Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1300-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
2S-1300-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
N. B.
Suinteresuotas asmuo
Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1300-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, A. Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai gyvenant Samaros mieste (Rusijos Federacija), iki sutuoktinio B. A. S. mirties (duomenys neskelbtini), buvo jo išlaikoma.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčai pensijų skyrimo ir išmokėjimo klausimais sprendžiami pagal Rusijos federacijos įstatymus nustatyta teismine tvarka. Nurodė, jog negali būti laikomas šalimi, trauktina į civilinės bylos nagrinėjimą.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-07-21 nutartimi pareiškėjos N. B. pareiškimą paliko nenagrinėtu; grąžino N. B. 112 Lt sumokėtą žyminį mokestį už pareiškimą pagal 2007-10-17 įmokos mokėjimo kvitą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Rusijos Federacijos 1993-02-12 Įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą kontroliuojančiose įstaigose, baudžiamosios-vykdomosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ atsiradimu. Pagal 1993-02-12 Rusijos Federacijos Įstatymų Nr. 4468-1 65 str., ginčus dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo asmenims, nurodytiems nurodyto įstatymo 1 str. ir jų šeimoms, klausimus sprendžia aukščiau stovintys organai pensinių organų pavaldumo tvarka arba pagal Rusijos Federacijos įstatymus nustatyta teismine tvarka. Iš Socialinės rūpybos skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje rašto teismas nustatė, kad pensiją netekus maitintojo pareiškėjai gali skirti tik Pensijų aptarnavimo centras prie Samaros srities Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos. Suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaudamasis Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybių 1993-11-18 Susitarimu „Apie socialinių garantijų suteikimo tvarką Rusijos Federacijos karo pensininkams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje“ ir nėra kompetentingas spręsti dėl pensijos skyrimo pareiškėjai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių Lietuvoje. Nagrinėjama byla yra teisminga Rusijos Federacijos teismams.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-07-21 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jai sukeltų teisines pasekmes – gautų maitintojo netekimo pensiją. Apeliantės nuomone, faktas, kad Rusijos Federacija nepripažintų ir neleistų vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo šiuo atveju neturi esminės reikšmės; teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis. Apeliantė laiko, jog šioje bylos stadijoje per anksti pasisakyti, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis išlaikymo faktas nesukeltų teisinių pasekmių. Nurodo, jog yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl vadovaujantis CPK 789 str. 3 d. byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo nenagrinėtu klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

Pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai gyvenant Samaros mieste (Rusijos Federacija), iki sutuoktinio B. A. S. mirties (duomenys neskelbtini), buvo jo išlaikoma. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką ir padarė nepagrįstą išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių Lietuvoje; nagrinėjama byla yra teisminga Rusijos Federacijos teismams. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal 1993-02-12 Rusijos Federacijos Įstatymų Nr. 4468-1 65 str., ginčus dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo asmenims, nurodytiems nurodyto įstatymo 1 str. ir jų šeimoms, klausimus sprendžia aukščiau stovintys organai pensinių pavaldumo tvarka arba pagal Rusijos Federacijos įstatymus nustatyta teismine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl pensijos skyrimo ar išmokėjimo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pareiškėja buvo išlaikoma sutuoktinio B. A. S.. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nereglamentuoja susitariusių šalių teismų kompetencijos civilinėse bylose pagal pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normos (CPK 780 str.). CPK 789 str. 3 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiškėjos, Lietuvos Respublikos pilietės, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismingas Lietuvos Respublikos teismui pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą. Paaiškėjus, kad pareiškėjos nurodytas suinteresuotas asmuo – Socialinės rūpybos skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl pensijos netekus maitintojo skirimo, bylą nagrinėjantis teismas, būdamas aktyvus ypatingos teisenos bylose, privalėjo spręsti tinkamo suinteresuoto asmens (byloje yra duomenų, kad tai – Pensijų aptarnavimo centras prie Samaros srities Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos) įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą (CPK 443 str. 8 d.). Socialinės rūpybos skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje rašte nurodyta, kad Pensijų aptarnavimo centrui būtina pateikti Rusijos federacijos teismo sprendimą, kad N. B. pripažinta vyro Rusijos Federacijos VRM pensininko, išlaikytine (b.l. 113-114, 116), dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama byla yra teisminga Rusijos Federacijos teismams ir prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių. Kaip jau buvo minėta, teismo išvada apie bylos teismingumą Rusijos federacijos teismams prieštarauja CPK 789 str. 3 d. normai. Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismo išvada a priori, kad teismo sprendimas nebus pripažintas Rusijos Federacijoje šiuo atveju neturi reikšmės, nes teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 str. 2 d. nuostatomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti; bylą grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. GudžiūnienėA. Maciejevski