Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas S. Z. surašytas už tai, kad 2020 m. spalio 21 d., apie 10:27 val., Jakų stotelėje, Jakų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, A. B., dirbantis UAB „Autoklasrida“, juridinio asmens kodas 141478364, Klaipėda, Biržų g. 47, vairavo autobusą, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Autoklasrida“. 2020 m. spalio 21 d. patikrinimo akte Nr. 301/2020 nurodyta, kad patikrinimo metu autobuso vairuotojas nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės). Tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ pakeitimo 2020 m. rugpjūčio 7 d., Nr. V-1798, 2 punkto reikalavime, kuriuo nesivadovavo transporto priemonės vairuotojas A. B. (kai 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 588 (dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija) ir tokiu savo elgesiu padarė nusižengimą numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Už A. B. padarytą administracinį nusižengimą numatyta atsakomybė ir juridinių asmenų vadovams, t. y. UAB „Autoklasrida“ vadovui S. Z., kuris neužtikrino, kad vairuotojas A. B. darbo metu veždamas keleivius dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tokiais savo veiksmais S. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ pakeitimo 2020 m. rugpjūčio 7 d., Nr. V-1798, 1.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas S. Z. (b. l. 2–3); VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. lapkričio 4 d. raštas dėl patikrinimo akto perdavimo (b. l. 5); VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. spalio 21 d. patikrinimo aktas Nr. 301 /2020 (b. l. 6); fotonuotraukos (b. l. 7); 2020 m. lapkričio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas A. B. (b. l. 14 su reversine puse); UAB „Autoklasrida“ darbuotojų registravimo kortelė; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2020 m. balandžio 10 d. raštas dėl patikrinimo akto siuntimo; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (3-12 4.80)PA-968; UAB „Autoklasrida“ direktoriaus 2020 m. spalio 12 d. įsakymas Nr 10/12 dėl AAP (COVID-19) naudojimo tvarkos; Darbuotojų naudojimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP) tvarka COVID-19 metu (patvirtinta UAB „Autoklasrida“ direktoriaus 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr 10/12); Vairuotojams, kurie susiduria su padidintu pavojumi saugai ir sveikatai, dėl galimybės užsikrėsti (koronavirusu COVID-19) tvarka (patvirtinta UAB „Autoklasrida“ direktoriaus 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr 10/13).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Z. teismo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, labai gailisi dėl jo padarymo ir parodė, kad sutinka, jog vairuotojas padarė pažeidimą, nes jis buvo objektyviai užfiksuotas. Jo manymu, įmonė atliko viską, kas yra privaloma, kad darbuotojai nedarytų tokių pažeidimų: buvo parengtos instrukcijos, kuriose nurodytas privalomas asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas, vairuotojai su jomis supažindinti pasirašytinai, rugsėjo mėnesį buvo atliktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimas įmonėje, nebuvo jokių pastabų ar nusiskundimų įmonės darbuotojų veiksmais. Vairuotojas A. B. pripažino savo kaltę, susimokėjo baudą. Jis klaidingai manė, kad kadangi automobilyje įrengtas atitvaras, jam nereikia dėvėti kaukės; vairuotojas parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam taip sakiusi žmona. Vairuotojas neįvertino, kad atitvaras nėra sandarus, tarp jo ir autobuso konstrukcijų palikti nemaži tarpai. Vairuotojas vėliau pats S. Z. sakė, kad kontrolierius, sustabdęs jį tikrinimui, iš pradžių perspėjo vairuotoją, kad jis turi užsidėti kaukę, bet A. B. nurodė, kad jam nereikia to daryti dėl automobilyje esančio atitvaro. Įmonė visiškai aprūpina savo darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis – rankų dezinfekciniu skysčiu ir veido kaukėmis,, akiniais bei apsauginiais skydeliais, o pasirašyti gaunant tokias priemones nereikia, nes teisės aktų nėra reikalaujama įmonėms vesti apskaitą apie išduodamas priemones Įmonėje nėra apsaugos priemonių trūkumo, darbuotojai dėl to nesiskundė. Mano padaręs viską ką galėjo, kad nebūtų padarytas pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. spalio 25 d.) (toliau – Nutarimas) 1.1 punktu, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė, paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Nutarimo 4 punktu nustatytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonės. Nutarimo 4.1 punktu nustatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės: paslaugos teikiamos, <...> užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas (Nutarimo 4.1.1 punktas). Nutarimo 4.2 punktu nustatytos viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemonės: viešojo transporto paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas (Nutarimo 4.2.4 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.) (toliau – Sprendimas) 1 punktu numatyta įpareigoti viešojo transporto paslaugų teikėjus arba kitus jų veiklą organizuojančius subjektus užtikrinti šių būtinųjų sąlygų laikymąsi: užtikrinti, kad viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, viešajame transporte dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Viešojo transporto priemonių vairuotojai gali atsisakyti vežti keleivius, kurie nedėvi kaukių. Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (Sprendimo 1.2 punktas).

Nutarime ir Sprendime nepateikta viešojo transporto paslaugos teikėjo ar viešojo transporto sąvoka. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) 2 straipsnyje pateiktos vežėjo ir viešojo transporto sąvokos: vežėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus; viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.

