Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

ekspertui J. S.

nukentėjusiajam J. G..

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 kl. išsilavinimo, nedirba, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 1993-05-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2, 3 d., 153 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme, nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 m.;Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-03-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d., 308 str. 1 d. 1500 Lt bauda, atimant teisę užsiimti komercine veikla 3 m.;Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997-10-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1, 2 d., 116 str. 1 d. 9000 Lt bauda su turto konfiskavimu, 1998-02-12 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismas nuosprendį pakeitė ir nuteisė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu;Radviliškio rajono apylinkės teismo 1998-09-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d. 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu atimant teisę 3 m. vairuoti transporto priemones;Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-02-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 5 MGL (625 Lt) bauda; teistumas išnykęs.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G., 2008 m. vasario 4 d., apie 16:00 val. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, alaus baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūkykloje tarpusavio konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam J. G. vieną kartą metaliniu kibiru į dešinį petį, spyrė du kartus koja klūpinčiam ant kelių į nugaros ir krūtinės sritis, vieną kartą spyrė koja į dešinį petį, dėl ko nukentėjusiajam J. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio žastikaulio lūžio sukeltų komplikacijų J. G. prarado didelę dalį darbingumo, t. y. neteko 50 procentų nuolatinio bendrojo darbingumo. Tai yra tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis R. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. vasario 04 d. apie 16 val., alaus bare jis sėdėjo su R. A., gėrė alų, kai atėjo J. G., kuris nusipirko brendžio butelį ir jiems leidus prisėdo prie stalo. Išgėrė po 1-2 taureles brendžio. Šiek tiek vėliau atėjo D. J.. Nutarė palenkti rankas. Lenkė rankas ne kartą. Laimėjo tai G., tai jis. J. G. pradėjo priekaištauti, kad jis neteisingai lenkia ranką, jie susiginčijo dėl to ir apsižodžiavo. Kiek aprimę išėjo visi parūkyti, ir vėl iš naujo apsiginčijo. Vienas kitą buvo paėmę už atlapų, jis atsistūmė, o J. G. griebė už suolo. Pajuto, kad jam trenks iš suolo, tada griebė nuorūkoms skirtą metalinį kibirą ir metė į J. G.. J. G. numetė suolą, griebė jį, vertė ir abu jie nugriuvo. Paskui abu atsistojo nuo žemės ir nuėjo. Tuo konfliktas ir pasibaigė kai nugriuvo. Prisipažįsta, kad kibiru metė, pataikyti tuo kibiru negalėjo. Kibiras buvo skardinis ir tuščias gal 1 kg, nemano, kad nuo kibiro atsirado tokie sužalojimai, nes J. G. nespyrė ir nespardė jo. J. G. galėjo atsitrenkti į medinį stalą ar suolą, kai jie grumdamiesi griuvo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. parodė, kad R. G. pažįsta, santykiai normalūs, jam atleido. 2008-02-04 dienos metu, po pietų, nuėjo į N. barą Radviliškyje, pamatė prie staliuko sėdinčius: R. G., R. A., D. J., R. I.. Pamatė pažįstamą R. I. ir prisėdo prie jo staliuko. R. I. buvo girtas, su juo kažkada praeityje konfliktavo, mano, kad R. G. tiesiog tapo jo įrankiu. Nusipirko butelį brendžio ir prisėdo prie jų staliuko, išgėrė. Pradžioje R. G. pradėjo jį užgaulioti žodžiais dėl to, kad jis neva yra visiems prasiskolinęs. Po to, nuėjus parūkyti, jis toliau konfliktavo su R. G. rūkomajame. Tada R. G. griebė šiukšlių kibirą, o jis pasiėmė medinį suolą. Po kurio laiko tą suolą numetė, kai tik numetė suolą, R. G. jam trenkė iš to šiukšlių kibiro. Kibiras buvo su lanku iš storos skardos. Pataikė į petį, smūgis buvo stiprus, sprogo obuolys. Jis R. G. persivertė ant žemės ir ten abu grūmėsi. Vėliau jis paleido R. G., bet R. G. vėl ant jo puolė su rankomis. Tada suprato, kad jau reikia gintis, užsimojo, bet suklupo, nes jam spyrė į dešinį žastą. Jis liko klūpėti, o R. G. nuėjo atgal prie staliuko. Grįžo į namus, naktį petys ištino, kaimynas nuvežė į priėmimo skyrių. Gulėjo Radviliškyje, o kitą dieną išvežė į Šiaulius. Šiauliuose darė operaciją. Operacijos metu taikė pilną narkozę, pašalino visas sausgysles, liko tik 50 procentų darbingumo. Iki to laiko jokių peties traumų neturėjo. Dabar akivaizdžiai matosi, kad tas petys yra trumpesnis, kaulas vaikšto kur nori ir laikosi tik ant raumenų. Daugiausiai gali kelti 5 kilogramus, sunku vairuoti, reikia rankai atramos. Antrą operaciją darė Kaune, po dviejų metų. Traukė lauk vinį, pats kaulas kažkiek prisitraukė, sausgyslės buvo visai nupjautos, gydytojai siūlo dėti metalinį sąnarį. Nepamena ar lenkė rankomis. Bare išgėrė bokalą alaus ir brendžio taurelę, likusį brendį paliko. Jautėsi blaivus, gerai viską pamena. Kaltinamasis jam atlygino turtinę ir neturtinę žalą, jam pretenzijų daugiau neturi.

