Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-05 · Administracinė byla Nr. AS-492-566-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-05
Bylos Nr.
AS-492-566-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02811-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai
Pareiškėjas
D. G.
Trečiasis asmuo
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Administracinė byla Nr. AS492-566/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02811-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos 59; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą dėl išlaidų priteisimo (b. l. 127–128), kuriuo, prašė iš atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) jo naudai priteisti 2 225 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 167) nurodė, kad administracinėje byloje buvo kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Ministerijos, o Komisija yra tik speciali administracinė ikiteisminė institucija, inter alia turinti įgaliojimus prireikus vertinti, ar valstybės paslapčių subjektai laikosi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų, o nustačius pažeidimą – tai konstatuoti ir priimti atitinkamus sprendimus.

Atsakovas Ministerija su pareiškėjo prašymu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 168–170) nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato, kad su juridiniu asmeniu sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties ir / ar atstovavimo sutarties pagrindu juridinio asmens atstovai galėtų atstovauti fizinį asmenį teisme pagal šio fizinio asmens skundą dėl jo pažeistų teisių. Mano, kad VšĮ Karių teisių gynimo centras neturėjo teisės atstovauti pareiškėjo, todėl iš neteisėto atstovavimo negali kilti teisėti pareiškėjo reikalavimai atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. Akcentavo, kad CPK 88 straipsnyje nenustatyta, jog turi būti atlyginamos išlaidos, kurias patyrė bylos šalis sutartinių santykių su juridiniu asmeniu, kuris teikė teisines paslaugas, pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl išlaidų iš atsakovų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų Ministerijos ir Komisijos po 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatęs, kad jos pagal analogiją taikytinos ir tada, kai tam tikrus juridinius veiksmus atlieka ne tik advokatai ar jų padėjėjai, bet ir kiti subjektai, turintys teisę teikti teisines paslaugas (pvz. viešosios įstaigos). Teismas nustatė, kad VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ turi teisę verstis juridine veikla. Nurodė, kad už skundo, kitų procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme galėtų būti priteista 2 225 Lt, tačiau teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2.1–2.8 punktuose nustatytus kriterijus, nutarė, kad pareiškėjo naudai iš atsakovų priteistina 1 000 Lt suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

II.

Atsakovas Ministerija padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Ministerijos pareiškėjo naudai buvo priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir pripažinti atsakovu šioje byloje Komisiją.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad Ministerija nepagrįstai į bylą buvo įtraukta atsakovu, nes ginčas šioje administracinėje byloje buvo kilęs tarp pareiškėjo ir Komisijos, kuri priėmė pareiškėjo ginčytą sprendimą. Pažymi, kad bylos baigtis Ministerijos teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos. Teiginį, kad atsakovu šioje byloje turi būti Komisija, Ministerija grindžia ABTĮ 32 straipsniu.

2. Mano, kad VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ neturėjo teisės atstovauti pareiškėjo, o iš neteisėto atstovavimo negali kilti teisėti pareiškėjo reikalavimai atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. Paaiškina, kad nei ABTĮ, nei CPK nenumato, jog su juridiniu asmeniu sudarytos teisinių paslaugų teikimo ir / ar atstovavimo sutarties pagrindu juridinio asmens atstovai galėtų atstovauti fizinį asmenį teisme pagal šio fizinio asmens skundą dėl jo pažeistų teisių.

3. Pažymi, kad CPK 88 straipsnis imperatyviai nustato, kas priskiriama prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teigia, kad išlaidų, kurias patyrė bylos šalis sutartinių santykių su juridiniu asmeniu, kuris teikė teisines paslaugas, pagrindu, atlyginimas nurodytoje teisės normoje nėra numatytas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nėra susijęs su jo interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atstovavimo išlaidų, pareiškėjo patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš atsakovų Komisijos ir Ministerijos pareiškėjui priteisė 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno atsakovo po 500 Lt). Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atsakovas Ministerija, kuris mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui atstovavimo išlaidas už paslaugas, kurias pareiškėjui administracinėje byloje suteikė viešoji įstaiga, taip pat nurodo, kad Ministerija į bylą nepagrįstai buvo įtraukta atsakovu, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą vertins šiose, atsakovo Ministerijos atskiruoju skundu apibrėžtose, ribose.

