplinkybių.
Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.