Liudytojas D. J. parodė, kad R. G. ir J. G. pažįsta. Įvykis galėjo būti prieš 4-5 metus. Tuo metu jis buvo alaus bare šalia bibliotekos. Dar buvo R. I. ar I., R., pavardės nežino, kitų nepamena. Buvo R. G. ir J. G.. Jie turėjo brendžio butelį, jau buvo nugertas. J. G. su R. G. pradėjo laužti rankom. Ir taip kelis kartus. Prasidėjo pykčiai. Konflikto priežastis – neteisingas rankos laužimas. Paskui jie išėjo parūkyti. Po rankų laužimo konfliktas buvo kiek aprimęs. Paskui vėl prasidėjo konfliktas dėl rankų laužimo, žodis po žodžio kilo pyktis dėl neteisingų lenkimų. Jie apsižodžiavo, J. G. stvėrė medinį suolą apie 2,5 metro ir pradėjo badyti, o R. G. griebė kibirėlį ir juo atsimušinėjo. J. G. pirmasis suolą pagriebė ir pradėjo pulti, o R. G. po ranka buvo tik kibiras, jis juo ir atsimušinėjo. Grįžo į salę, po 2 min. maždaug grįžo ir jie abu. Grįžo jau šiek tiek aprimę. Pabaigė brendį, J. G. pradėjo skųstis, kad maudžia ranką. Jis padėjo jam apsivilkti. Kuris pirmiau išėjo, jis ar J. G. nepamena. Matė tik atsimušinėjančius, bet suduodamų smūgių nematė. Jam atėjus trečdalis brendžio buvo nugerta, nebuvo labai apgirtę.

Liudytojas R. A. parodė, kad J. G. ir R. G. pažįsta. Įvykį kažkiek pamena, galėjo būti 2008 metais pavasario ar vasaros metu. Buvo alaus bare pas N.. Pats įvykis vyko rūkomajame, jo paties ten nebuvo. Sėdėjo bare prie staliuko jis, R. G., D. J., R. I.. Turėjo po bokalą alaus. Į barą užėjo J. G., nusipirko butelį ir prisėdo prie staliuko. Išgėrė po taurelę ir J. G. pasiūlė lenkti rankomis. Lenkė rankas su R. G., prasidėjo ginčas, jautėsi įtampa. J. G. su R. G. nuėjo parūkyti, o jis ėjo į namus. Išeinant matė, kad J. G. rūkomajame rankose laiko suoliuką, nes rūkomasis iš lentelių, yra tarpai. J. G. suoliuką laikė šone, nebuvo nukreipęs į R. G.. Pas R. G. rankose nieko nematė, jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja I. R. parodė, kad J. G. ir R. G. žino iš matymo. Datos nepamena, bet galėjo būti prieš du ar daugiau metų, kai matė nukentėjusį bare, kuris sakė, kad jį sužalojo. Kiek pamena buvo sužalota ranka. Bare dirba valytoja, jokių išmėtytų daiktų nematė, paties įvykio nematė. Rūkomajame buvo šiukšlių kibiras kaip šiukšliadėžė. Iš skardos, kuri storesnė. Jos svorio pasakyti negali, ar ji buvo paimta pasakyti, taip pat negali, ką kalbėjo nukentėjęs pasakyti negali.

