- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-326-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60314-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. D.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.
Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys patenkintas ir iš S. D. civilinės ieškovės naudai priteista 20 Eur (dvidešimt eurų) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, už tai kad 2017-11-18, apie 17 val. 40 min. viešoje vietoje – prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, praeivių akivaizdoje elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą kilusio konflikto metu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš kelnių kišenės išsitraukė šaunamąjį ginklą – pistoletą „Walther“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nukreipė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir tokiais savo veiksmais sukėlė pro šalį vykusiems asmenims – I. S. ir K. M. išgąstį ir baimę.Be to, S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2017-11-18, įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – Vokietijos „Walther“ firmos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį P22 modelio pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti centrinio įskėlimo 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais, kurį neteisėtai nešiojo prie savęs vilkimuose drabužiuose įvairiose Kauno miesto vietose, iki 2017-11-18, apie 17 val. 40 min., buvo sulaikytas pro šalį važiuojančių asmenų – I. S. ir K. M. prie (duomenys neskelbtini), kur pistoletas buvo paimtas. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. D. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę teismas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Priteisdamas nukentėjusiajai turtinę žalą teismas, įvertino, kad turtinė žala yra patirta dėl sugadintų sportinių kelnių, kurių vertė 20 Eur. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino, kad dėl S. D. veiksmų nukentėjusioji turėjo nutraukti savo ir šeimos suplanuotą poilsį, tai jai sukėlė nepatogumus, kadangi turėjo imtis visų priemonių sulaikyti nusikaltimą darantį asmenį, tokiu būdu eikvojant savo ir šeimos laisvadienio laiką. Nuteistasis S. D. pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą arba iš vis panaikinti. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nebuvo atsižvelgta jog S. D. gynėsi nuo žmonių, kurie jį užpuolė. I. S. ir K. M., kurios teigia patyrę išgąstį ir baimę, yra pareigūnės, tik įvykis įvyko nedarbo metu. Nuteistasis skunde teigia, jog nesupranta už ką turi sumokėti 300 eurų, jeigu I. S. pati pribėgo, jį sulaikė, paguldė ant žemės, paėmė ginklą ir laukė, kol atvyks pareigūnai. S. D. nesipriešino. Sutinka, jog kai muistėsi galėjo suplėšyti kelnės, kurios nukentėjusiųjų manymu vertos 20 eurų, tačiau priteisti 300 eurų, atrodo lyg premija. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti, jog augina sūnų, kiekvieną mėnesį moka jam išlaikymą ir tie pinigai jiems yra labai svarbūs.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti Nuteistojo S. D. gynėja advokatė L. D. prašė skundą tenkinti.Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas tenkinamasLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas iškėlė klausimą dėl nukentėjusiajai I. S. priteistos neturtinės žalos ir prašo priteistą neturtinę žalą mažinti ar visai panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl nuteistojo skundas yra pagrįstas ir tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje atlygintina neturtine žala suprantama kaip ne be kokio intensyvumo ir laipsnio neigiamas poveikis, dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai. Neturtinė žala konstatuojama ir atlyginama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeistų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinės žalos atlyginimas pateisinamas, kai dėl tam tikro padaryto teisės pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis ir kiti dvasiniai, fiziniai išgyvenimai, kančios peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Be to, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.Šiuo atveju nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą grindė tokiomis aplinkybėmis: kad S. D. veiksmai atlikti viešoje vietoje, dėl kurių ji turėjo nutraukti savo ir šeimos suplanuotą poilsį, sukėlė didelius nepatogumus, turėjo imtis priemonių sulaikyti nusikaltimą darantį asmenį, tokiu būdu eikvojant savo ir šeimos laisvadienio laiką. Nagrinėjamu atveju, labai svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusioji yra policijos pareigūnė. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykis įvyko ne tarnybos metu. Tačiau Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio, 1 punkto 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Policijos pareigūnų etikos kodekso 6 dalyje reglamentuojamas policijos pareigūno elgesys ne tarnybos metu, 14.1 punkte nustatyta, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Taigi vertinant policijos pareigūnams net ir ne tarnybos metu, keliamų elgesio reikalavimų reglamentavimą, daroma išvada, kad policijos pareigūnė I. S., atliko savo pareigą, t. y. sulaikė nusikaltimą darantį asmenį. Juo labiau iš nukentėjusiosios I. S. ir liudytojos K. M. paaiškinimų matyti, jog ji asmeniui prisistatė esanti policijos pareigūne ir pareikalavo atiduoti ginklą. Pažymima, kad pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie yra pasiruošę teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į patiriamas neigiamas emocijas, nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams ir fizinį pasipriešinimą turėtų būti ne tokia jautri, kaip civilių asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai. Neginčytina, jog nukentėjusioji sulaikė S. D., kuris siekdamas išvengti sulaikymo suplėšė nukentėjusiosios kelnes, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista patirta turtinė žala – 20 eurų. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme, nes nėra duomenų apie patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų. Įvertinus, tai, kad nuo įvykio pradžios 17.40 val. (t. 1, b. l. 4) iki policijos pareigūnams atvykstant sulaikyti asmenį (asmuo sulaikytas 17.50 val.) (t. 1, b. l. 11), praėjo dešimt minučių, pareigūnė sulaikydama nusikaltimą darantį asmenį, atliko savo tiek kaip pareigūnės, tiek kaip pilietiško asmens pareigą, sulaikyti nusikaltimą darantį asmenį, bei bylos duomenims patvirtinant, kad S. D. pasipriešinimas nebuvo itin aktyvus, jokių sužalojimų nukentėjusiajai nenustatyta, duomenų apie patirtą fizinį skausmą nėra, tai, kad pareigūnai specialiai rengiami, kaip elgtis tokiose situacijose, pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad dėl įvykio buvo sutrikdytas poilsis, eikvotas savo ir šeimos laisvadienio laikas, vertintini kaip mažareikšmiai nepatogumai, kuriuos patiria kiekvienas įvykį matęs betarpiškai asmuo. Apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paaiškinimų davimas yra kiekvieno piliečio pareiga. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų nepatogumų mažareikšmiškumą, konstatuotina, kad šioje situacijoje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą neturtinės žalos atlyginimui, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas ir iš S. D. priteista 300 Eur. neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.