- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-1580-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Saulius Jakaitis Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 77.4.3.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 27 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas D. S. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti bendravimo ir susitikimų su nepilnamete dukra G. S. tvarką. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-04-13 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2010 ir dukros G. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. B. Teismui priėmus sprendimą byloje, su dukros G. S. motina J. B. geruoju ir abipusių derybų būdu, atsižvelgiant pirmiausia į mažametės G. interesus ir poreikius, susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos, iki šiol nepavyksta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-06-30 nutartimi atsisakė priimti D. S. prašymą. Teismas nurodė, kad vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 5 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės su analogišku prašymu buvo kreipęsis į teismą 2010-06-10. Teismas 2010-06-14 nutartimi atsisakė priimti D. S. prašymą ir nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2010 nagrinėjo ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uždraudimo atsakovei bendrauti ir auklėti nepilnametę dukrą, nustatymo atsakovei matymosi režimo su dukra, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, turtinės žalos priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 2010-04-13 priėmė sprendimą, kurį ieškovas apskundė apeliacine tvarka. Taigi, minėtoje byloje teismas be kita ko sprendė ir klausimus, kuriuos D. S. pateiktame teismui prašyme kelia naujai, kitaip tariant, minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas be kita ko yra ir bendravimo su vaiku tvarka. Nepaisant to, kad pirmos instancijos teismas 2010-04-13 priimtame sprendime nenurodė konkrečios D. S. bendravimo su dukra tvarkos, tačiau tai nėra kliūtis apeliacinės instancijos teismui esant pagrindui konkrečią tvarką nustatyti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas atsisakė priimti D. S. prašymą CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu. Teismas motyvavo, kad priimta nutartimi teismas išsamiai buvo paaiškinęs situaciją, kodėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teisme. Todėl šiuo metu D. S. naujai pateikus prašymą, nėra jokio pagrindo jį spręsti kaip nors kitaip. Juo labiau, kad tokiu atveju būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). Pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad jis savo prašyme, įvardintame dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės suplaka į vieną du skirtingus dalykus, t.y. 1) prašymą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, šis reikalavimas yra materialinio pobūdžio, kaip teismas jau minėto, jis turi būti sprendžiamas minėtoje civilinėje byloje, kuri šiuo metu pagal paties pareiškėjo apeliacinį skundą yra išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą, ir 2) procesinę bylos šalies teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. laikinai apsaugoti tam tikras materialiąsias teises. Teismas nurodė, kad įstatymas nustato tam tikras laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurias teismas laikinai gali pritaikyti. Šeimos bylose įstatymas, t.y. CK 3.65 str. 2 d., nustato sekančias laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurias teismas, esant pagrindui, gali taikyti: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Taigi, jeigu pareiškėjas nori įgyvendinti savo procesinę teisę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai jis turi: atitinkamai suformuluoti prašymą dėl konkrečios ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., taikymo; pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą; prašymą pateikti tam teismui, kurio žinioje šiuo metu yra byla, t.y. Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nutartį. Nurodo, kad CK 3.170 str. nustatyta, jog kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas (CK 3.175 str. 1 d.). Kaip yra nurodyta 2010-06-18 ieškinyje, teismui priėmus sprendimą, su dukros G. S. motina J. B. geruoju ir abipusių derybų būdu, atsižvelgiant pirmiausia į mažametės dukros G. interesus ir poreikius, susitarti dėl bendravimo su dukra G. S. tvarkos iki šiol nepavyksta. Atsakovė J. B. yra viešai - policijos pareigūnams, vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigūnams - pareiškusi ir davusi parodymus, kad nenori ir išvis nesiruošia bendrauti su dukros tėvu ieškovu ir neleis dukrai G. matytis su tėvu. Be to, dukros G. S. motina J. B. ir toliau iki šiol nuo ieškovo slepia dukrą G., apie ją ieškovui jau kelintas mėnuo išvis neteikia jokios informacijos (paskambinus į asmeninį J. B. telefoną, jo nekelia, į elektroninio pašto žinutes neatrašo, paskambinus į darbą, informuoja, kad ji nedirba, o nuvažiavus į namus soduose Rastinėnuose, Vilniaus rajonas, dukros G. irgi nėra ir t.t.). Vienintelis