- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-647-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00363-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. P., Č. P.
- Nukentėjusysis
- F. Ž.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-647/2011
Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00363-2009-4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir Č. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis viešose interneto paslaugų įstaigose, o taip pat įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.
Č. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis viešose interneto paslaugų įstaigose, o taip pat įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.
Iš V. P. ir Č. P. solidariai priteista UAB (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo F. Ž. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. ir Č. P. nuteisti už tai, kad jie apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jie, 2008-12-29 apie 16.30 val., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvyko pas F. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), neva pinigų pervedimui iš vienos sąskaitos į kitą įkalbėjo nukentėjusįjį F. Ž. banke atidaryti sąskaitą su elektorinės bankininkystės paslauga, po ko, 2008-12-29 17.09 val. banko (duomenys neskelbtini) poskyryje, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam savo vardu atidarius daugiavaliutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su teise naudotis interneto linija bei perdavus visus banke išduotus dokumentus teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui, V. P. ir Č. P. 2008-12-29 19.19 val. interneto kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), internetu užpildė F. Ž. vardu paraišką kreditui gauti ir UAB (duomenys neskelbtini), patikėjus apgaule, pervedė į nurodytą banko sąskaitą 400 Lt, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką 2008-12-29 19.39 val. interneto kavinėje (duomenys neskelbtini) internetu užpildė F. Ž. vardu paraišką kreditui gauti ir UAB (duomenys neskelbtini), patikėjus apgaule, pervedė į nurodytą banko sąskaitą 200 Lt, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-12-29 19.50 val. interneto kavinėje (duomenys neskelbtini) internetu užpildė F. Ž. vardu paraišką kreditui gauti ir UAB (duomenys neskelbtini), patikėjus apgaule, pervedė į nurodytą banko sąskaitą 500 Lt, o 2008-12-29 21.26 val. internetu iš F. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1060 Lt į V. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule įgijo 1060 Lt, padarydami nukentėjusiajam F. Ž. nurodyto dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistieji apeliaciniu skundu prašo juos išteisinti arba taikyti švelnesnį įstatymą ir paskirti kitą bausmę - viešuosius darbus. Apeliantų įsitikinimu, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, kad jie būtų padarę jiems inkriminuotą veiką.
Nukentėjusysis F. Ž. patvirtino, kad jo sesuo S. Ž. paprašė atidaryti sąskaitą AB (duomenys neskelbtini), kad gautų siunčiamus pinigus iš užsienio. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja S. Ž.. Ji neneigė to fakto, kad ji įkalbėjo savo brolį atidaryti banke sąskaitą dėl pinigų gavimo iš užsienio. Apeliantai skunde atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo ir liudytojos S. Ž. parodymai iš esmės skiriasi, tačiau šie prieštaravimai teisiamajame posėdyje nebuvo pašalinti. Nukentėjusysis F. Ž., teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei Č. P., nei V. P. su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Jis buvo įkalbėtas sesers S. Ž..
Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė Č. P. telefono numerį, tačiau teismo posėdžio metu to nepatvirtino. Visos šios aplinkybės, apeliantų nuomone, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai buvo daromas spaudimas. Šios aplinkybės nepaneigė ir liudytojas M. M., nes pradžioje ikiteisminį tyrimą atliko tyrėjas O. B.. Tyrėjas O. B. V. P. apklausė nedalyvaujant advokatui. Šią aplinkybę, apeliantų teigimu, patvirtina jiems įteikti ankstesni šaukimai į policijos komisariatą.
Nepagrįstai, apeliantų nuomone, iš jų abiejų solidariai priteista UAB (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt. Minėti bankai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais. Be to, šias pinigų sumos iš bankų sąskaitų pasiskolino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir tai buvo padaryta liudytojos S. Ž. iniciatyva.