Iš pagarsintų liudytojo R. I. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu 2008-08-04 matyti, jog 2008 metų vasario mėnesį jis buvo alaus bare „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su juo buvo R. G. ir J. G.. Jie abu laužė rankomis, po to išėjo parūkyti. Netrukus atbėgo D. J., kuris pasakė, kad eitų skirti R. G. su J. G.. Jis skirti jų nėjo. D. J. jam pasakojo. Jog R. G. sudavė J. G. su kibiru.

Ekspertas J. S. paaiškino, kad po išvadų padarymo nukentėjusiajam buvo nustatytas darbingumo netekimas 50 procentų, 2011-06-23 J. G. buvo komisuotas ir nustatyta, kad bazinis darbingumo lygis 50 procentų iki sekančių metų birželio 12 d. Komplikacija įvyko dėl kaulo lūžio, nes susidarė kaulinis randas, spaudęs nervus, dėl ko išsivystė neuropatija. Neturi pagrindo teigti, kad nukentėjusysis buvo netinkamai gydomas, jis ištisai buvo nedarbingas. Praėjo ilgas laiko tarpas, nedarbingumo lygis nemažėja. Pirma darbingumo lygis buvo 40 procentų, o dabar 50 procentų. Atsižvelgiant kad 4 metai praėjo, sveikata gali blogėti dėl amžinių pakitimų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo iš dalies jo kaltė dėl J. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

20008-02-15 Įvykio vietos apžiūros protokolas liudija, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-13).

2008-11-11 Parodymų patikrinimo protokolas liudija, jog nukentėjusysis J. G. nurodė įvykio vietą ir aplinkybes (t. 1, b. l. 19-21).

2008-11-11 Įtariamojo parodymų patikrinimo protokolas liudija, jog R. G. nurodė įvykio vietą ir aplinkybes (t. 1, b. l. 58-63).

2008-04-25 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 678/08(04) įrodo, kad J. G. padaryti sužalojimai – dešinio žastikaulio lūžis, kraujosruva dešiniame petyje – nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu (t. 1, b. l. 31).

2011-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 112/11- 678/08 (04) įrodo, kad J. G. dėl dešinio žastikaulio lūžio sukeltų komplikacijų neteko 50 procentų bendrojo darbingumo, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl sužalojimo prarasta didelė dalis (daugiau nei 30 procentų) darbingumo. O paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2008-04-25 specialisto išvados Nr. G 678/08(04) ketvirtą punktą, kuriame J. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - laikomas negaliojančiu (t. 1, b. l. 132-133).

2012-10-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. EG 1702/12(04) liudija, kad J. G. padaryti kūno sužalojimai (dešinio žastikaulio lūžis, kraujosruva dešiniame petyje) nėra būdingi griuviminei traumai griūnant ant grindų, atsitrenkiant į suolą, stalą ar kitą buką kietą daiktą; abejotina, jog kūno sužalojimų J. G. padarymo galimybė smogiant skardine šiukšlių dėže į dešinį petį nesulankstant šiukšlių dėžės sienelių; sužalojimų atsiradimui neturėjo įtakos tai, kad prieš įvykį J. G. su R. G. tarpusavyje varžėsi, lenkdami vienas kito dešinę ranką, o iš turimų medicininių duomenų, labiausiai tikėtina, kad J. G. dešinio žastikaulio lūžis ir kraujosruva dešiniame petyje padaryti koja spiriant į dešinį petį nukentėjusiajam (t. 2, b.l. 102-103).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis dėl kaltinamajam R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymo, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad R. G., suduodamas vieną smūgį metaliniu kibiru nukentėjusiajam J. G. į petį, ko pasėkoje, dėl dešinio žastikaulio lūžio sukeltų komplikacijų J. G. neteko 50 procentų nuolatinio bendrojo darbingumo.

Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamojo R. G. parodymai, liudytojo D. J. parodymai, kuris matė kad kaltinamasis turėjo metalinį kibirą rankose ir paties nukentėjusiojo J. G. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad tarpusavio konflikto metu, pirmiausia R. G. stipriai trenkė jam šiukšlių (metaliniu) kibiru į dešinį petį. Taip pat tokią teismo išvadą patvirtina ir pirminė 2008-04-25 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 678/08(04), kad sužalojimas – dešinio žastikaulio lūžis ir kraujosruva dešiniame petyje – padaryti vienu smūgiu kietu buku daiktu. Nors kaltinime ir nurodyta, kad po smūgio metaliniu kibiru J. G. į dešinį petį, kaltinamasis R. G. dar spyrė du kartus koja klūpinčiam ant kelių į nugaros ir krūtinės sritis, vieną kartą spyrė koja į dešinį petį, ką kaltinamasis neigia, o nukentėjusysis tvirtina, tačiau 2008-04-25 specialisto išvadoje nėra užfiksuota jokių kitų papildomai patirtų sužalojimų nugaros ir krūtinės srityje.

Analizuojant 2012-10-04 specialisto išvadą Nr. EG 1702/12(04), kurioje abejojama, kūno sužalojimų J. G. padarymo galimybė smogiant skardine šiukšlių dėže į dešinį petį nesulankstant šiukšlių dėžės sienelių, o iš turimų medicininių duomenų, labiausiai tikėtina, kad J. G. dešinio žastikaulio lūžis ir kraujosruva dešiniame petyje padaryti koja spiriant į dešinį petį nukentėjusiajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminėje 2008-04-25 specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimas J. G. padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu, paskutinėje 2012-10-04 išvadoje – kad tikėtina, jog sužalojimas J. G. padarytas koja spiriant į dešinę petį, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad smūgis metaliniu kibiru buvo pirmas. To neneigia nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Todėl teismas mano, kad esant šiems prieštaravimams dėl suduotų smūgių skaičiaus ir jų sudavimo būdo (vieno karto kibiru ir vieno karto koja), kurių pašalinti ekspertizės išvadomis ir kitais, byloje surinktais įrodymais, nepavyko ,visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai ir iš kaltinimo pašalinama formuluotė „spyrė du kartus koja klūpinčiam ant kelių į nugaros ir krūtinės sritis, vieną kartą spyrė koja į dešinį petį“.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat įrodymus ištyrus ir patikrinus teismo proceso metu, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusiojo, veikė netiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra įrodyta, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., o kaltinamasis pripažįstamas kaltu.

Bausmės skyrimas R. G.

R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. G. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.); nusikalstama veika yra baigta. R. G. teistas 4 kartus, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 137), VšĮ Radviliškio PSC psichiatrijos ligoninėje lankėsi 2000-06-16 dėl kitų psichikos sutrikimų, atsirandančių dėl smegenų sužalojimo arba disfunkcijos bei somatinės ligos (t. 1, b. l. 100), 2008-08-05 Radviliškio m. seniūnijos pažymoje nurodyta, kad nusiskundimų R. G. elgesiu nėra gavusi ( t. 1, b. l. 101), asociacijos V. bendruomenė charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 30). Žalą nukentėjusiajam J. G. pilnai atlygino (t. 2, b. l. 73). Su civiliniu ieškovu Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 2012-01-31 sudarė sutartį Nr. SŽ-14/782 dėl 6683,13 Lt žalos atlyginimo, pagal kurią nuo 2012-02-01 turėjo atlyginti kas mėnesį po 111,38 Lt, tačiau 2012-10-29 dienai buvo atlyginęs tik 445,79 Lt (t. 2, b. l. 94).

Už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad R. G. pilnai atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G. 16500 Lt žalą, iš dalies vykdo įsipareigojimus kitam civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išlaiko du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis, ir tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš keturis metus ir dešimt mėnesių, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę (BK 62 str. 1 d., 2 d.) – paskiriant baudą. Priešingu atveju, t. y. realios laisvės bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės tikslų – siekti, jog asmuo nedarytų naujų nusikalstamų veikų, (kurių R. G. nuo 2008-02-04 nepadarė), ir logiškumo principų. Kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis J. G. pareiškė 16500 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 199-200), kurį bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. atlygino (t. 2, b. l. 73), todėl procesas dėl neturtinės žalos priteisimo J. G. nutrauktinas.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujama ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį 6683,13 Lt J. G. gydymo išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 157). R. G. atlygino 445,27 Lt, todėl civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš R. G. priteistina 6237,56 Lt suma Valstybinės ligonių kasos naudai, nes dėl jo kaltų veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dėl 16500 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. G. nutraukti.

Tenkinti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. G. 6237,56 Lt (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis litus 56 ct) gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.