šaltinis iš kurio ieškovas sužino apie dukrą G. ir kaip jai sekasi, yra Vilkpėdės darželio auklėtojos, kurios suteikia informaciją kai joms ieškovas paskambina, arba kai pats apsilanko Vilkpėdės darželyje darželio darbo metu. Matydamas, kad su dukros G. motina atsakove J. B. geruoju ir derybų būdu dėl tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos susitarti nepavyks, su ieškiniu 2010-06-18 buvo kreiptasi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-06-30 nutartyje nurodo, kad 2010-06-18 ieškinį atsisakytina priimti tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.) ir kt. Su tokiais teismo nutarties argumentais ieškovas nesutinka, nes tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka yra atskiras ir savarankiškas materialinės šeimos teisės institutas ir negali būti siejamas nei su civiliniu ginču tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, nei su vaiko išlaikymo dydžiu. Teismas nepagrįstai nurodo, kad šis 2010-06-18 ieškinio klausimas - dėl bendravimo ir susitikimų su nepilnamete dukra G. S. tvarkos nustatymo - turi būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, t.y. Vilniaus apygardos teisme, nes šiuo atveju būtų pažeistos atsakovės J. B. konstitucinės teisės į gynybą, bei CPK str. 5, 7, 301, 340-341 str. ir kt. str., nes bylos neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, būtų užkirsta atsakovės J. B. teisė į apeliaciją ir kasaciją, bei paminti teisinės valstybės principai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad į Vilniaus rajono apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu dėl bendravimo su dukra G. S. tvarkos nustatymo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas D. S. 2010-06-18, remdamasis CPK 144 str. 1 ir 3 d., 145 str. 1 d. 6, 11-13 p., 3 d., 376 str. 2 d., 384 str. 5 d., kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti bendravimo su dukra G. S. tvarką (b.l. 1-2).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-107-577/2010 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uždraudimo atsakovei bendrauti ir aklėti nepilnametę dukrą, nustatymo atsakovei matymosi režimo su dukra, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, turtinės žalos priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 2010-04-13 priimtu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas šį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, prašydamas patenkinti jo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2010-06-18 gavęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo jo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi civilinė byla Nr. 2-107-577/2010 su ieškovo apeliaciniu skundu buvo persiųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas turėjo persiųsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kurio žinioje yra bylą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog klausimas dėl bendravimo su nepilnamete dukra G. S. tvarkos nustatymo turi būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, t.y. Vilniaus apygardos teisme.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad po apeliacinio skundo priėmimo ir civilinės bylos Nr. 2-107-577/2010 perdavimo nagrinėti apeliacine tvarka ieškovas 2010-07-08 pateikė apeliacinė instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jo bendravimo su dukra G. S. tvarką, kuris iš esmės analogiškas 2010-06-18 prašymui pateiktam Vilniaus rajono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, motyvuodamas tuo, kad CPK 145 str. 1 d. ir CK 3.65 str. nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas. Nagrinėjamojo byloje buvo sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, tačiau nebuvo pareikštas reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacine tvarka byla bus nagrinėjama pagal minėtas ribas ir bendravimo tvarkos su dukra nustatymo klausimas nebus sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su bylos dalyku bei galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Tiek ieškovo apeliacinio skundo tenkinimo atveju, tiek jo atmetimo atveju dukters G. S. bendravimo su ieškovu tvarka nebus išspręsta. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog tuo atveju jei atsakovė sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su dukra, ieškovas gali pareikšti teisme savarankišką ieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susiklosčiusią byloje situaciją, į tai, kad apeliantas 2010-07-08 Vilniaus apygardos teismui pareiškė iš esmės analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip ir 2010-06-18 Vilniaus rajono apylinkės teismui, bei šis buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010-07-20 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetant, daro išvadą, kad naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad ieškovas gali pareikšti pirmosios instancijos teisme savarankišką ieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo vadovaudamasis CK 3.175 str. Kol toks ieškinys teisme nėra pareikštas, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.