Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Violetai Šuminienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2008 m. balandžio 20 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., tikslus laikas nenustatytas, E. M. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su E. M. Ž. metu, rankos kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus ir koja ne mažiau kaip 2 kartus smogė ant lovos sėdinčiam E. M. Ž. į galvą ir padarė muštinę kiaurinę viršutinės lūpos žaizdą, poodines kraujosruvas ant kairės pusės akies vokų, skruosto, žando, kaktos–smilkinio, kairiojo momens gumburo, dešinio smilkinio, kairės pusės peties priekinio paviršiaus–krūtinės priekinio paviršiaus viršutinio aukšto kairėje pusėje, poodines dvi kraujosruvas dešinėje rankoje, muštinę žaizdą su ją apimančia poodine kraujosruva smakro-pasmakrės riboje, po suduotų smūgių E. M. Ž. prarado sąmonę, o J. Ž. palikęs jį nesąmoningą pasišalino iš įvykio vietos. E. M. Ž. iš muštinės kiaurinės viršutinės lūpos žaizdos, vykstant kraujavimui į kvėpavimo takus ir esant kvėpavimo judesiams, kraujas užpildė kvėpavimo takus, sutrikdė oro patekimą į alveoles, įvyko asfiksija, mirtis, tokiu būdu J. Ž. tyčia nužudė E. M. Ž.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. balandžio 20 d., apie 16 val., jis buvo su V. S. . V. S. paskambino kažkoks draugas ir pakvietė ateiti. Jie nuėjo į butą 3 aukšte pas E. M. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo E. M. Ž. su moterimi, G. Č. . Kai atėjo pas E. M. Ž. , dar buvo šviesu. Vėliau atėjo jo tėvas G. Ž. . Visi gėrė naminę degtinę, alų. Jis gėrė tik alų. Išgėrė nepilną butelį alaus. Bute išbuvo iki 21 val. vakaro. Begeriant susiginčijo su E. M. Ž. ir jis dėl įžeidimo supykęs kumščiais sudavė jam 3–4 smūgius į galvą, po to kojomis spyrė į galvą du kartus. Pirmą kartą nepataikė. Po jo suduotų smūgių E. M. Ž. nuvirto aukštielninkas ant lovos, kur sėdėjo. E. M. Ž. pradėjo bėgti kraujas, nes buvo sumuštas antakis. Ar buvo sumušta E. M. Ž. nosis, lūpa, jis nematė. Užmušti E. M. Ž. nenorėjo. Iš buto išėjo. Į butą sugrįžo po valandos ir su V. S. susirinko daiktus ir išėjo.

Įtariamojo J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad J. Ž. parodė vietą bei būdą, kaip smūgiavo smūgius nukentėjusiajam E. M. Ž. (t. 2, b. l. 93–96).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. Ž. kaltę įrodo ne tik jo prisipažinimas padarius nusikaltimą, bet ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis P. Ž. parodė, kad su broliu E. M. Ž. santykiai buvo draugiški. Brolis gyveno Gargžduose, todėl bendravo retai. Paskutinį kartą matėsi prieš metus. Brolis su žmona išsiskyręs. Žmona ir dukros išvažiavusios ir gyvena užsienyje. Nužudant brolį E. M. Ž. jam padaryta 494,31 Lt turtinė žala. Padarytą žalą visiškai atlygino, todėl ieškinio nereiškia.

