Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Manto Jurkėno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu dalyvauja stacionarioje ilgalaikėje socialinės psichologinės reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 10 MGL (376,60 Eur) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 28 MGL (1054,48 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o būtent: nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. birželio 4 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,046 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,9 %, kol 2021 m. birželio 4 d., 08.30 val. šias narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. B. neteisėtai laikė šaudmenis, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. birželio 4 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai, neturėdamas leidimo, laikė aštuonis šaudmenis, kurių du „12“ ir šeši „16“ kalibro medžiokliniai šoviniai, kol 2021 m. birželio 4 d., 08.30 val. šiuos šaudmenis kratos metu, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo mama O. B. 2021 m. birželio mėnesį jam pranešė, kad jų bute buvo atliekama krata. Krata buvo atliekama visame bute, taip pat ir kambaryje, kuriame gyvena jis. Kai buvo atliekama krata, jo tuo metu namie nebuvo. Pareigūnai kratos metu jo kambaryje rado ir paėmė kanapes ir šovinius. Jis ankščiau vartojo narkotines medžiagas ir buvo du kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių medžiagų laikymą. Jis dažniau vartojo fentanilį, bet yra rūkęs ir kanapes. Jis šiai dienai tiksliai negali pasakyti, kiek laiko jo kambaryje gulėjo kanapės, kurias surado pareigūnai, ir tiksliai nenurodys, iš kur jas gavo, nes neprisimena. Bet neneigia, kad kanapės, kurios buvo rastos jo kambaryje buvo jo. Dėl šovinių, rastų kratos metu, gali paaiškinti, kad šiuos šovinius prieš gal penkis metus rado būdamas prie ežero. Rastus šovinius susirinko ir atsivežė namo. Tai dienai negalvojo, kad negalima namie laikyti šovinių, jeigu jų ir nenaudosi. Jeigu būtų žinojęs, kad jų negalima laikyti, nors ir niekur nepanaudosi, būtų jų neėmęs arba perdavęs policijos pareigūnams. Šovinius paėmė, nes pamanė, kad jų viduje esančius šratus galės panaudoti vietoje svarelio žvejyboje, tačiau nei vienu šoviniu ir nepasinaudojo. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (1 t., b. l. 151-153, 157-158).

O. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji (kurios atžvilgiui ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), parodė kad 2021 m. birželio 4 d. bute, kuriame ji gyvena, policijos pareigūnai atliko kratą. Kratos metu policijos pareigūnai sūnaus kambaryje surado rašomojo stalo stalčiuje daiktus, panašius į šovinius. Taip pat sūnaus kambaryje surado popieriaus lankstinuką su milteliais. Ankščiau jos sūnus T. B. vartojo narkotines medžiagas. Sūnų vežė į reabilitaciją. Taip pat jis dalyvavo metadono programoje. Ji manė, kad sūnus dabar nebevartoja, bet kai pamatė stalčiuje daug švirkštų, tai nieko negali pasakyti, ar jis dabar vartoja, ar tie švirkštai likę nuo seniau. Atliekant kratą jos sūnaus namie nebuvo. Sūnus registruotas (duomenys neskelbtini), bet jis dar lankosi pas psichiatrą. Taip pat sūnus lankosi (duomenys neskelbtini). Sūnus labai užsidaręs, jos su juo praktiškai nebendrauja. Ji nežino iš kur sūnaus kambaryje atsirado šoviniai. Leidimo ginklui jis neturi (1 t., b. l. 65-66).

Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2021 m., tikslaus mėnesio neprisimena, bet galėjo būti ir birželio mėnesį, vadovaujantis teismo nutartimi, Vilniaus mieste atliko kratą įtariamosios O. B. gyvenamojoje vietoje, kur jii gyveno kartu su savo motina ir vyresniuoju sūnumi. Atliekant kratą sūnaus bute nebuvo, tačiau buvo įtariamosios motina. Įtariamosios motina atliekant kratą nedalyvavo, t. y. atlikus kratą buto virtuvėje, ji atėjo į virtuvę ir ten laukė, kol jie daro kratą kituose buto kambariuose ir pagalbinėse patalpose. Įtariamosios nuomojamas butas buvo dviejų kambarių. Kiek dabar prisimena, įtariamoji paaiškino, kad buto didesniame kambaryje yra įsikūręs jos vyresnis sūnus, o mažesniame buto kambaryje įtariamoji ir jos motina. Užėjus į sūnaus T. B. naudojamą kambarį, O. B. nurodė, kad jai nėra žinoma, ar sūnus gali turėti nutartyje nurodytų ar kitų apyvartoje draudžiamų daiktų, dokumentų, nes su juo mažai bendrauja, nesilanko jo kambaryje. Kambaryje, kuriuo naudojosi T. B., kratos metu buvo rastas lankstinukas su žalsvos spalvos medžiaga, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos ir šoviniai, galimai skirti šaudyti iš lygiavamzdžių šautuvų. Šoviniai buvo skirtingų dydžių ir ant jų buvo skirtingi užrašai. Kiek kratos metu buvo rasta šovinių, dabar tikrai neprisimins, bet gali būti, kad 8 (aštuoni). O. B. kratos metu sūnaus kambaryje dalyvavo, matė, kur buvo rasti ir paimti daiktai, kaip jie buvo įpakuoti. Ar įtariamoji kratos metu kažką aiškino dėl sūnaus kambaryje rastų ir paimtų daiktų, jis dabar tikrai neprisimena (1 t., b. l. 53-54).

2021 m. birželio 4 d. kratos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta krata pas O. B. adresu (duomenys neskelbtini). O. B. nurodė, kad buto didesniame kambaryje gyvena ir juo nuolat naudojasi jos sūnus T. B., o mažesniu buto kambariu naudojasi jinai ir jos motina. O. B. pasakė, kad buto didesnis kambarys yra išdėstytas tiesiai nuo įėjimo į butą durų, o kitas buto kambarys kairėje pusėje nuo įėjimo į butą durų. Užėjus į sūnaus T. B. naudojamą kambarį, O. B. nurodė, kad jai nėra žinoma, ar sūnus gali turėti nutartyje nurodytų ar kitų apyvartoje draudžiamų daiktų, dokumentų, nes su juo mažai bendrauja, nesilanko jo kambaryje. Pradėjus atlikinėti T. B. naudojamo kambario kratą, kairėje pusėje nuo įėjimo į kambarį stovi stalas ir prie jo ant grindų yra pastatyta lentyna. Ant minėtos lentynos viršutinės dalies yra matoma stovinti figūrėlė, ant kurios viršutinės dalies guli vienas folijos lankstinukas. Nuo figūrėlės paėmus ir išlanksčius lankstinuką, jo viduje yra matomas popierinis lankstinukas, kurį išlanksčius, jo viduje yra matoma žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Folijos lankstinukas su jame esančiu popieriaus lankstinuku ir jo viduje esančia medžiaga veiksmo metu paimami ir įpakuojami į paketą Nr. 110212. Nuo įėjimo į kambarį dešinėje pusėje prie lovos stovi rašomasis stalas su išsitraukiančiais trimis stalčiais. Tikrinant minėto stalo vidurinį stalčių, tarp įvairių jame gulinčių daiktų buvo rastas vienas popieriaus lankstinukas su viduje esančiais šviesios spalvos milteliais, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Popieriaus lankstinukas su viduje esančia medžiaga veiksmo metu paimamas ir įpakuojamas į paketą Nr. 110209. Tęsiant kambario kratą ir tikrinant to paties rašomojo stalo apatinį stalčių, jame tarp įvairių daiktų yra matomi gulintys šoviniai, galimai skirti šaudyti iš lygiavamzdžių šautuvų. Šoviniai yra skirtingų dydžių ir ant jų yra skirtingi užrašai, iš viso 8 (aštuoni) šoviniai. Šoviniai galimai yra laikomi neteisėtai, neturint tam leidimo, todėl veiksmo metu yra paimami ir įpakuojami į paketą Nr. 110210. Daugiau kambario kratos metu draudžiamų ar ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų, dokumentų nebuvo rasta ir paimta (1 t., b. l. 26-30).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje IBPS-V-1389801-21 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš popieriaus lankstinuko (Paketas Nr. 110209), 2021 m. birželio 4 d. rastų ir paimtų kratos metu bute adresu (duomenys neskelbtini), T. B. kambaryje, sudėtyje yra junginys, kurio nustatyti nėra galimybės, nes šiuo metu jo masių spektro nėra Centro turimose masių spektrų bibliotekose.

Žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko esančio folijos lankstinuke (Paketas Nr. 110212), 2021 m. birželio 4 d. rasta ir paimta kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), T. B. kambaryje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,046 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,9 % (1 t., b. l. 36-40).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje IBPS-V-1329522-21 nurodyta, kad tirti yra pateikti 8 vnt. šovinių (žr. nuotrauką), kurie susideda iš cilindro formos tūtelės su atkraštėliu, centrinio įskėlimo kapsulės, parako užtaiso, kieto užtaiso, kamščių ir tarpiklių. Ant šovinių tūtelių dūgnelių nurodytas jų kalibras: dviejų – „12“, šešių - „16“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, bei LP KTC turimais duomenimis galima teigti, kad tirti pateikti aštuoni šoviniai yra šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti du 12 kalibro, šeši 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 12 ir 16 kalibro medžioklinių šautuvų. Tiriant pateiktų šovinių tinkamumo šaudyti klausimą nustatyta, kad jie tinkami šaudyti, bei pateikta išvada, kad tirti pateikti aštuoni šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti du 12 kalibro, šeši 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 12 ir 16 kalibro medžioklinių šautuvų (1 t., b. l. 45-47).

Pažymų iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad O. B., T. B. neturi leidimo laikyti ginklą, leidimas laikyti ginklą adresu (duomenys neskelbtini) išduotas nebuvo (1 t., b. l. 48-50).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad jo motinai priklausančiame bute, atliekant kratą, jo gyvenamame kambaryje buvo rastos ir paimtos kanapės. Jis neatsimena, kiek laiko šios kanapės buvo kambaryje, ar kur jas gavo, tačiau neneigia, kad jos buvo jo. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: kaltinamojo motinos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo policijos pareigūno A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Bylos duomenimis T. B. tikslas platinti pas jį rastas narkotines medžiagas nebuvo nustatytas, apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas, yra rūkęs ir kanapių, byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad šią narkotinė medžiagą kaltinamasis įsigijo ne savo vartojimui.

Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad T. B., nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. birželio 4 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,046 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,9 %, kol 2021 m. birželio 4 d., 08.30 val. šias narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. Vadovaujantis specialisto išvados Nr. IBPS-V-1389801-21 duomenimis, T. B. iš viso disponavo 0,046 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t.y. mažiau, nei 5 g šios medžiagos, tokiu būdu pas kaltinamąjį rastas bendras kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši T. B. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad jo motinai priklausančiame bute, atliekant kratą, jo gyvenamame kambaryje buvo rasti ir paimti šoviniai. Šiuos šovinius prieš gal penkis metus jis rado būdamas prie ežero. Rastus šovinius susirinko ir atsivežė namo. Tuo metu negalvojo, kad negalima namie laikyti šovinių, jeigu jų ir nenaudosi. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: kaltinamojo motinos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo policijos pareigūno A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad T. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. birželio 4 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai, neturėdamas leidimo, laikė aštuonis šaudmenis, kurių du „12“ ir šeši „16“ kalibro medžiokliniai šoviniai, kol 2021 m. birželio 4 d., 08.30 val. šiuos šaudmenis kratos metu, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad T. B. leidimo laikyti ginklą ar šaudmenis neturi, taip pat toks leidimas nėra išduotas adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu darytina išvada, kad T. B. minėtus šaudmenis laikė neteisėtai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši T. B. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

T. B. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 162-163, 165).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas ir vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas du kartus, abu kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, įrašytas į psichiatro įskaitą nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2022 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. 99U-3/2022 duomenimis jam praeityje nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, bei šiuo metu, todėl skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga (b. l. 136).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. B. už padarytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas arešto bausmes. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau artimas šiam vidurkiui. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo apdarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau artimas šiam vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant kaltinamajam D. R. subendrintą bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat paskiriant jam įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 ir 70 straipsniais, T. B. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su likusiu tyrimo objektu bei jo pakuotėmis po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 17 d. specialisto išvados IBPS-V-1389801-21, prisegtas prie bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. B. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. B. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, T. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti, tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 70 straipsniais, T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su likusiu tyrimo objektu bei jo pakuotėmis po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 17 d. specialisto išvados IBPS-V-1389801-21, prisegtą prie bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti T. B., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Išaiškinti T. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.