Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-963-538/2013

2013 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-996-613/2013 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo bei ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2009-12-28 priėmė sprendimą, kuriuo I. B. skundą patenkino, panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CMEK 2008-04-07 išvadą ir įpareigojo komisiją iš naujo įvertinti I. B. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį (b. l. 17–21). CMEK 2010-01-20 išdavė pažymą Nr. 129, kurioje nurodyta, kad I. B. sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-03-18 priėmė išvadą Nr. 5-5-IL-82, kuria skyrė Klaipėdos AVPK 38 816,10 Lt aštuoniolikos mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I. B. (b. l. 42–43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010-12-06 atnaujinęs bylos nagrinėjimą, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-28 sprendimą ir priėmė naują sprendimą –Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-15 sprendimą paliko nepakeistą, o I. B. skundą atmetė. Policijos departamentas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 sprendimu, I. B. prašo grąžinti jai nepagrįstai išmokėtą 38 816,10 Lt sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti 38 816,10 Lt, remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Mano, kad atsakovė, gavusi 38 816,10 Lt sumą, nepagrįstai praturtėjo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

CK 6.241 straipsnyje, kuris yra specialusis CK 6.237 straipsnio atžvilgiu, nustatyti atvejai, kai gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas iš atvejų, kuris aktualus šios bylos kontekste, yra įtvirtintas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jame nustatyta, jog sumos, išmokėtos be pagrindo kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos, negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytas turtas.

Taigi anksčiau minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tam, kad konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, reikia įrodyti, kad atsakovė buvo nesąžininga. Pabrėžtina, jog aplinkybę, kad gavėja (atsakovė) buvo nesąžininga, privalo įrodyti ieškovas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodo, jog atsakovė, žinodama, kad atlikus jos gydymą ir reabilitaciją buvo nustatyta, jog sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių tokiu mastu, kuris reikalaujamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (Sąrašas) 2.3 punkto nuostatas, neliko, t. y. ji, žinodama, kad nepatyrė negrįžtamų anatominių pakitimų ir funkcinių sutrikimų, žinodama, kad susirgimo kvalifikavimas pagal Sąrašo 2.3 punktą vien dėl laikinojo nedarbingumo trukmės negalimas, nepagrįstai siekė gauti turtą – piniginę kompensaciją. Darydamas minėtas išvadas apeliantas remiasi medicininiais dokumentais administracinėje byloje Nr. A438-3362/2010; CMEK 2008-04-07 pažyma Nr. 1130, kurios 2 punkte nurodyta, kad susirgimas nesukėlė didelių anatominių pakitimų ar negrįžtamų funkcijos sutrikimų.

Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Pirma, medicininių dokumentų duomenų įvertinimas reikalauja specialių žinių, jų duomenų traktavimą bei sveikatos stovio nustatymą apeliantas be pagrindo perkelia atsakovei. Antra, atsakovė nesutikdama su CMEK 2008-04-07 pažyma Nr. 1130 pasinaudojo savo procesine teise, tačiau ne nesąžiningumu, CMEK 2008-04-07 pažymos išvadą – administracinį teisės aktą, – apskundė. Vilniaus administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindami minėtos išvados pagrįstumą, rėmėsi Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus eksperto D. V. bei viešosios įstaigos Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės profesore, gydytoja pulmonologe–ftiziatre D. S. G.. Tai dar kartą patvirtina, jog skirtingai, negu mano apeliantas, vertinant medicininius duomenis – nagrinėjant CMEK 2008-04-07 pažymos Nr. 1130 teisėtumą, teismas rėmėsi ne tik bendromis medicininėmis žiniomis, tačiau ir specialių žinių turinčiais kompetetingais asmenimis. Trečia, administraciniai teismai ne tik nenustatė, tačiau iš viso nekvestionavo atsakovės nesąžiningumo fakto, t. y. administraciniai teismai nenustatė jokių prejudicinių faktų, susijusių su atsakovės nesąžiningumu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegijas mano, jog aplinkybė, kad atsakovė iš medicininių duomenų neįvertino, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (Sąrašas) 2.3 punkto nuostatų, nesuponuoja išvados bei apeliantas neįrodė, kad atsakovė buvo nesąžininga ir siekė finansinės naudos – nepagrįstai praturtėti (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Apeliantas mano, kad atsakovės siekį nepagrįstai praturtėti patvirtina ir tai, kad atsakovė 2011-09-06 rašytiniame atsakyme Policijos departamentui nurodė, jog sutinka gautus pinigus grąžinti dalimis. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai ir jį atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, jog pirmiausia į dėl 38 816,10 Lt sumos į atsakovę kreipėsi ieškovas, kuris 2011-07-08 rašte Nr. 5–S–3384 nurodė grąžinti jo manymu be pagrindo atsakovei sumokėtus 38 816,10 Lt (b. l. 44). Atsakovė 2011-09-06 rašte sutiko ginčo sumą grąžinti dalimis, t. y. po 200 Lt per mėnesį (b. l. 45). Ieškovas 2011-09-20 rašte Nr. 5–S–4303 sutiko, kad ginčo suma būtų grąžinama per 3 metus ir 3 mėnesius (b. l. 46). Atsakovė 2011-10-10 raštu su ieškovo pasiūlymu nesutiko (b. l. 47). Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė jokios formos sandoriu (CK 1.63–1.77 straipsniai) grąžinti 38 816,10 Lt sumos neįsipareigojo, minėtas šalių susirašinėjimas raštais vertintinas kaip derybos suteikiant šaliai tam tikras nuolaidas. Atsižvelgiant į tai, minėtą susirašinėjimą tarp šalių bei atsakovės atsakymą ieškovui vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė pripažino nesąžiningai gavusi kompensaciją, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.