- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- A-146-84-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Mindaugas Navickas
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas),
atsakovo atstovams Renatai Adomaitytei, Lionelai Gelmanienei, Virgilijui Kireiliui, advokatui Mindaugui Navickui,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 19 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes skunda atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijai, Kauno miesto savivaldybes administracijai, Vilniaus dailes akademijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno ˛ydu bendruomenei, Kauno chasidu sinagogos religinei bendruomenei bei Lietuvos ˛ydu religinei bendrijai del ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau – ir pareikejas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 3-6, t. II, b. l. 97-100) prae: 1) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inant i pastata natura; 2) ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti Daukos g. 27A, Kaune; 3) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 vietimo ir mokslo ministerijai. Taip pat prae priteisti su bylos nagrinejimu susijusias ilaidas.
2009 m. liepos 16 d. pareikejas pateike patikslinta skunda (t. II, b. l. 155-156), kuriame atsakovais nurode: 1) Vilniaus dailes akademija; 2) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. iuo patikslintu skundu pakeite savo reikalavimo formuluote i reikalavima ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius M. Daukos g. 27A, Kaune, pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 m. gruod˛io 31 d., 1997 m. kovo 27 d., 1997 m. baland˛io 2 d. praymus.
Pareikejas paaikino, kad 1991 m. gegu˛es 6 d. Kauno ˛ydu religine bendruomene pagal 1990 m. istatyma Nr. 196 „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ kreipesi i Kauno miesto savivaldybe su praymu gra˛inti 1940 metais nacionalizuotus pastatus. Gra˛intinu pastatu sarae 9-ju numeriu buvo irayta sinagoga, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune. Prayma del pastato gra˛inimo pakartojo 1991 m. gruod˛io 27 d. Gra˛intinu pastatu sarae mineta sinagoga irayta 31-ju numeriu. 1997 m. kovo 27 d. del mineto pastato gra˛inimo dar karta kreipesi i Kauno miesto mera. Kauno miesto savivaldybe 1997 m. kovo 11 d. rate Nr. 44-211 nurode, kad pastatas M. Daukos g. 27a, Kaune, yra ne savivaldybes, o Dailes akademijos balanse, todel pastato gra˛inimo ar kompensacijos klausimu reiketu kreiptis i Dailes akademija. Remiantis tuo metu galiojusio Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsniu, pastatai ir statiniai, perduoti mokslo ir vietimo istaigoms, nebuvo gra˛inami natura. Kauno miesto savivaldybeje is klausimas daugiau nebuvo svarstytas.
Isigaliojus Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo (toliau – ir Atkurimo tvarkos istatymas) 15 straipsnio 2 dalies pakeitimui (2002 m. liepos 4 d. istatymo redakcija), Kauno ˛ydu religine bendruomene 2002 m. rugsejo 2 d. kreipesi i Kauno miesto mera ir savivaldybes taryba su praymu gra˛inti buvusi ˛ydu sinagogos pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, kadangi paaikejo, jog i pastata patikejimo teise nuo 1997 m. spalio 2 d. valdo Kauno miesto savivaldybes taryba. 2002 m. liepos 4 d. redakcijos Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnis nenustate jokio termino dokumentu pateikimui, kai inyksta io istatymo 4 straipsnyje numatytos aplinkybes. Akcentavo, kad ne karta kreipesi i atsakova, praydamas spresti del sinagogos pastato gra˛inimo, nes inyko Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybe, del kurios savivaldybe 1997 m. atsisake tenkinti prayma.
Patikslintame skunde pareikejas pabre˛e, kad sprendimo del pastato gra˛inimo priemimas vilkinamas. Nuo 2008 m. sausio 11 d. ginco pastata patikejimo teise valdo Vilniaus dailes akademija, taciau ji taip pat nesieme veiksmu, kad pastatas butu gra˛intas. Pareikejas nurode manantis, kad Kauno miesto savivaldybe, Vyriausybe, o nuo 2008 m. ir Vilniaus dailes akademija, taip pat vietimo ir mokslo ministerija nevykdo Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniu nuostatu, nes nepriima sprendimo del pastato gra˛inimo. Valstybes patiketo turto valdymo teisetumo atsako turto valdytoja ir tvarkytoja – Vyriausybe. Todel jis itrauke i byla atsakovu Valstybe, atstovaujama Vyriausybes.
Pareikejas paaikino, kad priemus istatymus (1990 m. vasario 14 d. „Del maldos namu ir kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ ir 1995 m. kovo 21 d. Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma) Kauno ˛ydu religine bendruomene iu istatymu nustatyta tvarka del pastato M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inimo kreipesi laiku 1991 m. gruod˛io 31 d., 1997 m. kovo 27 d., 2002 m. rugsejo 2 d., praymai buvo pateikti Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ginco pastata patikejimo teise nuo 1952 metu valde Kauno miesto savivaldybe, kuri vilkino Kauno ˛ydu religines bendruomenes praymo nagrinejima ir sprendimo del pastato gra˛inimo priemima. 1997 m. lapkricio 25 d. savivaldybe i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune atkure nuosavybes teises fiziniams asmenims, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Teismas i neteiseta sprendima panaikino, taciau Kauno miesto savivaldybe prayma del pastato gra˛inimo nagrinejo praejus 10 metu nuo jo padavimo (2006 m. gegu˛es 18 d.). Pareikejas teige, dar karta pateikes savivaldybei nuosavybe patvirtinancius dokumentus, tarp ju - Seimo kontrolieriaus 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛yma, kurioje nurodyta, kurioje patvirtintas jo reikalavimo atkurti nuosavybes teises i ginco pastata pagristumas. Pateikusi dokumentus Kauno ˛ydu religine bendruomene sprendimo del pastato gra˛inimo nesulauke. Paaikejo, kad Kauno miesto savivaldybe, pa˛eisdama istatyma, valstybei priklausancius ginco pastatus perdave Vilniaus dailes akademijai.
Del nuosavybe i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, patvirtinanciu dokumentu paaikino, kad nuosavybe ir nacionalizacijos fakta patvirtinantys dokumentai i nuosavybes teisiu atkurimo byla yra pateikti. Teige, kad Kauno ˛ydu religines bendruomenes nuosavybe irodanciu dokumentu pakankamuma patvirtino Seimo kontrolierius 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛ymoje Nr. 4D-2004/04-447. Be to, Kauno apygardos teismas 2006 m. baland˛io 5 d. sprendime (civiline byla Nr. 2A-287-1/2006) nustate, kad byloje esantys archyviniai dokumentai patvirtina, kad ginco pastatas - tai buvusi ˇydu mesininku religines bendruomenes sinagoga.
Pareikejas teige, jog Kauno ˛ydu religine bendruomene turi teise susigra˛inti ginco pastata. Vyriausybe 1998 m. baland˛io 15 d. ratu Nr. 28-3734 iaikino, kad Kaune veikia viena tradicine ˛ydu religine bendruomene, isikurusi E. O˛ekienes g. 13, Kaune, buvusioje pagrindineje Kauno sinagogoje ir i bendruomene yra turto, kuris buvo nacionalizuotas Kaune, paveldetoja. Pareikejo nuomone, jo teise susigra˛inti mineta pastata patvirtina ir Kauno miesto apylinkes teismo 1998 m. kovo 27 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-3725/98, Kauno apygardos teismo 1998 m. bir˛elio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2A-728/1998, Kauno apygardos administracinio teismo 2000 m. spalio 12 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A-341/2000, Seimo kontrolieriaus 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛yma, Kauno apygardos teismo 2006 m. baland˛io 5 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2A-287-1/2006.
Paaikino, kad ginco pastatas buvo sinagoga, ˛ydu maldos namai, todel ji gali paveldeti tik ˛ydu religine bendruomene. Nors pastatas vadinamas Mesininku sinagoga, bet tai nereikia, kad pastatas priklause ˛ydu mesininku draugijai. 1940 m. bir˛elio 3 d. sarae, kuris yra nuosavybes teisiu atkurimo byloje, pastatas iraytas grafoje „Sinagogos bei maldos namu pavadinimas ir jos buveine“.Dalis iame sarae nurodytu maldos namu jau gra˛inta Kauno ˛ydu religinei bendruomenei. Ginco pastatas taip pat yra pa˛ymetas ir 1930 m. gegu˛es 27 d. sarae, kuriame nurodytu pastatu dalis taip pat yra gra˛inta pareikejui. Teige, jog pamineti irodymai patvirtina, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene yra iki nacionalizacijos veikusiu Kaune ˛ydu religiniu bendruomeniu teisiu peremejas, todel pareikejui turi buti gra˛intas pastatas M. Daukos g. 27A, Kaune.