Jeigu teismas manys, kad jie kalti dėl padaryto nusikaltimo, apeliantų nuomone, jiems turėtų būti paskirtos švelnesnės bausmės, jie sutinka atlikti viešuosius darbus. Juolab, kad šiuo metu jie yra bedarbiai.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantai skundu prašo juos išteisinti, pastarųjų įsitikinimu, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, kad jie būtų padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog šie apeliantų skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintini kaip nuteistųjų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog V. P. ir Č. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo F. Ž., liudytojų S. Ž., R. K., J. M. (G.), I. M., M. M. parodymais, (duomenys neskelbtini) banko pateiktu F. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, UAB „Tele2” pateikta telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotine, UAB „Tele2” pateiktais raštais dėl informacijos pateikimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK tyrėjo M. M. 2009-12-17 tarnybiniu pranešimu, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais raštais dėl informacijos pateikimo, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos 2009-07-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko pateiktu V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iš liudytojo R. K. parodymų seka, jog 2008-11-29 pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą buvo atvažiavę apeliantai ir klausė, ar negalėtų į jo sąskaitą pervesti pinigų iš užsienio. Liudytojas V. ir Č. P. padėti negalėjo, nes jo sąskaita buvo areštuota antstolių. Apeliantai pas jį naujos sąskaitos atidaryti neprašė. Šio susitikimo metu V. P. klausė, ar jis dar bendrauja su S. Ž., pasitikslino pastarosios telefono numerį.
Priešingai nei nurodoma apeliantų skunde, nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo sesers liudytojos S. Ž. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs ir sutapo tarpusavyje, todėl jais netikėti pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo. Iš nukentėjusiojo ir liudytojos S. Ž. parodymų seka, jog įvykio dieną pas juos į namus buvo atvykę V. ir Č. P. kartu su dar vienu vyriškiu, kurie prašė atidaryti banke sąskaitą su elektroninės bankininkystės paslauga, nes V. P. turėjo pervesti iš užsienio pinigus. Nukentėjusiajam V. P. pasakė, kad pinigų pervedimas bus vienkartinis, po to jis pinigus nusiims ir visus dokumentus grąžins. Nukentėjusysis sutiko atidaryti sąskaitą, po ko V. ir Č. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nukentėjusysis ir S. Ž. nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) poskyrį, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su teise naudotis internetinės bankininkystės paslauga. Visi su banko kortelės išėmimu susiję dokumentai, pasak liudytojos, buvo atiduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Be to liudytoja parodė, jog prekybos centre „Panorama” esančiame banko skyriuje į brolio vardu atidarytą sąskaitą įnešė apeliantų bei tyrimo metu nenustatyto asmens duotus 4 litus, tam kad aktyvuoti banko sąskaitą, po ko ji su broliu buvo parvežta namo. Priešingai nei nurodoma apeliantų skunde, liudytoja S. Ž. neįkalbinėjo savo brolio atidarinėti banko sąskaitą, tiesiog būdama pati apgauta apeliantų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, paprašė F. Ž. padėti jos pažįstamam. Pastarajam sutikus padėti, su juo bendravo ir apeliantai bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Kaip aukščiau jau buvo nurodyta, nukentėjusiajam V. P. pasakė, kad pinigų pervedimas bus vienkartinis, po to jis pinigus nusiims ir visus dokumentus grąžins. Pažymėtina tai, jog iš esmės analogiškus parodymus liudytoja S. Ž. davė ir akistatos su V. P. metu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojos S. Ž. parodymus apie tai, kad F. Ž. vardu naujai atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) aktyvavimui buvo įnešti į sąskaitą 4 litai, patvirtina (duomenys neskelbtini) banko pateiktas F. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, jog minėta sąskaita 2008-12-29 18:21:40 val. buvo papildyta būtent 4 litais.
UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais raštais dėl informacijos pateikimo, (duomenys neskelbtini) banko pateiktu F. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, (duomenys neskelbtini) banko pateiktu V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos 2009-07-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įvykio dieną UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) F. Ž. vardu buvo pateiktos paraiškos dėl kreditų gavimo į nukentėjusiojo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Visoms minėtoms bendrovėms pateikiant paraiškas buvo pateikti tokie patys duomenys telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini) 2008-12-29 19:12:53 val. iš F. Ž. registracijos metu nurodyto mob. ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauta žinutė su paraiška 500 Lt paskolai gauti. Taip pat nustatyta, jog registracijos formos ir kreditų paraiškos buvo užpildytos iš IP, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos 2009-07-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2008-12-29 AB „TEO LT” IP adresas (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas interneto kavinei (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-29 19:19:59 į paraiškoje nurodytą F. Ž. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-29 19:39:03 – 200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-29 19:50:31 – 500 Lt. Gi kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) banko pateikto V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, 2008-12-29 21.26 val. internetu iš F. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta būtent 1060 Lt.
Aplinkybę, jog būtent apeliantai naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nurodė pateikdami paraiškas gauti kreditus ir iš kurio kontaktavo su kreditus teikiančiomis įstaigomis, patvirtina liudytojų J. M. (G.), I. M. parodymai, UAB „Tele2” pateikta telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, UAB „Tele2” pateikti raštai dėl informacijos pateikimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK tyrėjo M. M. 2009-12-17 tarnybinis pranešimas. Aukščiau paminėtais įrodymais nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefono numeris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai. Išanalizavus UAB „Tele2” pateiktą numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę, nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas 2008-12-29 ir 2008-12-30 dienomis, buvo skambinta į UAB (duomenys neskelbtini) telefonu (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) telefonu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) telefonu (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad 2008-12-29 ir 2008-12-30 šis numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), šis IMEI numeris priskirtas mobiliojo ryšio telefono aparatui „NOKIA 6030”. Be aukščiau nurodytų aplinkybių nustatyta ir tai, jog mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6030”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 2008 metų gruodžio mėnesį buvo pas J. M.. Patikrinus, kokios SIM kortelės buvo naudojamos telefono aparate „NOKIA 6030”, nustatyta, kad jame buvo įdėti numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš liudytojos J. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, seka, jog telefono aparatą „NOKIA 6030” 2008 m. liepos mėnesį jai davė jos draugas T. V., kurį jam davė Č. P.. Č. P. anksčiau draugavo ir kartu gyveno su jos seserimi I. M.. Nuo to laiko, kai jai T. davė minėtą telefoną, ji juo nesinaudojo ir savo SIM kortelių į jį nedėjo. Liudytoja nurodė, jog šiuo telefonu galėjo naudotis Č. P., nes jis kartu su jos seserimi gyveno pas jos tėvus, (duomenys neskelbtini), ir jos retkarčiais prašė telefono, kad pasižiūrėti užrašų knygelėje jos surašytus ir išlikusius kontaktus. Po skyrybų ji su vaiku adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2009 m. vasario mėnesio. Telefonas „Nokia” gulėjo ant sekcijos matomoje vietoje ir Č. P. juo laisvai galėjo naudotis. 2008 m. gruodžio pabaigoje, prieš pat Naujuosius metus, tikslios datos nurodyti negali, Č. jai paskambino ir paprašė į darbą atnešti telefoną „Nokia”. Darbe Č. paėmė telefoną ir pasakė, kad po kelių dienų grąžins. Č. jai sakė, kad neturi telefono, o telefono „Nokia” prašo, kad pasinaudoti. Po kelių dienų Č. jai grąžino telefoną, ji neprisimena. 