Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaro D. A. atsiliepimas į pareiškėjo skundą. Nurodė, kad 2015-05-05 Vilniaus m. 9-ajame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla po L. S., mirusios 2015-02-08, mirties. Mirusios L. S. paveldėjimą priėmė sūnus G. S.. Išnagrinėjus viešųjų registrų duomenis, nustatyta, jog L. S. mirė būdama santuokoje su I. S.. Išnagrinėjus visus dokumentus, mirusiosios šeiminę padėtį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais buvo konstatuotas faktas, kad turtui, paveldimam po L. S. mirties, t.y. žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank" AB banko sąskaitoje, turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis rėžimas. Įpėdiniui, priėmusiam L. S. palikimą, buvo išaiškinta, jog paveldėjimo teisės liudijimas galės būti išduotas tik tada, kai mirusiosios sutuoktinis I. S. pateiks notarui prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str., nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokoje. I. S. mirė 2015-07-26, nepateikęs prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, o paveldėjimo byla po jo mirties yra vedama Vilniaus m. 5-ajame notarų biure. Atsižvelgiant į tai, kad atskyrus I. S. santuokoje įgyto turto dalį ir išdavus nuosavybės teisės liudijimą po L. S. mirties, jo įpėdiniams padidėtų paveldimo turto apimtis ir norint išvengti ginčų ateityje prašė L. S. įpėdinio G. S. pateikti I. S. įpėdinių notariškai patvirtintus pareiškimus, kad jie laiko, jog minėtas L. S. turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir sutinka, kad būtų išduotas I. S. nuosavybės teisės liudijimas į dalį santuokoje įgyto turto, gyvenant santuokoje su L. S.. G. S. atsisakė pateikti tokius pareiškimus, todėl notaras negali savo nuožiūra išduoti nuosavybės teisės liudijimo į dalį santuokoje įgyto turto, bet taip pat negali ir laikyti, kad turtas buvo mirusiosios asmeninė nuosavybė. Notaras išduos nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą gavus įpėdinių sutikimus ar prašymus arba teismui įpareigojus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą po jo motinos mirties.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-02-08 mirė pareiškėjo motina L. S. (b.l. 5). Pareiškėjas 2015-05-05 kreipėsi į Vilniaus miesto 9 –ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po L. S. mirties, nurodydamas, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos „Swedbank“ AB banko sąskaitoje (b.l. 16). 2015-05-05 pareiškėjui buvo išduotas liudijimas, kad jis priėmė L. S., mirusios 2015-02-08, palikimą (b.l. 8). Iš testamenų registro išrašo nustatyta, kad kiti L. S. įpėdiniai (dukra ir sutuoktinis) į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė (b.l. 23, 27, 28).

2016-03-08 Vilniaus miesto 9-o notarų biuro notaras D. A. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po L. S. mirties (b.l. 4). Atsisakymą motyvavo aplinkybe, kad turtui, paveldimam po L. S. mirties, turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, todėl prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą turi būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiam sutuoktiniui.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Civilinio kodekso 5.66 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą ar testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.

Pagal Notariato įstatymo (toliau Įstatymas) 1 str. notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 str. 1 d. įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. L. v. notaras T. P. V., Nr. 3K-3-588/2004). Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus.

Notariato įstatymo 52 straipsnis nustato, kad notaras išduoda nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui. Nuosavybės teisės liudijimas išduodamas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad L. S. 2015-02-08 mirė santuokoje (b.l. 23). Jos sutuoktinis I. S. mirė 2015-07-26 (b.l. 6). Iš notaro atsiliepimo nustatyta, kad paveldėjimo byla po I. S. mirties yra vedama Vilniaus miesto 5 notarų biure (b.l. 14).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo paveldimas turtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre yra registruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise L. S. ir I. S. vardu (b.l. 20-21). Piniginėms lėšoms, esančioms L. S. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Swedbank AB, taikomos taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis rėžimas, kol nėra nustatyta, kad šios lėšos buvo asmeninė L. S. nuosavybė. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Nutraukus santuoką ar mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 1 p., 4p.). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais. Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad notaras pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po L. S. mirties. Tai, kad L. S. sutuoktinis I. S., po sutuoktinės mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visas paveldimas turtas priklausė L. S. asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad buvę sutuoktiniai negyveno kartu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigusi. Notaras be pergyvenusio sutuoktinio, šiuo atveju jo teisių perėmėjų, pareiškimo neturėjo pagrindo išduoti nuosavybės teisės liudijimo į dalį bendro sutuoktinių turto pergyvenusiam sutuoktiniui. Tokie duomenys laikytini pakankamais notarui padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini ir neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmą, tai yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.