Del bylos aliu paaikino, kad buvusi Mesininku sinagoga buvo nusavinta1948 metais. Pagal Registru centro duomenis 1952 m. ji perduota valstybes nuosavyben, pastatas nuosavybes teise iki iol priklauso valstybei. Pastata iki 2008 m. patikejimo teise pastata valde Kauno miesto savivaldybe, todel Kauno ˛ydu religine bendruomene praymus del pastata gra˛inimo pateike Kauno miesto savivaldybei. Taciau savivaldybe, nepriemusi jokio sprendimo del pastato gra˛inimo pareikejui, 2008 m. sausio 11 d. perdave pastata patikejimo teise valdyti Vilniaus dailes akademijai pagal Kauno miesto vykdomojo komiteto 1988 metu sprendima. Valstybes turto tvarkytoja ir valdytoja yra Vyriausybe, todel pareikejas teige, kad Vyriausybe privalo priimti sprendima del jo praymu gra˛inti pastata. Vyriausybe savo 2009 m. gegu˛es 19 d. pa˛ymoje pripa˛ino, kad ginco pastatas buvo perduotas valdyti patikejimo teise Vilniaus dailes akademijai be Vyriausybes ˛inios ir nutarimo. Pareikejas nurode manantis, kad kitos ˛ydu visuomenines ir religines organizacijos i byla itrauktos nepagristai, nes jos susikure neseniai, ioje byloje ju interesai nelieciami ir nepa˛eid˛iami.
Atsiliepimas
Atsakova atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybes kanceliarija su pareikejo reikalavimais nesutiko, prae juos atmesti.
Atsiliepime i patikslinta skunda (t. III, b. l. 8-10) paaikino, kad Vyriausybe yra kolegiali vykdomosios vald˛ios institucija, kurios galias apibre˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymai. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybes (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Atkurimo tvarkos istatymas ivardija subjektus, kurie yra igalioti nagrineti religiniu bendriju praymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus (8 ir 9 straipsniai). is istatymas nenumato Vyriausybes teises nagrineti religiniu bendriju praymus ir priimti individualius sprendimus, iskyrus iimti, numatyta io istatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Todel Vyriausybe ioje byloje negali buti atsakovu.
Atsakovas vietimo ir mokslo ministerija su pareikejo skundu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (t. II, b. l. 113- 116) paaikino, jog pastatu, esanciu M. Daukos g. 27A, Kaune, nuo 1974 m. (tuo metu is pastatytas buvo 322,53 kv. m. sandelis) naudojosi Valstybinio dailes instituto Kauno vakarinis skyrius Kauno m. vykdomojo komiteto leidimu. 1986 m. buvo atlikta pastato rekonstrukcija ir pastatas buvo pritaikytas kulturos-vietimo paskirciai – jame buvo irengtos stiklo keramikos ir tekstiles mokomosios dirbtuves-laboratorijos. Po ios esmines rekonstrukcijos pastato plotas padidejo iki 470,14 kv. m. (su priestatais – 692,31 kv. m.), o pagrindines konstrukcijos buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentu. Kauno miesto Vykdomasis komitetas 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimu Nr. 440 nusprende perduoti pastata i Valstybinio dailes instituto balansa. 1990 m. vasario 14 d. priemus istatyma „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“. Ginco pastatas niekada nebuvo apskaitomas Kauno miesto savivaldybes balanse, kadangi nuo 1974 m. pastata valde ir juo naudojosi Vilniaus dailes akademija. Atsakovo nuomone, del ginco pastato gra˛inimo svarbus Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyti apribojimai, nes pastatas buvo rekonstruotas pakeiciant pagrindines konstrukcijas daugiau kaip 50 procentu, todel negali buti gra˛inamas natura. Del nuosavybe patvirtinanciu dokumentu teige, jog dokumentai nepatvirtina, kad pastatas buvo sinagoga.
Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 28-29) pasisake, kad palaiko pirmesniame atsiliepime idestytus argumentus.
Papildomai remesi Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsniu ir paaikino, kad sprendimus del ilikusiojo nekilnojamojo turto, esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju ˛inioje gra˛inimo priima ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso ios imones istaigos, organizacijos. Teige, kad iuo atveju Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vyriausybes negali buti byloje tinkamas atsakovas.
Teismo posedyje atsakovo atstoves papildomai paaikino, kad 2009 m. baland˛io 15 d. vietimo ir mokslo ministerijoje iregistruotas pareikejo praymas del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata, taciau praymo nagrinejimas vadovaujantis Vieojo administravimo istatymu yra sustabdytas, kadangi tuo paciu klausimu vyksta gincas teisme. Paaikino, kad atkurti nuosavybes teise natura galimybiu nebus, nes yra Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos kliutys – pastatas perstatytas taip, kad jo bendrasis plotas padidejo daugiau kaip 1/3, naujai sukurto ploto negalima atskirti, taip pat pastatas skirtas vietimo istaigai.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybes administracija 2006 metais pateiktame atsiliepima i skunda (t. I, b. l. 31-33) pa˛ymejo su skundu nesutinkanti, nes nuosavybes teises i ginco pastata buvo atkurtos fiziniams asmenims, vyko gincai teismuose. Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 1-4) prae skunda atmesti. Paaikino, kad VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 m. rugsejo 24 d. iraas patvirtina, jog Vilniaus dailes akademijos patikejimo teise i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, iregistruota remiantis Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimu Nr. 440. Registro tvarkytojas nusprende, kad is dokumentas patikejimo teises iregistravimui buvo tinkamas.
Atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytos institucijos, kurios nagrineja praymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir kurios del to priima sprendimus. Todel pareikejo prayma iuo metu gali spresti vietimo ir mokslo ministerija. Pagal Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsni, religines bendrijos praymus del teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per 1 metus nuo io istatymo isigaliojimo dienos. Nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai (Istatymo 7 str.) turejo buti pateikti per 1 metus nuo praymo atkurti nuosavybes teise i ilikusi nekilnojamaji turta pateikimo dienos.
Remesi Atkurimo tvarkos istatymo 2 ir 3 straipsniais ir teige, kad pareikejas nera subjektas, galintis pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima.
Teige, kad prie ios bylos prijungti „Nuosavybes teisiu atkurimo i pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, bylos Nr. ˇ-3769“ dokumentai patvirtina, kad istatymu nustatytais terminais ir tvarka Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateikti pareikejo nuosavybes teises i ginco pastata iki nacionalizavimo patvirtinantys dokumentai.
Pa˛ymejo, kad institucija pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni igaliota spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausima, pirmiausia turi inagrineti atitinkama prayma administracine tvarka, ivertinti visus pareikejo pateiktus dokumentus. Pareikejas nepateike irodymu, kad kreipesi i kompetentinga institucija, todel negalima pripa˛inti vilkinimo.
Atsiliepimas
Teismo posedyje Kauno miesto savivaldybes administracijos atstove palaike atsiliepimuose idestytus argumentus. Pa˛ymejo, kad pareikejas piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes nesuformuluoja aikiu reikalavimu. Pa˛ymejo, kad perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla vietimo ir mokslo ministerijai nebuvo jokio pagrindo, nes pareikejas kreipesi i administracini teisma del pastato gra˛inimo tik po to, kai teismas civilineje byloje panaikino sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata kitiems asmenims ir nuosavybes teisiu atkurimo byla buvo pateikta teismui prie nagrinejamos administracines bylos.
Vilniaus dailes akademija su pareikejo skundu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepime i skunda (t. II, b. l. 119-122) paaikino, kad 1974 m. apleista murini 322,53 kv. m. bendro ploto sandeli (buvusi ˛ydu religines bendruomenes pastata) Kauno miesto Vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos Valstybinio dailes instituto Kauno vakariniam skyriui. 1986 m. Institutui atlikus kapitalini remonta 699,3 kv.m. patalpose buvo irengtos stiklo, keramikos ir tekstiles mokomosios dirbtuves-laboratorijos studentu praktiniam mokymui. Kauno m. Vykdomasis komitetas 1988 m. gruod˛io 14 d. prieme sprendima Nr. 440 perduoti murini sandeli i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Vilniaus dailes akademijos Kauno dailes instituto 1996 m. bir˛elio 6 d. u˛sakymu Respublikinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugu biuras atliko pastatu, esanciu M. Daukos g. 27A, Kaune, kadastrinius matavimus ir apskaita, taciau nepakeite anksciau buvusios sandelio paskirties po kompleksinio remonto ir teisikai to neiregistravo, kadangi nera rekonstrukcijos ir paskirties pakeitimo bei priemimo naudoti i instituto balansa dokumentu. 2008 m. sausio 11 d. i i pastata Nekilnojamojo turto registre iregistruota Vilniaus dailes akademijos valdymas patikejimo teise.