Liudytojas G. Č. parodė, kad tą dieną, apie 10–11 val., atėjo pas E. M. Ž. . Ten vyko balius, buvo daug žmonių. Dalis išsiskirstė. Jis liko iki 16–17 val. E. M. Ž. užmigo, jo sugyventinė irgi. Nebeliko su kuo gerti. Išėjo atsigerti alaus į barą. Grįžo atgal pas E. M. Ž. į namus. Tame bute durys niekada nerakinamos, gali ten eiti ir gerti kas nori ir kada nori. Elektra ten atjungta. Bute dar buvo naminės degtinės, išgėrė. Tada paskambino S. ir pakvietė ateiti. Jis atėjo su kaltinamuoju. Visi trys išėjo, parsinešė alaus, degtinės. Grįžtant ant laiptų pamatė kraujo lašus. Kai parėjo, pasakė, kad reikia pakviesti kaltinamojo tėvą, su juo kartu mokėsi. Atėjo G. Ž. . Kartu išgėrė alkoholinių gėrimų. E. M. Ž. miegojo, negėrė. Jo sugyventinė vis kažką paburbuliuodavo ir vėl užmigdavo. Muštynių jokių nebuvo. Kai grįžo iš aludario, rado ant grindų tarp fotelio ir sofos gulintį V. Jo pavardės neatsimena. Pastarasis sakė, kad neranda savo telefono. Jis dar paieškojo telefono, bet nerado. Kaltinamasis gėrė tik alų, degtinę gėrė V. S. . Paskui su G. Ž. išėjo, o jaunimas liko.

Liudytojas V. S. parodė, kad balandžio 20 d. buvo kartu su J. Ž. . P. Č. ir pakvietė ateiti pas E. M. Ž. . Su J. kartu ir nuėjo tenai. Jis jau buvo alaus išgėręs, o J. Ž. nebuvo iki tol gėręs. Iš E. M. Ž. buto kartu su Č. ir J. visi trys išėjo ir nusipirko degtinės, alaus ir vėl grįžo atgal į butą. Visi kartu su E. M. Ž. ir jo sugyventine ten gėrė. J. gėrė tik alų. Paskui atėjo J. tėvas – G. Ž. . Ir jis kartu gėrė. E. M. Ž. su sugyventine kažko susibarė. E. M. Ž. jai sudavė. G. Ž. pastūmė E. M. Ž., kad tas nesimuštų. Paskui abu G. išėjo, liudytojas su J. pasiliko. Buvo nuėjęs į tualetą, tuo tarpu E. M. Ž. su J. kažko apsižodžiavo, kažkoks šurmulys buvo. Pareidamas iš tualeto į kambarį matė, kaip J. spyrė E. M. Ž., bet nepataikė. Kad antrą kartą spyrė – nematė, kaip ranka sudavė – irgi nematė. Tualete buvo du kartus ir abu kartus tuo metu girdėjo kažkokį šurmulį bute. Kai jis grįžo iš tualeto į kambarį, E. M. Ž. gulėjo ant lovos, kojos jo buvo ant žemės, iš burnos bėgo kraujas. Jis E. M. Ž. paguldė normaliai, perkėlė kojas per G. R., kuri ten pat gulėjo. Kai paguldė E. M. Ž. į lovą, pastarasis užknarkė. Buvo likęs vienas tame bute, kai J. apie pusvalandį buvo išėjęs. E.M. Ž. ir jo sugyventinė tuo metu miegojo, o jis laukė J.. Jis pradėjo krauti daiktus išsinešti iš buto. Dar buvo atėjusi viena moteris į tą butą. Ji ieškojo jos vyro dingusio telefono. Jis E. M. Ž. nemušė. Su J. Ž. iš to buto pasiėmė daiktų ir išėjo. Jis norėjo paimti ir televizorių, bet J. Ž. liepė palikti.