Iš bylos rašytinės medžiagos ir viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Autoklasrida“ yra vežėjas, teikiantis transporto, keleivių pervežimo paslaugas. Centrinio viešųjų pirkimo portalo (CVPP) duomenimis UAB „Autoklasrida“ yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. birželio 21 d. paskelbto viešojo pirkimo „188941 Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi paslaugos“ laimėtoja (pagal BVPŽ kodą Kelių transporto paslaugos 60100000-9). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad UAB „Autoklasrida“ laikytina viešojo transporto paslaugų teikėja Sprendimo 1 punkte vartotinos sąvokos prasme.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. spalio 21 d. patikrinimo aktas Nr. 301 /2020 (b. l. 6), fotonuotraukos (b. l. 7) patvirtina, kad UAB „Autoklasrida“ vairuotojas A. B. 2020 m. spalio 21 d., VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atliekant patikrinimą, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės) ir tuo pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimus. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, UAB „Autoklasrida“ vadovas S. Z.. S. Z. pateikė rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad UAB „Autoklasrida“ ėmėsi priemonių visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimų laikymosi užtikrinimui. UAB „Autoklasrida“ direktoriaus 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 10/12 „Dėl AAP (COVID-19) naudojimo tvarkos“ įmonėje patvirtinta darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių dėl koronaviruso COVID-19 naudojimo tvarka; nurodyta su šia tvarka supažindinti įmonės darbuotojus pasirašytinai. UAB „Autoklasrida“ Darbuotojų naudojimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP) tvarka COVID-19 metu tvarkoje numatyta, kad darbuotojai aprūpinami vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis, kitomis apsaugos priemonėmis, pateikta informacija dėl kaukių saugaus ir tinkamo dėvėjimo. Vairuotojams, kurie susiduria su padidintu pavojumi saugai ir sveikatai, dėl galimybės užsikrėsti (koronavirusu COVID-19) tvarkoje pateikta informacija apie koronavirusą; numatyta, kad vairuotojai turi dėvėti apsaugos priemones arba būti atitverti nuo keleivių, o įmonės administracija aprūpina darbuotojus apsaugos priemonėmis, įmonės vadovai apmoko ir instruktuoja darbuotojus kaip teisingai naudoti asmenines apsaugos priemones. UAB „Autoklasrida“ darbuotojų registravimo kortelėje darbuotojai pasirašė, kad susipažino su minėtais dokumentais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 9 d. patikrinimo akte Nr. (3-12 4.80)PA-968 nurodyta, kad patikrinimo metu įvertinas 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ vykdymas įmonėje, išvada – UAB „Autoklasrida“ patikrinimo metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-399 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo organizuojant ir vykdant keleivių vežimą“ reikalavimo pažeidimų nenustatyta. Taigi, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nors UAB „Autoklasrida“ vadovas S. Z. ėmėsi priemonių užkirsti kelią pažeidimams įmonėje, vis dėl to pasirinktos priemonės buvo nepakankamos ir S. Z. neatlikus pakankamos visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolės, vairuotojas A. B. 2020 m. spalio 21 d. padarė šio teisės akto pažeidimą. Tokiu neveikimu (nepakankama kontrole) S. Z. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto (Sprendimo 1.2 punkto) reikalavimus. Visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimas padarytas 2020 m. spalio 21 d., t. y. esant Nutarimu paskelbtai valstybės lygio ekstremaliąjai situacijai visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje metu, kuri paskelbta dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas „Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Viešojo transporto priemone pervežant keleivius kontaktas tarp vairuotojo ir keleivių yra tiesioginis, todėl teismo vertinimu, UAB „Autoklasrida“ vairuotojui A. B. keleivių pervežimo metu nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kilo realus (o ne tik tariamas) pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra materialioji, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia turi apimti ne tik pačią veiką bet ir jos sukeltus padarinius. Ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės Lietuvoje paskelbta 2020 m. vasario 26 d. Tiek karantino režimo, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos gyventojai buvo nuolat informuojami įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis apie COVID-19 ligos pavojų sveikatai bei dėl COVID-19 ligos priimamus visuomenės sveikatos srities teisės aktus ir jų pakeitimus. Todėl ekstremaliajai situacijai esant paskelbtai ilgą laiką, šias aplinkybes S. Z. turėjo žinoti. Be to, verslininkams taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl S. Z., būdamas UAB „Autoklasrida“ vadovu, turėjo domėtis, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi ekstremaliosios situacijos metu UAB „Autoklasrida“ veiklos sričiai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad S. Z. neatsargiai padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – susidariusios ekstremaliosios situacijos metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).

S. Z. administracine tvarka anksčiau nebaustas, šis jo administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. S. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau S. Z. vadovaujamoje įmonėje visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad S. Z. ėmėsi iš esmės visų priemonių, kad įmonėje būtų užkirstas kelias visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimams susidariusios esktremaliosios situacijos metu ir jo padarytas teisės akto pažeidimas buvo padarytas tik tuo, kad įmonėje nebuvo užtikrinta pakankama reikalavimų laikymosi kontrolė.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. Z. paskirti mažesnę baudą negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. S. Z. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti S. Z. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Informuoti S. Z., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20125497782, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.