Pa˛ymejo, jog 1986 pastatas buvo i esmes perstatytas (rekonstruotas): pagrindines konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentu; pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai; sukurta naujo ploto, pagrindinio pastato plotas padidejo 45,8 procentais, o su priestatais 114,6 procentu; naujai sukurto pastato negalima atskirti nuo buvusiojo, nes priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramiko laboratorija bei dirbtuviu kompleksa. Todel pareikejas pagal Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagristai siekia atkurti natura nuosavybes teises i ginco pastata. Teige, kad pareikejas nepagristai remiasi Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnyje numatyta iimtimi, nes aplinkybes, del kuriu pastatas negali buti gra˛intas natura, nera inykusios.
Atsiliepimas
Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 20-25) pasisake, kad Vilniaus dailes akademija nera igaliota ir negali spresti ir net nagrineti religiniu bendriju praymu del nuosavybes teisiu atkurimo. Remdamasis Atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniais teige, kad pagal io istatymo nuostatas tokius praymus nagrineja ir sprendimus del ju priima ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso i organizacija arba turtas. Taip pat remesi Valstybes ir savivaldybes turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir paaikino, kad patiketinis negali priimti sprendimo perduoti turta pareikejo nuosavyben. Atkreipe demesi, kad pareikejas Vilniaus dailes akademijai jokio reikalavimo nera suformulaves. Nesutiko su reikalavimu ipareigoti Vyriausybe atkurti nuosavybes teises i pastata.
Pa˛ymejo, kad pareikejas skunda grind˛ia tuo, kad institucijos, kurioms buvo paduoti praymai del nuosavybes teises atkurimo, vilkino atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus. Remesi ABTI 33 straipsnio 2 dalimi ir aikino, kad neveikimas gali buti apskustas per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas klausimo isprendimo laikas. Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje numatyta, kad sprendimai del nuosavybes teises atkurimo priimami per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareikejo aikinimu visi dokumentai buvo pateikti 2006 metais, todel akivaizdu, kad pareikejas praleido dvieju menesiu termina skundui paduoti. Pa˛ymejo, kad Vilniaus dailes akademija vilkinti sprendimu priemima negalejo, nes nera igaliota nagrineti praymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus. Be to, pareikejas niekada nesikreipe i Vilniaus dailes akademija del nuosavybes teisiu atkurimo.
Pa˛ymejo, kad pareikejo reikalavimai negali buti tenkinami ir del to, kad pareikejas yra religine bendruomene, o ne bendrija.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos religine ˛ydu bendrija prae netenkinti pareikejo reikalavimu ir skunda atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime i patikslinta skunda (t. II, b. l. 149-152) remesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5, 15 straipsniais, Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsniu. Atkreipe demesi, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene niekada nesikreipe i turto valdytoja su praymu atkurti nuosavybes teises. Tokiu budu vieojo administravimo procedura niekada nebuvo pradeta, o vieojo administravimo institucija niekada nebuvo priemusi jokio sprendimo. Todel skusti valstybinio administravimo subjektu priimtu teises aktu ir veiksmu teisetumo bei atsisakymo atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus teisetumo ir pagristumo ar vilkinimo nera imanoma.
Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnis numato, kad nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo valstybes nusavintas. Tokia teise turi religines bendrijos, pripa˛intos atkuriamuju religiniu bendriju teisiu peremejomis. is statusas turi buti aprobuotas religines bendrijos vyriausiosios vadovybes. Kauno ˛ydu religine bendrija turto valdytojui nepateike dokumento, liudijancio, kad ji yra turto peremeja, bei nepateike judeju religines bendrijos vyriausiosios vadovybes aprobavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teige, kad pareikejas neteisingai nurodo, esa Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustate, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene yra iki 1940 m. liepos 21 d. veikusiu Kauno religiniu bendruomeniu teisiu peremeja. Pa˛ymejo, kad teismai konstatavo prieingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A7-403/2002, Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2009 m. baland˛io 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-97/2009 ir kt.).
Akcentavo, kad pareikejas yra religine bendruomene, o ne bendrija. Pagal Atkurimo istatyma religines bendruomenes neturi teises kreiptis del nuosavybes teisiu atkurimo, tokia teise suteikta tik religinems bendrijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A2-942/2007). Taigi Kauno ˛ydu religine bendruomene neatitinka nuosavybes teisiu atkurimo istatymo subjektui nustatytu reikalavimu.
Lietuvos ˛ydu religines bendrijos atstove, teismo posedyje atstovavusi ir treciuosius suinteresuotus asmenis Kauno ˛ydu bendruomene bei Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene (t. II, b. l. 83, 84), papildomai paaikino pritarianti kitu proceso dalyviu nuomonei, jog pareikejas piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes reikalavimai suformuluoti neaikiai, o del to apsunkinamos atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu teises teikti atsiliepimus. Esant tokiems reikalavimams neaiku, ar skund˛iamas koks nors neteisetas aktas ar neveikimas, o jeigu skund˛iamas, tai kokios institucijos padarytas pa˛eidimas. Nurode mananti, kad nuo to priklauso ir kreipimosi i teisma terminu nustatymas, taip pat nustatymas, ar buvo padarytas koks nors teises pa˛eidimas. Pabre˛e, kad pareikejas yra netinkamas subjektas atkurti nuosavybes teise, nes nera jokiu teismo sprendimu, kuriais tokia teise pareikejui butu pripa˛inta. Paaikino, kad pareikejo papildomai pateikti du ratai tera tik atitinkamu valstybes instituciju tarnautoju nuomone, kuria teismas vadovautis neprivalo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 19 d. sprendimu byla del pareikejo reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius M. Daukos g. 27A, Kaune, pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 m. gruod˛io 13 d., 1997 m. kovo 27 d., 1997 m. praymus, nutrauke. Kitus pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes reikalavimus atmete.
Remdamasis ABTI 23 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis pa˛ymejo, kad teismas nagrineja ginca pareiktu reikalavimu ribose ir gali atitinkamai spresti del bylos aliu tik tuo atveju, kai yra aikiai suformuluotas ginco dalykas, taciau nagrinejamoje byloje pareikejas negalejo apsispresti, del kurio i jo nurodytu atsakovu veiksmu (neveikimo) buvo pa˛eistos pareikejo teises (t. III, b. l. 41-42). Todel teismas nusprende, kad esant tokiai pareikejo pozicijai jis negali keisti ir nekeicia pareikejo nurodytu bylos aliu ir nagrineja byla pagal pareikejo ratu pateiktus reikalavimus, atsi˛velgdamas ir i ˛odini pareikejo atstovo paaikinima, kad i esmes yra skund˛iamas vilkinimas priimti sprendima. Teismas ivertino ir tai, kad, nors 2009 m. liepos 16 d. paduotame patikslintame skunde atsakovu nurodoma valstybe, taciau konkretus reikalavimas reikiamas Vyriausybei.
I. Del subjekto pagal Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas.
Pirmiausia teismas sprende, ar pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene yra tinkamas subjektas atkurti nuosavybes teises pagal Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma. Religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad religine bendruomene yra asmenu grupe, siekianti igyvendinti tos pacios religijos tikslus, ji gali buti atitinkamos religines bendrijos vietinis padalinys, religines bendrijos - ba˛nyciu ir tolygiu religiniu organizaciju – bendruomeniu, siekianciu igyvendinti tos pacios religijos tikslus, susivienijimai.
Vertindamas, ar pareikejas yra tinkamas subjektas, kuriam gali buti atkuriama nuosavybes teise pagal Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A2-942/2007, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad religine bendruomene neturi teises kreiptis pagal Atkurimo istatymo nuostatas del nuosavybes teisiu atkurimo i ilikusi nekilnojamaji turta netgi, kai prao atnaujinti termina praymui paduoti.
Teismas taip pat vadovavosi Atkurimo tvarkos istatymo 11 straipsnio nuostata, kad religinems bendruomenems nuosavybes teises i ilikusi nekilnojamaji turta galejo buti atkuriamos iki 1995 m. kovo 30 d., o 15 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nustato, kad nuo io istatymo isigaliojimo dienos sprendimai del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo arba leu kompensavimo religinems bendruomenems pagal 1990 m. vasario 14 d. istatyma „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ nepriimami. io istatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad pareikimai del turto gra˛inimo arba jo ipirkimo nagrinejami io istatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai, kad tinkamu subjektu nuosavybes teisems atkurti pagal i istatyma gali buti tik religine bendrija, patvirtina istatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo valstybes nusavintas. Istatymo 1 straipsnis nustato, kad is istatymas reglamentuoja religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybes nusavintas.
