Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., J. J., R. B., K. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjos M. V. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko S. B., (duomenys neskelbtini), vardu išdavimo.

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), senelis P. B.. Po P. B. mirties liko palikimas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1286 ha bendro ploto su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teisiškai registruotų P. B. vardu. Pareiškėjos nepilnametės dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei palikėjo sūnus S. B. mirė (duomenys neskelbtini), nepilnametė duktė S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tapo įpėdine. Pareiškėjai kurį laiką nebuvo žinoma, kad mirus seneliui P. B. yra likęs palikimas ir tik sužinojusi ji ėmėsi aktyvių veiksmų likusiam palikimui priimti dukros vardu. Prašo palikimą priimti pagal turto apyrašą (b. l. 1-3).

3. Institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos M. V. prašymas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir priimti palikimą nepilnametės dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atitinka nepilnametės dukters interesus (b. l. 10-11).

4. Suinteresuotiems asmenims I. B., J. J., R. B., K. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimai negauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad nepilnamečio vaiko S. B. tėvai yra pareiškėja M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimo kopija įrodo, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje. Gyventojų registro pažyma apie asmenį patvirtina, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad P. B. priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. balandžio 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad M. V. šeima dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimų šiai įstaigai nėra žinoma.

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

7. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

8. Vadovaujantis CK 5.12 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip P. B., mirusio (duomenys neskelbtini) ir nepalikusio testamento, vaikaitė ir įpėdinė pagal įstatymą mirus jos tėvui S. B., yra praleidusi trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė ir pati negalėjo kreiptis dėl jai priklausančio palikimo priėmimo, o pareiškėja, kaip nepilnamečio vaiko motina ir jo atstovė pagal įstatymą, nežinojo apie atsiradusį palikimą, o apie tai jai pranešus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą ir kreipėsi į advokatą, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, procesinį terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jo neatnaujinti nėra jokio pagrindo.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis ir kitų asmenų teisėtų interesų, jie atsiliepimų, prieštaravimų dėl pateikto prašymo nepateikė, institucija, duodanti išvadą, pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir terminas priimti palikimui, atsiradusiam po P. B. mirties, atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Išankstinės nepilnamečio vaiko teisės paveldėti ar atsisakyti paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai kaip įstatyminiai atstovai turi gauti išankstinį teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnametis vaikas negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir spręsti dėl disponavimo ar disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad būtų tinkamai sprendžiama dėl vaikui priklausančio turto ar jo dalies, ar vaikui priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaiko interesais.

11. Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjai, kaip įstatyminei atstovei, nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsižvelgia išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, ji neturi veiksnumo, negali savarankiškai tvarkyti savo turto, ją atstovauja įstatyminė atstovė – motina M. V., kuri laikytina tinkama pareiškėja. Duomenų byloje apie palikėjo kreditorius nėra. Kadangi pareiškėjos nepilnametė dukra sandorius gali sudaryti tik turėdama tėvų ar rūpintojų sutikimą, todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu paveldėjimo įstatyminiu pagrindu palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Pareiškėjai išaiškinama, kad pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja neturi tikslių duomenų apie mirusio palikėjo kreditorius ir jo skolų dydį bei likusio turto vertę, jai, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, siūlytina dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo kreiptis į savo pasirinką notarą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, 580-582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti pareiškėjai M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškėjai siūlytina dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo kreiptis į savo pasirinką notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.