2009-01-06 Č. dar kartą paskambino ir vėl paprašė atnešti telefoną. Sutartu laiku Č. P. atvažiavo pas ją į darbą, gimtadienio proga padovanojo pinigus ir paėmė telefoną. Telefoną grąžino po kelių dienų. Po to, kai Č. P. grąžino telefoną „Nokia”, ji šį telefoną padėjo pas tėvus bute, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, jog pagrįstai kritiškai pirmosios instancijos teismas vertino minėtos liudytojos parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas tyrėjas M. M. paneigė liudytojos I. M. parodymus apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jai buvo daromas spaudimas, kad ji buvo išsigandusi, priešingai liudytojas nurodė, jog apklausa vyko įprasta tvarka, liudytoja parodymus davė savo valia, apklausos metu neatrodė išsigandusi, po apklausos protokolą perskaitė, jį pasirašė laisva valia, apklausos metu vertėjas nedalyvavo, nes ji supranta lietuviškai. Kaip matyti iš liudytojos 2009-09-15 apklausos protokolo, liudytoja iš tikrųjų apklausos metu pareiškė, kad moka lietuvių kalbą, ir tai patvirtino savo parašu, apklausos protokolo gale liudytoja raštu nurodė, jog protokolą perskaitė, jos parodymai surašyti teisingai ir pasirašė, pastabų dėl protokolo nebuvo pareikšta. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jos buvęs draugas Č. P. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog Č. P. mobilaus telefono numerio nebeprisimena, tačiau jeigu apklausos metu pas tyrėją jį nurodė, tai tuomet jį turėjo ar prisiminė ir jis buvo nurodytas teisingai.
Priešingai aukščiau išdėstytiems įrodymams, nebuvo pagrindo nagrinėjamu atveju tikėti apeliantų parodymais. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje apeliantų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Be to, priešingai nei nurodoma apeliantų skunde, visos V. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko dalyvaujant gynėjams (2009-06-02 vykusios apklausos metu dalyvavo gynėja adv. L. S., 2009-12-14 vykusios apklausos metu dalyvavo gynėja adv. E. Ž.), abi V. P. apklausas atliko tyrėjas M. M., tyrėjas O. B. neatliko nei vienos V. P. apklausos.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantai padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule įgijo svetimą turtą.
Apeliantai skundu prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti jiems viešuosius darbus.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantai padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika yra padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekis pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. d. 1 p.).
Vertinant apeliantų asmenybes pažymėtina tai, jog V. P. praeityje teistas du kartus, vieną iš jų už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, Č. P. anksčiau neteistas, abu bausti administracine tvarka, Č. P. tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Apeliantai Tiek V. P., tiek Č. P., būdami jauno amžiaus, niekur nedirba, V. P. nors ir registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negauna, duomenų, kad Č. P. būtų registruotas Darbo biržoje, byloje nėra, kas patvirtina, jog apeliantai neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors, V. P. Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2003-04-25 įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, tačiau skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. nuo 2010-01-06 gydosi UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prieš tai gydėsi VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre. Nuo 2010-01-26 V. P. buvo pervestas į palaikomojo pakaitinio gydymo programą, nuo to laiko jis narkotikų nevartoja, gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, laikosi gydytojo nurodymų. Aplinkybė, jog V. P. nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms gydosi UAB (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)” patvirtina ir 2011-02-17 išrašas iš medicininių dokumentų.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog teisingai apeliantams skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką individualizuotos ir bausmės, nei savo rūšimi, nei dydžiu jos nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendį taip pat nėra pagrindo.
Apeliantų nuomone, nepagrįstai iš jų abiejų solidariai priteista UAB (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt, nes šios bendrovės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais.
Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys turi būti įrodytas ir pagrįstas faktiniais duomenimis.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ne tik pareiškė byloje civilinius ieškinius, bet ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos civiliniais ieškovais (b.t. 1, b.l. 35, 44, 53). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), patikėjus apgaule, 2008-12-29 pervedė į apeliantų nurodytą banko sąskaitą 400 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 500 Lt. Apeliantai nusikalstama veika padarytos žalos minėtoms bendrovėms iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo neatlygino, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš jų solidariai priteisė civilinių ieškovų naudai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų V. P., Č. P. apeliacinį skundą atmesti.