Dėl teisės į atstovavimo išlaidas už paslaugas, kurias suteikė viešoji įstaiga

Nustatyta, kad pareiškėjas ir VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. KTGC-TPS-008 (toliau – ir Sutartis) (b. l. 65–66), kuria VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ įsipareigojo teikti teisines paslaugas. Sutartis 1.1 punkte nustatyta, kad viešoji įstaiga įsipareigoja už Sutartyje nustatytą atlyginimą, esant kliento (pareiškėjo) pavedimui ar prašymui, teikti teisines paslaugas, kurios reiškia visų rūšių teisinio pobūdžio darbą, pvz.: teisinių konsultacijų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teikimas žodžiu ar raštu; teisinių nuomonių teikimas; dokumentų projektų rengimas; dokumentų teisinės ekspertizės; pagalba derybose su valstybinėmis ar privačiomis institucijomis ar asmenimis; kliento atstovavimas administraciniuose ir civiliniuose teisiniuose ar kitokiuose teisiniuose procesuose ir t. t. Šiame Sutarties punkte taip pat nustatyta, kad teisė atstovauti klientą įforminama atskirai pasirašant atstovavimo sutartį. Nustatyta, kad 2010 m. balandžio 6 d. tarp pareiškėjo ir L. J. buvo sudaryta atstovavimo sutartis (b. l. 67), kuria L. J. buvo pavesta atstovauti pareiškėją Lietuvos Respublikos administraciniuose ir civiliniuose teismuose, antstolių kontorose, notarų biuruose, taip pat visose kitose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, o taip pat santykiuose su juridiniais asmenimis karo tarnybos teisės klausimais. 2010 m. gegužės 4 d. pareiškėjas išdavė įgaliojimą (b. l. 19), kuriuo L. J. įgaliojo visose teismo įstaigose vesti visas pareiškėjo administracines bylas su visomis teisėmis. Nustatyta, kad L. J. yra VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ generalinis direktorius (b. l. 142). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėją teismo posėdžiuose atstovavo L. J. pagal išduotą įgaliojimą (b. l. 74–75, 103–108). Skundą, patikslintą skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjo vardu pasirašė L. J. (b. l. 1–4, 24–27, 127–128). Sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas pareiškėjui išrašė VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ (b. l. 144–145). Nėra paneigtas faktas, kad VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ pareiškėjui suteikė atstovavimo paslaugas, kurių atlyginimo pareiškėjas siekia.

ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai; advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi; kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir CPK nustatyta tvarka.

Aiškindamas nurodytas teisės nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ tiesiogiai nukreipia į CPK tik dėl kitų atstovų įgaliojimo išdavimo ir įforminimo tvarkos. Tiesioginės nuorodos į CPK sprendžiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedimą administracinėse bylose, ABTĮ nėra. Pastarasis įstatymas nenumato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir CPK nustatyta tvarka. CPK nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą pagal pavedimą, administraciniame procese netaikytinos (2008 m. sausio 3 d nutartis administracinėje byloje AS556-44/2008).

Atsižvelgusi į tai, kad ABTĮ ribojimų, kas asmenį gali atstovauti administracinėje byloje, nenustato, o CPK nuostatos, sprendžiant, ar VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ gali būti laikomas atstovu pagal pavedimą, netaikomos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teigti, jog toks pareiškėjo atstovavimas yra neteisėtas, negalima. Akcentuotina, kad visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atskleistas faktas, kad L. J. pareiškėją atstovauja kaip VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ atstovas. Tai, kad byloje VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ generalinis direktorius L. J. atstovaudamas pareiškėją veikė pagal pareiškėjo išduotą įgaliojimą, nepaneigia fakto, jog teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo teisme) suteikė VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ Sutarties pagrindu.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į atstovavimo išlaidas, kurias patyrė, jį byloje atstovaujant VšĮ „Karių teisių gynimo centras“.

Dėl pareiškėjo teisės gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš atsakovo Ministerijos

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis byloje buvo netinkamas atsakovas, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ministerija šioje byloje pareiškėjo iniciatyva buvo įtraukta atsakovu, todėl teismui priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, vadovaujantis nurodyta ABTĮ nuostata, pareiškėjas įgijo teisę patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš bylos atsakovų. Antra, Ministerija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo priimtas jos, kaip atsakovo atžvilgiu, neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs, vadinasi privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.), todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, vertinti, ar Ministerija į bylą atsakovu buvo įtraukta pagrįstai – šis klausimas galėjo būti nagrinėjamas tik atsakovui pateikus apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės.

Atsakovas atskirajame skunde neginčija pareiškėjo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kuria remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, Rekomendacijose numatytas maksimalias priteistinų atstovavimo išlaidų sumas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išlaidų apskaičiavimu. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.18, 9 punktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nagrinėtos bylos kontekste nėra laikytinos aiškiai per didelėmis, jos atitinka protingumo kriterijų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Ministerijos, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė