Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. A. (P. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. lapkričio 2 d., apie 14.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), dešinės rankos delnu trenkė V. K. vieną smūgį į veidą ties kaire akimi, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą nosyje ir taip smurtaudamas nežymiai jį sužalojo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad P. K. yra buvęs jos dukros vyras. 2024 m. lapkričio 2 d. buvo pas savo dukrą (duomenys neskelbtini) ir sutiko nukentėjusįjį; jo paklausė kada jis baigs skųsti juos vaikų teisėms dėl girtavimo, kadangi nuolatos pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiuoja vaikų teisės ir socialinė darbuotoja. Nukentėjusysis nieko jam neatsakė ir jis trenkė jam delnu vieną kartą į veidą. Nukentėjusysis jam atgal nesudavė, tik fotografavo. Įvykio metu buvo blaivus, savo veiksmus vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė, jam skambino dėl susitaikymo, tačiau nukentėjusysis jam neatleido. Yra dirbantis, dirba slenkančiu grafiku, per mėnesį uždirba 800 Eur; yra vedęs, turi šeimą, išlaikytinių, kreditų, skolų neturi. Laisvu laiku nuo darbo prižiūri gyvulius; uždirba apie 50-60 eurų, nes dirba tik po 2 val. Dėl užimtumo neturėtų galimybės atlikti viešųjų darbų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, jog nukentėjusysis V. K. kreipėsi pareiškimu nurodydamas, jog 2024 m. lapkričio 2 d., apie 14.35 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo buvusi sutuoktinė G. K. kartu su jų bendrais vaikais D. K. ir O. K., kadangi buvo susitaręs su G., kad jis pasiims vaikus. Kai atvyko, G. namuose nebuvo, su vaikais namuose buvo G. tėvai G. ir P.. Jam privažiavus prie namo, kad į automobilį susidėtų automobilines kėdutes, į lauką išėjo buvęs uošvis P. A.. Galvojo, kad jis nori pasisveikinti, ištiesė jam ranką, o šis dešine ranka trenkė jam vieną smūgį į veidą ties kaire akimi. Po smūgio pajuto, kad pradėjo bėgti kraujas. Smūgio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir prakirsta oda ties kaire akimi (1 t., b. l. 1-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad dėl buvusio uošvio P. A. veiksmų jam padaryta 135 Eur turtinė žala dėl sugadintų akinių. Akinius jis nusipirko šių metų spalio mėnesį, jie yra visiškai nauji, todėl nurodyta naujų akinių kaina. Dėl padaryto fizinio skausmo jis jaučiasi psichologiškai pažemintas, patiria dvasinius išgyvenimus, todėl P. A. neatleidžia. Mano, kad P. A. jam sudavė todėl, nes jis dėl jo ir uošvienės yra parašęs skundus į Vaikų teisių tarnybai; suduodamas P. jo paklausė ,,kiek tu dar rašysi?“. Kai P. A. jam sudavė, vaikai nematė, tačiau vėliau matė jį sužalotą ir daug apie tai klausinėjo (1 t., b. l. 39-42).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000684303) išrašo nustatyta, kad pranešėjas V. K. pranešė, jog jį ką tik sumušė buvęs uošvis, kraujuoja iš akies (1 t., b. l. 20-24).