Nustates, kad pareikejo praymai del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata turi buti nagrinejami Atkurimo tvarkos istatymo nustatyta tvarka, teismas vertino, kad pareikejas tapo netinkamu subjektu atkurti nuosavybes teises pagal Atkurimo tvarkos istatyma nuo io istatymo isigaliojimo dienos.
Teismas nesutiko su pareikejo pozicija, kad pareikejas yra ne religine bendruomene, bet bendrija del to, kad pereme visu Kaune iki 1940 metu veikusiu ˛ydu religiniu bendruomeniu teises. Teismas pa˛ymejo, kad Kaune yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes (pvz. tretieji suinteresuoti asmenys ioje byloje – Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene, Teisingumo ministerija dar iregistravo Kauno krato judeju religine bendruomene ir pan.). Todel, teismo vertinimu, pareikejas, kaip viena i religiniu bendruomeniu, negali pretenduoti atkurti nuosavybes teise i ˛ydu religiniu bendruomeniu turta, tureta iki 1940 metu. Pa˛ymejo, kad Atkurimo tvarkos istatyme butent ir nustatyta, kad nuosavybes teises atkuriamos religinems bendrijoms, kurios gali vienyti bendruomenes. Pa˛ymejo, kad Vyriausybes 2003 m. lapkricio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintas klasifikatorius registruojant pareikeja dar neveike, be to, klasifikatoriuje neiskiriama bendruomene ir bendrija (pateiktos klasifikacijos 12.13 punktas), todel butina atsi˛velgti i istatus.
Teismas pasisake, kad pareikejo pateiktas Vyriausybes kanceliarijos 1998 m. baland˛io 15 d. ratas Nr. 28-3734 (t. III, b. l. 48), taip pat Teisingumo ministerijos 1996 m. baland˛io 18 d. ratas Nr. 01-04-455 (t. III, b. l. 49) sprend˛iant pareikejo statusa reikmes neturi, nes po to Kaune atsirado ir kitos ˛ydu religines bendruomenes, be to, iuose ratuose idestyta tik valstybes tarnautoju nuomone, kuri veliau buvo paneigta steigiant kitas ˛ydu religines bendruomenes Kaune (del to vyko teisminiai procesai).
Pa˛ymejo, jog faktas, kad pareikejui jau gra˛inta daug nekilnojamojo turto pagal istatyma, kuris taikytinas ir ioje byloje, niekaip neriboja teismo pasisakant del tinkamo subjekto, nes ioje byloje sprend˛iamas reikalavimas priimti sprendima del konkretaus nekilnojamojo turto ir subjekto tinkamumas vertinamas tik ios bylos kontekste.
Teismas priejo prie ivados, kad pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene, neturedama religines bendrijos statuso, neturi teises kreiptis del nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojama turta atkurimo, taciau, atsi˛velges i tai, kad pareikejo atstovai ypatingai akcentavo, jog ju praymus spresti buvo vilkinama, teismas taip pat pasisake ir del pareikejo praymu nagrinejimo.
II. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inant i pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura.
Šalies argumentai
Pareikejo teigimu, jis kreipesi del nuosavybes teisiu atkurimo i Kauno miesto savivaldybe daug kartu. Patikslintame skunde nurodoma, kad kreipesi 1991-12-31, 1997-03-27, 1997-04-02, 2002-09-02 i Vyriausybe ir i Kauno miesto savivaldybe. Pareikejas pateike 1991-12-27 prayma Vyriausybei ir Kauno miesto savivaldybei (t. II, b. l. 157-159), 1997-03-27 prayma Kauno miesto merui (t. II, b. l. 160), 2002-09-02 prayma Kauno miesto merui (t. II, b. l. 161). 1997-04-02, 2002-09-02, 2003-05-26, 2003-12-12, 2004-03-12, 2004-08-19, 2006-04-19 pareikejas taip pat kreipesi i Kauno miesto savivaldybe (mera). Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui 2004-06-07 paduotame prayme nurodoma, kad pareikejas 1991-05-09, 1997-03-27, 2002-09-02 kreipesi i Kauno miesto savivaldybe del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata M. Daukos g. 27A.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipe demesi i tai, kad pats pareikejas nevienodai nurodo praymu padavimo datas, taciau Nuosavybes teisiu atkurimo byloje yra praymai, paduoti nuo 1997 metu. I Nuosavybes teisiu atkurimo byloje esancio susirainejimo tarp pareikejo ir Kauno miesto savivaldybes teismas sprende, kad kartu su praymais pateiktu dokumentu nepakako, kad butu atkurta nuosavybes teise i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune. Anot teismo, ios bylos dokumentai rodo, kad Kauno miesto savivaldybes meras ir administracija nuo 2002 metu teikdavo atsakymus i pareikejo praymus. Pa˛ymejo, kad atsakymu neteikimas iki 2002 metu, 2006 metais jau negalejo buti teismui skund˛iamas, nes butu praleisti ABTI 33 straipsnyje numatyti apskundimo terminai, kai vilkinama priimti sprendima. Vilkinimas gali buti skund˛iamas per 2 menesius nuo tos dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas. Pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo priimami per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareikejas isitikines, kad jis pateike visus butinus dokumentus, todel skusti sprendimo nepriemima ir privalejo per 2 menesius nuo dienos, kai sprendimas turejo buti priimtas. Ivertines aplinkybe, kad nuo 2003 metu atsakymai pareikejui buvo teikiami, teismas pa˛ymejo, jog pareikejas neteisingai nurodo, jog tik 2006 metais buvo pradetas nagrineti jo praymas. Del pareikejo argumento, esa Kauno miesto savivaldybe prayma del nuosavybes teisiu atkurimo pradejo nagrineti 2006 m. gegu˛es 18 d., teismas pasisake, kad pareikejas taip nusprende remdamasis aplinkybe, jog tuo metu gavo savivaldybes rata, jog truksta dokumentu, kurie butini nuosavybes teisems atkurti, taip pat pa˛ymejo, kad pareikejas nieko nepaaikina del nuo 2003 metu gautu savivaldybes ratu. 2006 m. gegu˛es 18 d. rate Nr. 10-2-1753 nurodoma, kad nuosavybes teisems atkurti nepakako dokumentu, be to, buvo praleistas istatyme nustatytas terminas dokumentams pateikti.
Teismas pa˛ymejo, jog pareikejas del praymu datu nepateike tvirtu irodymu, taciau, atsi˛velgiant i minetas Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, praymai, kurie nebuvo inagrineti iki io istatymo isigaliojimo, turejo buti nagrinejami io istatymo nustatyta tvarka.
Teismas pastebejo, kad Atkurimo tvarkos istatyme nustatyti sprendimo del nuosavybes teises atkurimo terminai – sprendimas turejo buti priimtas per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Toks terminas nustatytas nuosavybes teisiu atkurimui tiek natura, tiek kompensuojant. Pareikejo teigimu galutinis dokumentas, patvirtines nuosavybes teises, buvo Kauno apygardos teismo 2006 m. baland˛io 5 d. sprendimas civilineje byloje Nr. A2-287-1/2006, nors pirmiau minetame savivaldybes 2006 m. gegu˛es 18 d. rate nurodoma, kad dokumentu nuosavybes teisiu atkurimui nepakanka, o i io rato turinio matyti, kad savivaldybe ivertino ir teismo 2006 m. baland˛io 5 d. sprendima, kas reikia, kad teismo sprendimas nebuvo ivertintas kaip pakankamas dokumentas atkurti nuosavybes teise. Pagal minetas istatymo nuostatas pareikejas nuo io teismo sprendimo pateikimo dienos, tuo atveju, jeigu butu pripa˛inta, kad tikrai pateikti visi butini dokumentai, nurodyti Atkurimo tvarkos istatymo 7 straipsnyje, tik per 6 menesius galejo reikalauti sprendimo priemimo. Taciau, kaip pastebejo teismas, pareikejas kreipesi i teisma 2006 m. bir˛elio 16 d., taigi nelaukes 6 menesiu, per kuriuos galejo buti priimtas sprendimas. Kauno miesto savivaldybe skundo padavimo teismui momentu dar neturejo pareigos priimti teigiama ar neigiama sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, juo labiau, kad 2006 m. gegu˛es 18 d. ratu pranee pareikejui, kad nuosavybes teisiu atkurimui dokumentu nepakanka, kad baigesi istatyme nustatytas dokumentu teikimo terminas. Teismas pa˛ymejo, kad pareikejas io rato, kaip administracinio sprendimo, teismui neskund˛ia. Anot teismo, svarbu ir tai, kad kol vyko teisminiai gincai Kauno apygardos teismo civilineje byloje, Nr. 2A-287-1/2006 (prijungta byla), taip pat nuo skundo padavimo i ia byla momento – 2006 m. bir˛elio 16 d. – Kauno miesto savivaldybe negalejo atlikti jokiu veiksmu, kuriais butu nagrinejamas pareikeju praymas atkurti nuosavybes teise. Prad˛ioje vyko gincai teisme del pastato nuosavybes teises (mineta civiline byla), po to pareikejas i karto kreipesi i administracini teisma. Administracines proceduros tokiu atveju turejo buti sustabdytos pagal Vieojo administravimo istatymo nuostatas.
Teismas pa˛ymejo, kad Kauno miesto savivaldybe neturejo pareigos perduoti pareikejo praymo ir su juo susijusios med˛iagos Vilniaus dailes akademijai, vietimo ministerijai, nes iki 2009 m. baland˛io menesio nei Akademijai nei Ministerijai pareikejas nebuvo padaves praymo del nuosavybes teisiu atkurimo. Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad religines bendrijos praymus del teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo io istatymo isigaliojimo dienos. Tokio praymo faktiniam turto valdytojui pareikejas nebuvo pateikes, pagal dokumentus turto valdytoju buvo Kauno miesto savivaldybe, todel ji ir nagrinejo prayma kiek tai leido atskirais periodais buvusi situacija. Nuo 2004 m. gruod˛io 10 d. iki 2006 m. baland˛io 5 d. vyko gincas del pastato nuosavybes teises. Todel, teismo vertinimu, nera pagrindo teigti, kad savivaldybe vilkino sprendimo priemima. Teismas taip pat pa˛ymejo, jog jis nesprend˛ia klausimo del anksciau paduotu praymu nagrinejimo vilkinimo, nes vilkinima pareikejas galejo skusti teismui ABTI 33 straipsnyje nustatytais terminais. Pa˛ymejo, kad vilkinima pareikejas skunde 2004 metais Seimo kontrolieriu istaigai. Pagal Seimo kontrolieriaus rekomendacijas Kauno miesto savivaldybe kreipesi i teisma del pastato nuosavybes teisiu panaikinimo kitiems asmenims (t. II, b. l. 171-172). Tuo metu pareikejas i teisma del vilkinimo nesikreipe, todel teismo vertinimu dabar konstatuoti vilkinima 1991 – 2004 metu periodu jau nera galimybes, nes praleisti procesiniai terminai. Be to, i nuosavybes teisiu atkurimo bylos teismas nustate, kad nuo 2002 metu pareikejui ratu buvo atsakoma, kodel negalimas nuosavybes teisiu atkurimas. 2006 metu neigiamo atsakymo pareikejas teismui neskund˛ia, taip pat neskunde ir kitu atsakymu, kuriais Kauno miesto savivaldybe pranee pareikejui apie prie˛astis, del kuriu negalimas nuosavybes teisiu atkurimas i ginco pastata: t.y. Nuosavybes teisiu atkurimo byloje esantys ratai 2005-02-10 Nr. (A27V128)-R-487, 2004-07-22 Nr. (A27R9)-R-2007 , 2004-07-20 Nr. 10-2-1650, 2004-04-20 Nr. 10-2-1650 , 2004-03-02 Nr. 10-2-1065, 2004-01-15 Nr. 10-2-249, 2003-09-26 Nr. 631-2-2432. iuo ratu pareikejui buvo praneta, kad truksta dokumento, patvirtinancio nuosavybes teise, pasiulyta kreiptis i teisma del juridine reikme turincio fakto nustatymo. Nuosavybes teise i ginco pastata atsisakyta atkurti ir 2003 m. bir˛elio 10 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos ratu Nr. 631-2-1708 (ten pat). 2002 m. rugsejo 20 d. ratu Nr. 752 praneta pareikejui, kad istatyme nustatytu laiku nebuvo pateikti nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai del ginco pastato, todel atsisakoma spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo natura, is atsisakymas teismui nebuvo skund˛iamas. Del idestytu aplinkybiu teismas sprende, kad nera pagrindo pripa˛inti Kauno miesto savivaldybes administracijos vilkinimo priimti sprendima.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareikejo praymas ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu atkurti nuosavybes teise i pastata M.Daukos g. 27A, Kaune, natura, negali buti tenkinamas del to, kad pareikejas nera tinkamas subjektas pagal Atkurimo istatymo 5 straipsni, o Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo tvarkos statymo 8 ir 9 straipsni negali priimti sprendimo del nekilnojamojo turto gra˛inimo, nes jis nera Kauno miesto savivaldybes administracijos ˛inioje. Pa˛ymejo, jog del to iuo atveju nera reikminga ir tai, kad nuosavybes teise negali buti atkuriama, nes tai draud˛ia Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktai. Pastatas perduotas vietimo istaigai. Atliktos teismo ekspertizes ivadoje (Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos instituto 2008 m. bir˛elio 30 d. Statybines technines ekspertizes aktas Nr. 08-48) pasakyta, kad pastatas yra i esmes perstatytas (rekonstruotas) 1986 metais, pastato M.Daukos g. 27A, Kaune, pagrindines konstrukcijos (daugiau kaip 50 procentu muriniu pamatu ir sienu, bei visos laikancios medines perdangu sijos, visos laikancios medines stogo konstrukcijos) pakeistos 1985 – 1986 m. vykdant pastato rekonstrukcijos – statybos darbus. Nustatyta, kad pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai arba kitu skaiciavimu 61,35 procentai, rekonstravus pastata sukurta naujo ploto. Paskutines 2006 m. lapkricio 20 d. inventorizacijos duomenimis, buvusio pastato bendras plotas 322,53 kv.m. ( nustatytas 1952 m. kovo 17 d. inventorizacijos metu) padidejo iki 470,14 kv. m. (vien pagrindinis pastatas), o kartu su priestatais pastato bendras plotas sudaro 692,31 kv. m., t. y. buvusio pastato, be priestatu, plotas padidejo 45,8 procento. Teismas pa˛ymejo, jog net ir laikantis pareikejo pozicijos, kad negalima skaiciuoti priestatu, tai ir be priestatu pastatas negali buti gra˛intas vadovaujantis Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 punktu. Ekspertu ivadoje teigiama, kad naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusio, nes priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramikos laboratoriju ir dirbtuviu kompleksa.
Del aptartu prie˛asciu teismas sprende, kad nagrinejamu atveju negali buti tenkinamas pareikejo reikalavimas, kurio jis keisdamas reikalavimus ir tikslindamas skundus neatsisake: ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inant i pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura. Pa˛ymejo, jog pareikejas nereikalavo ipareigoti priimti bet koki sprendima, o reikalavo ipareigoti priimti sprendima gra˛inti turta natura, todel del tokio reikalavimo ir pasisakoma. Atkreipe demesi i tai, kad iuo metu Kauno miesto savivaldybe jau negali priimti jokio sprendimo, nes nuo 2008 metu pasikeite turto valdytojas.
III. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 perduoti vietimo ir mokslo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog is reikalavimas negali buti tenkinamas del to, jog iki pareikejo skundo padavimo teismui, Kauno miesto savivaldybes administracijai buvo ˛inoma, kad pareikejas nera padaves Vilniaus dailes akademijai praymo atkurti nuosavybes teise. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Vilniaus dailes akademija (t. II, b. l. 169) tik nuo 2008 m. sausio 11 d. turto patikejimo teise valdo pastata, taciau praymas atkurti nuosavybes teise Akademijai nera paduotas. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kai tiksliai ˛inomas pastato adresas, yra vieai prieinami, todel teismo vertinimu pareikejas visais periodais galejo su˛inoti, kas valdo pastata. I vietimo ir mokslo ministerijos atstoves teismo posedyje pateiktu paaikinimu teismas nustate, kad tik 2009 m. baland˛io 15 d. ministerijoje buvo gautas pareikejo praymas atkurti nuosavybes teise i ginco pastata. Taigi reikalavimas perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla, kuri yra prijungta prie nuo 2006 m. bir˛elio 16 d. nagrinejamos administracines bylos, yra pateiktas per anksti. Pa˛ymejo, jog pareikejui kreipiantis i teisma, Kauno miesto savivaldybes administracija neturejo jokio pagrindo perduoti ia nuosavybes teisiu atkurimo byla vietimo ir mokslo ministerijai, be to, ia byla buvo butina perduoti ginca nagrinejanciam teismui. Gincas del tokios bylos perdavimo ar atsisakymo perduoti nera kiles, todel pareikejo praymas negali buti tenkinamas. Pa˛ymejo, jog teismas vadovaujantis ABTI 5 straipsniu gina tik pa˛eista ar gincijama teise ar istatymu saugoma interesa, o iuo atveju nera nei pa˛eistos, nei gincijamos teises nei istatymu saugomo intereso, kuri reikia ginti.