Liudytoja B. J. parodė, kad balandžio 20 d. dirbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Grįžo namo apie 20.30 val. Sugyventiniui V. J. tą dieną buvo išeiginė. Po pietų jis išėjo iš namų, sutiko jos draugės sugyventinį, pravarde Vienarankis, jo vardas R. G. . Kartu jie nuėjo pas E. M. Ž., ten gėrė. Jos sugyventinis pragėrė telefoną. Apie 14 val. su juo dar kalbėjo telefonu, o vėliau, kai jam skambino, jis jau nebeatsiliepė. Mama sakė, kad jis namo grįžo labai girtas. Grįžusi namo, rado jau prablaivėjusį. Jis pasakė, kad buvo 3-iame aukšte, t. y. pas E. bute, kad nebeturi mobiliojo ryšio telefono. Ji supyko, nes tas telefonas buvo jos. Nuėjo į tą 3-ią aukštą, tas namas nėra toli nuo jos. Ten bute matė vaikštantį jaunuolį. Ji bute ieškojo savo telefono. Jo niekur nerado. Tas jaunuolis – S. – žadėjo jį surasti. Ji pasakė, kad jei neras iki ryto, rašys pareiškimą policijai. Kai vakare atėjo į tą butą, G. R. – E. Ž. sugyventinė – vis prabusdavo ir visaip keikdama varė ją lauk. E. tuo tarpu miegojo susirietęs, bet jis tikrai buvo gyvas. Kojos buvo lovoje, buvo užklotas patalais. G. R. sėdėjo kojų gale. Ji dirba ligoninėje tokiam skyriuje, kur daug būna sumuštų ligonių, moka atskirti gyvą žmogų. Kraujo tą vakarą nematė. Ryte jau kartu su sugyventiniu dar kartą ėjo telefono ieškoti, tada ant grindų buvo kraujo. Kraujas buvo laiptinėje nuo pat pirmojo aukšto.

Liudytoja G. R. parodė, kad apie metus gyveno su E. M. Ž. Dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Pas juos bute nebuvo elektros. Prieš įvykį tris paras vartojo gėrimus. Ryte atsibudo apie 11 val. pagiringi. Vėl gėrė, bet neprisimena, su kuo. Nuo alkoholio ji užmigo. Jos E. M. Ž. nemušė. Po kiek laiko pastebėjo kambaryje vaikščiojančius žmones, kurie ėmė daiktus. Po kurio laiko į lovą įlipo E. M. Ž. Ar jis pats įlipo ar jį įkėlė, ji nematė. Atsibudusi apie 5 val. ryto pastebėjo, jog E. M. Ž. jau negyvas.