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 2 d. jis dirbo „AP2011“ kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja S. Č. ir tyrėju M. T.. Apie 14.49 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik prie namo pranešėją sumušė buvęs uošvis, kraujuoja iš akies. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas jau buvo išvykęs su GMP. Įvykio vietoje buvo bendrauta su G. A., kuri nurodė, kad kartu su sutuoktiniu P. A. atvyko pasisvečiuoti ir pabūti su anūkais pas savo dukrą G. K.. Buvo sutarta, kad atvyks buvęs dukros sutuoktinis V. K., kuris pasiims vaikus. Atvykęs V. pradėjo konfliktuoti, sakyti, kad seneliai neturi teisės būti su anūkais, teigė, kad ne kartą yra skundęs savo buvusią žmoną vaikų teisėms. Kol G. A. rengė vaikus, P. A. išėjo į lauką kartu su V. K.. P. A. nurodė, kad išėję į lauką pradėjo konfliktuoti, buvęs žentas V. pradėjo agresyviai elgtis ir toliau garsinti dėl vaikų atėmimo. Tada P. A. delnu sudavė V. K. per veidą. Po konflikto P. A. įėjo į namus ir nematė kur nuėjo V. K.. P. A. nurodė, kad būnant lauke konflikto metu liudytojų nebuvo, kiemas nestebimas vaizdo kameromis. Vėliau buvo susisiekta telefonu su V. K., kuris teigė esantis (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmime ir atvyks į komisariatą po gydytojo apžiūros. Atvykęs nurodė, kad atvyko į buvusios žmonos G. K. namus pasiimti mažamečių vaikų; buvusios žmonos namuose sutiko buvusius uošvius. Į lauką išėjo P. A., jis galvojo, kad pastarasis nori su juo pasikalbėti, tačiau šis trenkė jam į veido sritį virš kairiosios akies. Smūgio metu pajautė fizinį skausmą ir pastebėjo kraujuojančią žaizdą virš kairiosios akies. Po to paskambino pagalbos telefonu ir su greitosios med. pagalbos automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) m. ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jam nustatyta antakio žaizda (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur bendrauja su moterimi ir vyriškiu. Moteris nurodo, jog įvykio nematė, su vaikais buvo namuose, o P. A. išėjo į lauką pasikalbėti su V. Lauke jie sukonfliktavo; ji tik per langą pamatė, kad V. bėga kraujas. P. A. nurodo, kai V. K. atvažiavo pasiimti vaikų, jis išėjo į lauką su juo pasikalbėti. Lauke jis V. paklausė kiek jis dar žada rašyti įvarius skundus; pastarajam nurodžius, kad nenustos to daryti, jis supykęs jį pastūmė. Toliau pareigūnai telefonu bendrauja su V. K., kuris nurodo, jog šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamajame. Dėl įvykio nurodo, jog jis su P. A. barėsi kieme ir barnio metu P. A. kumščiu trenkė į akį. Alkotesteriu nustatyta, kad P. A. yra blaivus (1 t., b. l. 55-57).

Iš 2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti V. K. pateikti regėjimo akiniai, kurie vizualiai nesugadinti. Pajudinus akinių kojeles, jautėsi, kad viena kojelė labiau juda, yra išsisukusi iš savo vietos (1 t., b. l. 60-67).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1013/2024(03) nustatyta, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akie vokuose, odos nubrozdinimas nosyje, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. A. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. ji su P. A. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas dukrą G. K. ir atvežė anūkus D. ir O., kurie atostogavo pas juos (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 2 d. ji kartu su vyru P. namuose pas dukrą prižiūrėjo anūkus, kol dukra buvo išvykusi į darbo kursus. Apie 14.30 val. į dukros namus atvyko buvęs žentas V. K. pasiimti vaikų. V. K. būdamas prie buto durų pasakė, kad ji aprengtų vaikus, jam į butą patekti yra draudžiama. Ji namuose vaikus aprengė viena, o jos vyras P. buvo išėjęs į lauką parūkyti. Jai būnant bute pro stiklines buto duris pamatė, kaip V. K. bėgo už automobilio. Aprengusi anūkus vėl pažiūrėjo pro durų langą ir pamatė, kad jos buvęs žentas stovi prie automobilio ir pastebėjo, kad jo antakis kruvinas. Ji V. K. pasiūlė servetėlę, kad nusivalytų kraują, bet jis jos atsisakė ir teigė, kad tuoj atvyks policija ir medikai. Ar jos vyras būdamas lauke ir rūkydamas konfliktavo su buvusiu žentu, ji nežino, nematė. Atgal į butą grįžęs vyras P. elgėsi ramiai, žaidė su anūkais. Ji vyro nepaklausė ar jis matė, kad kraujavo V. antakis; vyras jai taip pat nieko nesakė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas (1 t., b. l. 75-78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad V. K. yra buvę jos sutuoktinis, su juo ji išsiskyrė prieš du metus. 2024 m. lapkričio 2 d. ji apie 14.00 val. išvyko į mokymus, o su vaikais pasiliko seneliai – jos tėvai P. ir G.. Būnant mokymuose jai paskambino V., kuris pasakė, kad jos tėtis jį sumušė. Ji iš karto paskambino mamai ir kol kalbėjo su ja girdėjo, kaip mama kvietė V. ateiti pasivalyti, o jis sakė, jog nieko nesivalys, jam reikia įrodyti, kad jį sumušė. Grįžusi namo, ji su tėčiu P. aptarė įvykusią konfliktinę situaciją, tėtis paaiškino, kad neištvėręs vieną kartą sudavė V. į veidą. Šiaip jos tėtis yra ramaus būdo, niekada nėra pakėlęs net balso prieš V.; tokį tėčio elgesį išprovokavo V. tęstinis jų šeimos terorizavimas (1 t., b. l. 81-84).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis P. A., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį – V. K., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis P. A. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 metus tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir yra atlyginęs jam padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant tikslingus šiuo atveju įpareigojimus ir tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei įpareigos nebenusikalsti.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. A. (P. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. A. (P. A.) paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

P. A. (P. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.