IV. Del reikalavimo ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti Daukos g. 27a, Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad ginco pastatu nuo 1974 metu faktikai naudojosi ne Kauno miesto savivaldybe, o Vilniaus dailes akademija. 1974 metais 322,53 kv. m. bendro ploto sandeli, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, Kauno miesto vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos valstybinio dailes instituto vakariniam skyriui. Institutas pastata rekonstravo ir 1988 m. gruod˛io 14 d. Kauno miesto vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440 perduoti i pastata i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje Nr. 201203112 yra Kauno miesto liaudies deputatu tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimas Nr. 440 (minetos bylos lapas 43), kurio 8 punktu murinis sandelis M. Daukos g. 27A perduodamas i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. 2000 m. spalio 9 d. praymu Nr. 5-403207 Kauno dailes institutas prae atlikti nekilnojamojo turto, esancio adresu Kaunas, M. Daukos g. 27A, nuosavybes (patikejimo) teises iregistravima (ten pat, l. 53). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje yra duomenu, kad iki 2000 metu Kauno dailes institutas u˛ ginco pastato rekonstravimo darbus sumokejo 327 tukstancius rubliu (ten pat, l. 57). 2000 metais praymas iregistruoti turta nebuvo patenkintas, nes pastatas buvo rekonstruotas, o statybos darbai nebuvo iregistruoti nekilnojamojo turto registre (ten pat, l. 60, ivada). Vilniaus dailes akademijos Kauno dailes institutas 2006 metais kreipesi i VI Registru centra del ginco pastato kadastro duomenu keitimo (ten pat, l. 98-100). Kauno miesto savivaldybes administracija 2007 m. spalio 10 d. kreipesi i VI Registru centra, praydama patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su ginco pastatu, nurode, kad pastatas dar 1988 metais perduotas Valstybiniam dailes institutui (ten pat, b. l. 107). Visu iu praymu galutinis nagrinejimo rezultatas buvo tas, kad remiantis Vilniaus dailes akademijos 2008 m. sausio 2 d. praymu (ten pat, l. 115) 2008 m. sausio 11 d. buvo iduotas pa˛ymejimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, kuris patvirtina, kad Vilniaus dailes akademija turto patikejimo teise valdo pastata – sandeli, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune. Iregistravimo pagrindas - LDT vykdomojo komiteto sprendimas 1988 m. gruod˛io 14 d., Nr. 440. io pagrindo nurodymas reikia, kad nuo 1988 metu sprendime nurodytos datos pastata patikejimo teise valde Valstybinis dailes institutas (pavadinimas keitesi), veliau - Vilniaus dailes akademija.
Teismas pa˛ymejo, kad nuosavybes teise iuo metu gali buti atkurta tik vadovaujantis Atkurimo tvarkos istatymo nuostatomis. io istatymo 5 straipsnis numato, kad religines bendrijos praymus del teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo io istatymo isigaliojimo dienos. Atkurimo tvarkos istatymo 8 straipsnis nustato, kad religiniu bendriju praymus del ilikusio nekilnojamojo turto, esancio savivaldybiu ˛inioje, nagrineja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esancio kitu valstybiniu imoniu, istaigu, organizaciju ˛inioje, - ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso ios organizacijos arba turtas. Teismas vertino, kad del Vilniaus dailes akademijos ˛inioje esancio nekilnojamojo turto sprendima gali priimti tik vietimo ir mokslo ministerija, bet praymas turejo buti pateiktas Vilniaus dailes akademijai (Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsnis). Teismas nustate, kad reikalavimas del vietimo ir mokslo ministerijos vilkinimo priimti sprendima teismui paduotas ir priimtas 2009 m. kovo 5 d. (t. II, b. l. 101-103) teismo posed˛io metu protokoline teismo nutartimi. Pareikejo atstovai teismo posedyje aikino, kad sprendimo nepriemima jie vertina kaip vilkinima. Atsi˛velgiant i tai, kad nei vietimo ir mokslo ministerija, nei Vilniaus dailes akademija iki pareikejui paduodant nauja reikalavima teismui dar nebuvo gave jokio pareikejo praymo del nuosavybes teisiu atkurimo (tiesiogiai paduoto ar persiusto i Kauno miesto savivaldybes administracijos), nebuvo sprende tokio praymo priemimo galimybes klausimo, po to, klausimo, ar su praymu pakankamai pateikta dokumentu, nesprende del subjekto tinkamumo, kitu klausimu, kuriuos butina ivertinti pagal Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsni, teismas pasisake, kad negali buti pripa˛intas joks vilkinimas priimti teigiama ar neigiama sprendima. Pa˛ymejo, jog vietimo ir mokslo ministerija paskutiniame ios bylos teismo posedyje paaikino, kad 2009 m. baland˛io 15 d. gavo pareikejo prayma atkurti nuosavybes teises i ginco pastata, taciau proceduras sustabde, kadangi, kol vyksta gincas teisme, Vieojo administravimo istatymo nuostatos nenumato galimybes priimti administracini sprendima. Pa˛ymejo, kad pareikejas io 2009 m. baland˛io 15 d. vietimo ir mokslo ministerijoje gauto praymo svarstymo proceduru negincija, be to, kol teisme nagrinejama byla Ministerija negali spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimo pagal Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas. Todel vietimo ir mokslo ministerijos vilkinimas negali buti pripa˛intas.
V. Del reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe priimti sprendima
Teismas nustate, jog pareikejas, teikdamas reikalavima Vyriausybei, remiasi tuo, kad institucijos, kurioms pavesta Atkurimo tvarkos istatymu atkurti nuosavybes teise, nesprende io klausimo. Reikalavimas suformuluotas Vyriausybei (ne valstybei), nors atsakovu pareikejas nurode ir Valstybe. Reikalavima Vyriausybei pareikejas grind˛ia Vyriausybes kanceliarijos 2009 m. gegu˛es 19 d. ratu Nr. 12-3140 (t. II, b. l. 191-196). Teismas vertino, jog is ratas nesukelia Vyriausybei jokiu pareigu (apie tai pasakyta paciame rate) Taip pat is ratas nesukuria jokiu teisiu ir pareigu Kauno miesto savivaldybes administracijai ar vietimo ir mokslo ministerijai.
Vyriausybei Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnis iimtiniais atvejais suteikia teise gra˛inti ilikusi nekilnojamaji turta ir Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnyje nustatytu iimciu atvejais. Tokiam Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimui turi pritarti Seimas. i Vyriausybes teise yra absoliucios diskrecijos teise, be to, butinas Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimas, todel Vyriausybe negaletu buti ipareigota gra˛inti turta teismo sprendimu. Teismas pa˛ymejo, jog atsi˛velgiant i ABTI 16 straipsnio 2 dali, teismas negali tirti Vyriausybes veiklos, todel ioje dalyje byla turi buti nutraukta vadovaujantis ABTI 101 straipsnio 1 punktu, nustatanciu, kad teismas nutraukia byla, jeigu byla nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai. Ginco klausimu pareikejas gali kreiptis tiesiogiai i Vyriausybe (iaikinama vadovaujantis ABTI 102 straipsnio 1 dalimi).
III.
Pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (t. III, b. l. 79-87), kuriuo prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja: 1) ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo pareikejui Kauno ˛ydu religinei bendruomenei i buvusios sinagogos pastata, esanti Daukos g. 27A, Kaune; 2) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769.
Apeliacini skunda grind˛ia iais pagrindiniais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aikino ir taike Atkurimo tvarkos istatyma ir priejo prie klaidingos ivados, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene neturi religines bendrijos statuso. Pa˛ymi, kad tiek istatymu leidejas, tiek valstybes institucijos savoka „bendrija“ praktikoje taiko ir vartoja placiaja prasme – apjungdama tiek religines bendrijas, tiek bendruomenes, tiek centrus, kadangi ne visu tradiciniu religiniu konfesiju ba˛nycios turi hierarchine struktura. 1995 m. spalio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos religiniu bendruomeniu ir bendriju istatyme numatyta, kad valstybe pripa˛ista devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dali sudarancias tradicines Lietuvoje egzistuojancias religines bendruomenes ir bendrijas (5 straipsnis), o to paties istatymo 13 straipsnyje itvirtinta nuostata, kad religinems bendruomenems, bendrijoms ir centrams gali nuosavybes teise priklausyti maldos namai, gyvenamieji namai ir kiti statiniai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarti administracineje byloje Nr. A2-942/2007, nes ios bylos aplinkybes nera analogikos nagrinejamai bylai. Minetoje byloje kalbama apie katalikikaja bendruomene, kuri priklauso konfesijai su grie˛ta konfesine (bendruomenine) hierarchija, tuo tarpu pareikejas yra ˛ydu (judeju) konfesijos tradicine religine bendruomene, kuri tvarkosi autonomikai ir neturi konfesines hierarchijos.
