- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-417-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Skolininkas
- UAB „SVM Metal“
- Kreditorius
- UAB „Vilniaus apskaitos namai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „SVM Metal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Vilniaus apskaitos namai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „SVM Metal“ atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Vilniaus apskaitos namai“ 2008-03-19 kreipėsi Vilniaus miesto 4-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko UAB „SVM Metal“ jo naudai būtų priteista 6 549 Lt skolos su 6 % metinėmis palūkanomis ir 449 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.1-2). Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas sąskaitoje.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008-03-20 nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir, siekdamas apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus, areštavo skolininko kilnojamąjį turtą, esantį pas jį bei trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas banko sąskaitoje 6 998 Lt sumos ribose (b.l.19-20). Pirmosios instancijos teismo nuomone, teismo įsakymo neįvykdymo riziką suponuoja skolininko elgesys: pastarasis nereaguoja į kreditoriaus pretenziją dėl sutartinių prievolių nevykdymo pasekmių, nevykdo 2008-01-31 dienos skolų suderinimo akte numatytų įsipareigojimų.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „SVM Metal“ atskiruoju skundu (b.l.30-32) prašo panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-20 nutartį. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog ėmėsi visų būtinų priemonių, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Skolininkas 2008-02-28 dienos raštu atsakė į pretenziją nurodydamas, jog delsia atsiskaityti su kreditoriumi dėl tos priežasties, kad pastarasis nevykdo priešpriešinių pareigų (CK 6.46 str. 2d.). Kreditorius nepakankamai pagrindė, kodėl iš sėkmingai veikiančios skolininko bendrovės nebus galima išieškoti sąlyginai nedidelės 6 549 Lt sumos, jeigu ji liktų priteista.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Vilniaus apskaitos namai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.39-40) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-20 nutartį palikti galioti nepakeistą. Teigia, kad ieškinio faktinis pagrindas kildinamas iš buhalterinės apskaitos paslaugų 2006-06-12 sutarties. Priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 užfiksuota, jog kreditorius sutartį 2007 m. įvykdė tinkamai, vadinasi, skolininkas 2008-02-28 rašte pateikė išgalvotas priežastis ir tyčia vilkina atsiskaitymus. Mėgindamas paneigti skundžiamos teismo nutarties argumentus apeliantas nepateikė jokių dokumentų, iš kurių matytųsi pelningi jo ūkinės – komercinės veiklos finansiniai rodikliai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas (teismo įsakymas), kuriuo patvirtinamas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą (teismo įsakymą), gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (kreditoriui), priėmus jam palankų sprendimą (teismo įsakymą), tikėtis, kad sprendimas (teismo įsakymas) bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo), priimto patenkinus ieškinį (pareiškimą), tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visais atžvilgiais ir jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kreditorius prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ta faktine aplinkybe, jog skolininkas vengia atsiskaityti už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas (b.l.1-2). Byloje yra užtektinai įrodymų, kurie patvirtina minėtą aplinkybę. Kreditorius 2007-12-29 ir 2008-01-25 dienomis išrašė skolininkui PVM sąskaitas – faktūras Nr. VAN0228 ir VAN0242 už atitinkamai 4 425 Lt ir 2 124 Lt sumą (b.l.8-9). Skolininkas 2008-03-04 (t.y. po 2008-02-28 savo atsakymo į kreditoriaus pretenziją parengimo) pasirašė ir išsiuntė kreditoriui skolų suderinimo aktą (b.l.14), kad šis patvirtintų, ar sutinka, jog skolininkas 2008-01-31 duomenimis yra skolingas kreditoriui bendrą 6 549 Lt sumą. Kreditorius šį aktą patvirtino, o po poros savaičių jo pagrindu kreipėsi į teismą priteisti 6 549 Lt. Nors skolininko atsakyme į kreditoriaus pretenziją nurodyta 2008-02-28 data, tačiau tiksli laiško išsiuntimo kreditoriui data (iki ar po kreipimosi į teismą dienos) neaiški, nes ji AB „Lietuvos paštas“ filialo Vilniaus ACP kvito nuoraše (b.l.35-36) nebuvo nukopijuota ir todėl jame neatsispindi. Susiklosčius išvardintai situacijai, darytina išvada, jog skolininkas siekia išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriumi, kas padidina teismo įsakymo neįvykdymo riziką.
Kolegija laiko nepagrįstu skolininko argumentą, kad kreditorius reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje turėjo, be kita ko, surinkti ir pateikti įrodymus apie skolininko mokumą. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. Kita vertus, paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių lengviau įrodyti nustatytinas aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė nepranešęs skolininkui, nes antraip būtų buvusi iškreipta sumarinio proceso, kurio metu ginčai nagrinėjami itin operatyviai, esmė (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 2 d. 9 p.). Todėl skolininkas teisę būti išklausytas (netaikant CPK 314 str. apribojimų) galėjo įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau kvestionuodamas žemesnės instancijos nutartį apeliantas nepaneigė ir nepateikė įrodymų apie savo įmonės finansinę padėtį. Maža to, kreditorius net neteigė, kad skolininkas finansiškai nebūtų pajėgus sumokėti priteistą skolą (objektyvus momentas), o nurodė ir įrodė skolininko nenorą ją sumokėti (subjektyvus momentas).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.