- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-887-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. A. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam J. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 14 d., apie 9.30 val., bendrai veikdamas su E. M., atstūmę langą įsibrovė į patalpą - V. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , iš kurio pagrobė svetimą –V. G. priklausantį turtą: moterišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 Lt, vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 1400 Lt ir asmens dokumentus – V. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei T. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. G. padarė bendrą 1650 Lt turtinę žalą, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 14 d., apie 10.30 val., bendrai veikdamas kartu su E. M., išlaužę plastikines duris, įsibrovė į patalpą – D. Ž. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą – D. Ž. priklausantį turtą: vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 2000 Lt, moterišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 500 Lt, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 400 Lt, moterišką auksinį žiedą, kurio vertė 600 Lt, nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 900 Lt, seifą, kurio vertė 800 Lt ir jame buvusius 25 šaudmenis bei šaunamuosius ginklus – lygiavamzdį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1000 Lt, graižtvinį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 6000 Lt, ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. Ž. bendrą 12200 Lt turtinę žalą, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje.
Įtariamasis J. A. 2013-05-14 12 val. buvo laikinai sulaikytas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Įtariamajam J. A. pakirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutartimi pratęstas 3 mėnesiams.
Skundžiama nutartimi J. A. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui – suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 16 d.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis J. A. prašo skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju surinktų duomenų pakanka, ar šie yra pakankamai svarbūs, ar šiais įrodymais remiantis galima pagrįstai manyti, kad yra padaręs nusikalstamą veiką ir kitų reikšmingų aplinkybių. Mano, jog skundžiamoje nutartyje tik formaliai deklaruojami byloje surinkti duomenys, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokie faktiniai duomenys patvirtina pareikšto įtarimo pagrįstumą. Pabrėžiama, jog apylinkės teismas detaliai nemotyvavo egzistuojančių suėmimo pratęsimo pagrindų, o nagrinėjamu atveju pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą nenagrinėjo, ar tokiu būdu nėra pažeidžiamas proporcingumo principas bei ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nurodytų tikslų nėra galimybės pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-10-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. A. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnyje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą.
Byloje surinktų faktinių duomenų visetas duoda pakankamą pagrindą manyti, jog J. A. gali būti padaręs jam inkriminuojamas veikas, todėl, sutinkamai su BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, įtariamajam kardomoji priemonė taikoma pagrįstai.
BPK 122 straipsnis reglamentuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama, o vėliau tęsiama tik esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad J. A. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, t.y. nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalie 1 punkte ir 3 punkte bei nusprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis kardomųjų priemonių tikslų pasiekti neįmanoma, kartu atsižvelgdamas į tai, kad įtariamajam J. A. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
J. A. įtariamas trijų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato pakankamai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė tikrai negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju įtariamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų kiekis bei pobūdis, o taip pat gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo pagrindu pratęsdamas įtariamajam suėmimo taikymą vienam mėnesiui, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomai atsižvelgė ir įvertino tai, kad įtariamasis J. A. ankščiau eilę kartų teistas ir jam skirtos atėmimo bausmės, turi neišnykusį teistumą, iki suėmimo nedirbo, oficialių pajamų neturėjo, nevedęs, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad J. A. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas trijų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu, tačiau ir tai, jog asmuo yra ankščiau teistas, teistumas neišnykęs, iki suėmimo nedirbo, o taip pat nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Galimai įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis, atsižvelgiant į tai, jog asmuo praeityje buvo teistas už plėšimą ir nusikaltimus nuosavybei, sudaro pagrindą galvoti, kad įtariamasis galėjo gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veiklos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad įtariamasis J. A. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus ir kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis to užkardyti neįmanoma, yra pagrįstos ir motyvuotos.
Remiantis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam J. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei būtinybei taikyti šią kardomąją priemonę, nutartis priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo J. A. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.