2. Teismas nepagristai sprende, kad pareikejui nuosavybes teises negali buti atkurtos ir del to, kad Kaune yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes. Pa˛ymi, kad buvimas ˛ydu religine bendruomene savaime nesuteikia teises buti pretendentu atkurti nuosavybes teises. Akcentuoja, kad teismo minimos Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene ir Kauno krato judeju religine bendruomene neveike ir nebuvo iregistruotos tuo metu kai buvo priimtas Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymas, todel yra praleidusios visus terminus paduoti atitinkamus praymus. Pa˛ymi, kad Lietuvos ˛ydu religine bendrija negali buti laikoma nei Lietuvoje veikianciu ˛ydu tradiciniu religiniu bendruomeniu vyriausiaja vadovybe, nei tinkamu nuosavybes teises atkurimo subjektu, nes tai savanorikumo pagrindais susivienijusiu bendruomeniu isteigta organizacija. Pa˛ymi, kad ne visos bendruomenes yra istojusios i ios religines bendrijos sudeti. Mineta bendrija taip pat nera istatyme nustatytais terminais pasikreipusi i valstybes institucijas del Kaune ilikusio ˛ydu religinio turto gra˛inimo, todel teismas nepagristai itrauke ja bei kitas religines bendruomenes treciaisiais suinteresuotais asmenimis ioje byloje.
3. Laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2000 m. Kauno ˛ydu religinei bendruomenei buvo atkurtos nuosavybes teises i 6 pastatus, laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m. pareikejui perduoti neatlygintinai nuosavyben 2 ˛emes sklypai pagal ˇemes reformos istatyma. ios aplinkybes patvirtina, kad institucijoms, igaliotoms spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimus, inter alia teismams nekilo abejoniu del pareikejo subjektikumo.
4. Teismas neteisingai nustate, kad pareikimas del nuosavybes teisiu atkurimo turejo buti paduotas Vilniaus dailes akademijai ir nepagristai atmete reikalavima ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769. Vieojo registro duomenimis iki 2008 m. sausio 11 d. pastato Dauko g. 27a, Kaune, Lietuvos valstybes turto patiketiniu buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybes taryba, i kuria ir kreipesi pareikejas, siekdamas realizuoti savo teises. Pasikeitus turto patiketiniui, savivaldybe privalejo imtis priemoniu ir perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla tam subjektui, kuris pagal istatyma yra igaliotas spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo.
5. Teismas nepagristai atmete reikalavima ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata, kadangi teismo sprendimo priemimo diena (net nuo 2009 m. baland˛io 14 d.) pareikejos pateikto praymo buvo praeje daugiau kaip 6 menesiai.
6. Pasisakydamas, kad pareikejas negali apsispresti del kurio i atsakovu veiksmu (neveikimo) buvo pa˛eistos jo teises, teismas pa˛eide ABTI 37 straipsnio 4 dali,
7. Teismas neivykde ABTI 108 straipsnyje numatytos pareigos priimti atskiraja nutarti del instituciju padarytu istatymo pa˛eidimu. Mano, kad Kauno miesto savivaldybes tarybos patikejimo teise galejo pasibaigti tik esant kompetentingos valstybes institucijos sprendimui perduoti i turta patikejimo teise kitam subjektui bei i turta realiai perdavus priemimo-perdavimo aktu. Nesant iu teisiniu dokumentu, toks perdavimas vertintinas kaip istatymu pa˛eidimas.
Apeliantas taip pat prae kreiptis i Konstitucini Teisma su praymu itirti, ar Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta tik religiniu bendriju, taciau nenumatyta religiniu bendruomeniu teise, susigra˛inti ilikusi nekilnojamaji turta, neprietarauja Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijos 23 straipsniui.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 94-97) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti, kadangi apelianto argumentai yra nepagristi.
Atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo ivadomis ir papildomai pateikia iuos argumentus:
1.Del reikalavimo ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo pa˛ymi, kad pagal Atkurimo istatymo nuostatas del nuosavybes teisiu i ginco pastata atkurimo reikia kreiptis i turto valdytoja (iuo atveju – Vilniaus dailes akademija), o toki prayma inagrinetu Ministerija. Pa˛ymi, kad pareikejas prayma del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata pateike jau vykstant teisminiam procesui ioje byloje (gautas Ministerijoje 2009 m. baland˛io 15 d.). 2009 m. baland˛io 23 d. pareikejui praneta ratu, kad pagal Vieojo administravimo istatyma sprendimo priemimas kol nagrinejama byla teisme nera galimas.
2.Prieingai, ne teigia pareikejas, pa˛ymejimo, nurodancio nekilnojamo daikto iregistravima nekilnojamojo turto registre, idavimo datos negalima laikyti nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo diena nuo kurios skaiciuotini terminai.
3. Istatymai nenumato pareigos perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla, be to, iuo atveju, mineta byla buvo butina perduoti ia administracine byla nagrinejanciam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 99-104) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti i esmes analogikais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui (t. III, b. l. 1-4).
Atsakovas Vilniaus dailes akademija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 113-116) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti i esmes analogikais, kaip ir vietimo ir mokslo ministerija, argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene nagrinejamoje byloje ikele administracini ginca del nuosavybes teises atkurimo i pastata, esanti Daukos g. 27A, Kaune. Pareikejas pretenduoja, kad jam butu atkurtos nuosavybes teises i ilikusi nekilnojamaji turta – pastata M. Daukos g. 27A, Kaune (planuose ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko irauose pastatas ˛ymimas indeksu 1H2p).
Pirmosios instancijos teismas, ityres ir ivertines pateiktu i byla irodymu visuma, teisingai nustate, kad pastatu M. Daukos g. 27A, Kaune (iki nacionalizacijos io pastato adresas - Daukos g. Nr. 9, Kaunas) nuo 1974 metu naudojosi tuometinis Lietuvos valstybinis dailes institutas (veliau pakeitus pavadinima – Vilniaus dailes akademija). 1988 m. gruod˛io 14 d. Kauno miesto vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440 perduoti i pastata i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko iraai patvirtina, kad iki 2008 m. sausio 11 d. pastata M. Daukos g. 27A, Kaune (sandeli), i kuri nuo 1952 m. bir˛elio 11 d. buvo iregistruota valstybes nuosavybe, patikejimo teise valde Kauno miesto savivaldybes taryba, nuo 2008 m. sausio 11 d. patikejimo teise valdo Vilniaus dailes akademija.
Pareikejui ioje byloje ikelus administracini ginca (skundas apygardos administraciniam teismui pateiktas 2006 m. bir˛elio 16 d.) galiojo 1995 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma Nr.I-822 (2002 m. liepos 2 d. istatymo Nr. IX-1035 redakcija), kurio 9 straipsnis nustate, kad sprendimus del ilikusio nekilnojamojo turto, esancio savivaldybiu ˛inioje, priima miesto (rajono) tarybos, del turto, esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju ˛inioje, - ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso ios imones, istaigos, organizacijos arba turtas. Minetas teisinis reguliavimas nepasikeites.
Nustatyta, kad pareikejui Kauno ˛ydu religinei bendruomenei ikelus ioje byloje administracini ginca, vieojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai pagal Atkurimo tvarkos istatyma buvo priskirta priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i ilikusi nekilnojamaji turta, buvo Kauno miesto savivaldybes taryba. Pareikejas kreipdamasis i administracini teisma prae ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inant i pastata natura. Nuo 2008 m. sausio 11 d. pasikeitus ginco pastato valdytojui patikejimo teise, Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo tvarkos istatyma nebeturi igaliojimu priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata. Tai patvirtina ir velesne pareikejo pozicija pirmosios instancijos teisme (reikalavima del ipareigojimo priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata nukreipe kitoms institucijoms – vietimo ir mokslo ministerijai, Vyriausybei).
Apeliaciniame skunde bei apeliacines instancijos teisme pareikejas savo reikalavimu apimti susiaurino iki reikalavimu: 1) ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo Kauno ˛ydu religinei bendruomenei i buvusios sinagogos pastata, esanti Daukos g. 27A, Kaune; 2) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769. Administraciniu bylu teisenos istatymas pareikejui suteikia teise atsisakyti visu, ar dalies savo reikalavimu bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje (ABTI 52, 133 str.). Atsi˛velgdama i pareikejo apeliacines instancijos teisme palaikomus reikalavimus, teiseju kolegija nutraukia apeliacini procesa ta apimtimi, kuria pareikejas atsisake savo reikalavimu (ABTI 52, 101 str.3 p., 133, str.), byla apeliacine tvarka nagrineja pareikejo apeliacineje instancijoje palaikomu reikalavimu ribose ir nepasisako del pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri nera susijusi su pareikejo apeliacineje instancijoje palaikomais reikalavimais.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Pagal io istatymo 22 straipsnio 1 dali skunda (prayma) del vieojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teise paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, iskaitant valstybes ir savivaldybiu vieojo administravimo tarnautojus, pareigunus ir istaigu vadovus, kai jie mano, kad ju teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Taigi, asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisiu ar interesu pa˛eidima minetu istatymo nuostatu prasme suteikia jam teise kreiptis i administracini teisma, taciau teismines gynybos praantis asmuo turi teismui nurodyti kokios jo subjektines teises ar istatymu saugomi interesai ir kokiu konkreciu budu (atitinkamais aktais, veiksmais, neveikimu) yra pa˛eisti, suformuoti konkretu reikalavima, kuri isprend˛iant vienu i Administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu budu, butu galima ispresti kilusi administracini ginca, taip pat turi idestyti aplinkybes, kuriomis grind˛iamas reikalavimas, pateikti jas patvirtinancius irodymus. i pareiga pareikejui kyla i Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktu, 24 straipsnio nuostatu. Nagrinedamas administracine byla teismas kilusio ginco ribose turi nustatyti: ar asmuo turejo jo nurodyta teise (istatymu saugoma interesa); ar i teise (istatymu saugomas interesas) i tikruju buvo pa˛eista ir ar buvo pa˛eista asmens skund˛iamo vieojo administravimo subjekto nurodytais administraciniais aktais, veiksmais (neveikimu); ar nustatyti teises aktu pa˛eidimai (jei tokie nustatomi) yra pagrindas pareiktiems reikalavimams patenkinti (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. baland˛io 19 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-906/2008 ir kt.).
Pareikejas savo subjektine teise susigra˛inti pastata M. Daukos g. 27A, Kaune kildina i 1990 m. vasario 14 d. istatymo „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“, kuriam isigaliojus padave pirmaji (1991 m. gegu˛es 6 d.) ir velesnius praymus Kauno miesto savivaldybei ir i˛velgia pagal i istatyma igytos teises testinuma pagal 1995 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma Nr.I-822.
Nagrinejamu atveju turi buti nustatyta, ar pareikejo nurodytas vieojo administravimo subjektas – vietimo ir mokslo ministerija – Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnio taikymo kontekste pa˛eide pareikejo teise atkurti nuosavybes teises i ginco pastata. Vieojo administravimo subjektas gali pa˛eisti asmens teises veiksmais ar neveikimu. Teismas gali apginti asmens teises ar istatymu saugomus jo interesus del ivykdyto (ar vykdymo) ir asmens skund˛iamo vieojo administravimo subjekto neteiseto veiksmo ar neveikimo. Byloje nustatyta, kad pareikejas 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo posedyje pateike patikslinta skunda, kuriuo prae ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, taciau kreipdamasis i teisma del io ipareigojimo pareikejas vietimo ir mokslo ministerijai net nebuvo pateikes praymo. Byloje nera ginco del aplinkybes, kad pareikejas i vietimo ir mokslo ministerija del pastato M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inimo kreipesi 2009 m. baland˛io menesi (ministerija prayma gavo 2009 m. baland˛io 19 d.), t. y. veliau nei kreipesi i teisma, praydamas ipareigoti ministerija priimti sprendima. Taigi pareikejo kreipimosi i teisma momentu atsakovas vietimo ir mokslo ministerija nebuvo pa˛eidusi ir negalejo pa˛eisti pareikejo teisiu ar interesu, nes pareikejas jai nebuvo pateikes praymo atkurti nuosavybes teises. Byloje nustatyta, kad vietimo ir mokslo ministerija del pareikejo 2009 m. baland˛io 19 d. praymo nera priemusi jokio sprendimo (nei teigiamo, nei neigiamo), nes atsi˛velgdama i aplinkybe, kad pareikejas kreipesi i teisma, vadovaudamasi Vieojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalimi sustabde administracine procedura del nagrinejamos administracines bylos (2009 m. baland˛io 23 d. praneimas Nr.78-08-R-309). Pagal Vieojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu paaikeja, kad, pradejus administracine procedura, skunda tuo paciu klausimu pradejo nagrineti ir teismas, administracine procedura sustabdoma, kol teismas inagrines skunda, ir apie tai praneama asmeniui. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad i vietimo ir mokslo ministerijos veiksma nera pagrindo vertinti kaip atsisakyma priimti sprendima, ar kitaip traktuojama neteiseta veiksma, nes pareikejo 2009 m. baland˛io 19 d. praymo nagrinejimo proceduros sustabdymas vieojo administravimo institucijoje nagrinejamu atveju i esmes atitiko Vieojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo salygas. Taciau teiseju kolegija pa˛ymi, kad nors gincas nagrinejamoje byloje buvo ikeltas del ipareigojimo priimti sprendima atkurti pareikejui nuosavybes teises i ta pati pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, kuri nuo 2008 m. sausio 11 d. patikejimo teise valdo i vietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sriti patenkanti istaiga (Vilniaus dailes akademija), taciau pareikejas administracini ginca teisme ikele ne del vietimo ir mokslo ministerijos kokiu nors veiksmu ar aktu, o del kito vieojo administravimo subjekto (Kauno miesto savivaldybes) neveikimo. vietimo ir mokslo ministerija del pastato M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inimo iki 2009 m. baland˛io 19 d. nebuvo gavusi pareikejo praymu del pastato gra˛inimo, todel neturejo i istatymu kylancios pareigos atlikti kokius nors veiksmus pareikejo interesais, ar nuo ju susilaikyti. Gavusi pareikejo prayma del mineto pastato gra˛inimo, vietimo ir mokslo ministerija pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni iuo metu patenka i subjektu rata, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo. Pagal nagrinejamos bylos aplinkybes teiseju kolegija konstatuoja, kad pareikejas reikalavima vietimo ir mokslo ministerijai del ipareigojimo priimti sprendima del pastato gra˛inimo ikele iai institucijai nepa˛eidus pareikejo teisiu ar teisetu interesu (nepareikes iam vieojo administravimo subjektui, jog prao gra˛inti pastata, nepriemus jam nepalankaus sprendimo, neatsisakius ji priimti, ar kt.). Esant minetoms aplinkybems teismas neturi pagrindo ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata, nes ji nera atsisakiusi priimti toki sprendima ir neatsisako ji priimti. vietimo ir mokslo ministerija turetu atnaujinti sustabdyta pareikejo 2009 m. baland˛io 19 d. praymo nagrinejimo procedura ir priimti sprendima, ivertindama visas aplinkybes pagal Atkurimo tvarkos istatyma. Tik tuo atveju, jei priimtas sprendimas netenkintu pareikejo, galetu kilti gincas teisme. Teiseju kolegijos vertinimu, esant aukciau aptartoms aplinkybems, t. y. vietimo ir mokslo ministerijai i esmes net nepradejus spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimo, pirmalaikis teismo isikiimas i nuosavybes teisiu atkurimo procesa nepagristai apribotu vietimo ir mokslo ministerijos kompetencija. Patikrinusi byla teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nera pagrindo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769, nes nera ginco dalyko (savivaldybe neatsisako ja perduoti, o praoma perduoti byla iuo metu yra prie nagrinejamos administracines bylos).
Pagrindo kreiptis i Konstitucini Teisma su praymu itirti, ar Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta tik religiniu bendriju, taciau nenumatyta religiniu bendruomeniu teise, susigra˛inti ilikusi nekilnojamaji turta, neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir 23 straipsniui, teiseju kolegija nagrinejamu atveju nenustate ir is apelianto praymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes apeliacini skunda del Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos ipareigojimo priimti sprendima ir Kauno miesto savivaldybes administracijos ipareigojimo perduoti vietimo ir mokslo ministerijai nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 atmesti. Likusioje dalyje apeliacini procesa nutraukti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 19 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.