Įvykio vietos pažiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Gargždų mieste, (duomenys neskelbtini) bute. Įvykio vietos apžiūros metu buto kambaryje ant minkšto kampo-sofos rastas gulinčio kniūbsčio E. M. Ž. lavonas. Sofos dalis ties lavono veidu ir pagalvė sukruvinti. Lavono veide lavondėmės, veidas paburkęs, stipriai sukruvintas. Kaktos apatinės dalies pusėje ryškus patinimas, kairės akies vokuose intensyvi mėlyna kraujosruva, skruosto kairėje pusėje patinimas, viršutinės lūpos vidurinėje dalyje kiaurinė žaizda nelygiais kraštais. Apatinės lūpos vidiniame paviršiuje kiek dešiniau vidurinės linijos – kraujosruva. Kraujo nutekėjimas iš viršutinės lūpos žaizdos ir nosies landų. Kairės ausies landoje ištekėjęs kraujas. Išoriškai matomos trys trauminio kontakto žymės (t. 1, b. l. 2–33).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 377/08(03) nustatyta, kad E. M. Ž. mirė dėl uždusimo – asfiksijos, kraujui užpildžius kvėpavimo takus. Kraujavimas vyko iš dėl traumos patirtos kiaurinės muštinės viršutinės lūpos žaizdos. Tiriant E. M. Ž. lavoną konstatuoti sužalojimai: muštinė kiaurinė viršutinės lūpos žaizda, patirta dėl, tikėtina, vieno traumuojančio smūginio kontakto šia E. M. Ž. kūno dalimi su kietu buku (ar bukabriauniu) ribotai kontaktavusiu paviršiumi (ar jį turinčiu daiktu), dėl to vyko intensyvus kraujavimas tiek į išorę, tiek į burną. Nespėjus išsivystyti mirčiai nuo nukraujavimo – vykstant kraujavimui į kvėpavimo takus ir esant kvėpavimo judesiams, kraujas užpildė kvėpavimo takus, sutrikdė oro patekimą į alveoles, įvyko asfiksija, mirtis. Šis patirtas sužalojimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su asmens mirtimi. Poodinės kraujosruvos ant kairės pusės akies vokų, skruosto žando, kaktos-smilkinio, kairio momens gumburo, dešinio smilkinio, kairės pusės peties priekinio paviršiaus-krūtinės priekinio paviršiaus viršutinio aukšto kairėje pusėje. Dėl traumuojančio smūginio poveikio į galvos kairiąją pusę (smilkinio sritis) išsiliejo kraujas po galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus vietos minkštaisiais dangalais. Šis poveikis galėjo sutrikdyti E. M. Ž. galvos smegenų funkciją (sąmonę). Poodinės dvi kraujosruvos dešinėje rankoje (pagal savo lokalizaciją) galėjo atsirasti ir dėl pasyvios savigynos– E. M. Ž. dešine ranka dengiantis nuo jį žalojusių (ne mažiau kaip dviejų) traumuojančių poveikių. Muštinė žaizda su ją apimančia kraujosruva smakro–pasmakrės riboje atsirado dėl vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu bukabriauniu paviršiumi, jį turinčiu daiktu (t. 1, b. l. 146–148).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis J. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., – tyčinis kito žmogaus nužudymas, nes tarp kaltinamojo J. Ž. suduotų smūgių ir nukentėjusiojo E. M. Ž. mirties nustatytas priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Pats kaltinamasis J. Ž. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Smūgių sudavimą įrodo ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008-04-22 specialisto išvada Nr. G 819/08(03), kuria nustatyta, kad J. Ž. padaryti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje dėl kietų bukų ar bukabriaunių daiktų poveikio dviejų parų laikotarpiu. Sužalojimai padaryti tiek sudavus ar atsitrenkus šia kūno dalimi (t. 1, b. l. 146–148). Teisminio nagrinėjimo metu kitų asmenų, sudavusių nukentėjusiajam E. M. Ž. smūgius, nenustatyta. Nors liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino J. Ž. smūgių sudavimo nukentėjusiajam, bet patvirtino, jog įvyko žodinis konfliktas tarp jų. Ikiteisminio tyrimo teisėjui V. S. parodė, kad 2008 m. balandžio mėnesį galėjo būti 21 d., apie 15 val. jis su J. Ž. nuėjo pas E. M. Ž. į namus. Visi bute girtavo. Būdamas tualete išgirdo šurmulį ir nuėjęs į kambarį pamatė J. Ž., mušantį E. M. Ž. . Buvo suduoti smūgiai E. M. Ž. į veidą, bet tiksliau negali pasakyti. Antrą kartą grįžus iš tualeto pamatė, kad E. M. Ž. sėdi fotelyje, o J. Ž. stovintis sudavė du smūgius į veidą. E. M. Ž. buvo mėlynės ant veido, žande ir kaktoje. Po tų smūgių E. M. Ž. parvirto, iš burnos bėgo kraujas. E. M. Ž. sąmonės neturėjo, bet paguldytas jis užknarkė (t. 1, b. l. 73–74). Savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje nurodydamas, kad J. Ž. sudavė daugiau smūgių nukentėjusiajam. Taip pat parodė, kaip stovėjo J. Ž. suduodamas smūgius (t. 2, b. l. 58–61). Šie ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti liudytojo parodymai ir parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti parodymai atitinka baudžiamosios bylos objektyvius įrodymus Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatytus nukentėjusiajam E.M. Ž. padarytus kūno sužalojimus.

Teismas konstatuoja, kad nužudymas padarytas netiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamasis J. Ž. suduodamas smūgius rankomis ir koja apautu batu į gyvybei svarbų organą – nukentėjusiojo galvą, ir padarydamas sužalojimus, turėjo suprasti, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, turėjo numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui. Kaltinamasis J. Ž. pasekmių atžvilgiu buvo abejingas, nes matė, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš veido, bet jis nesuteikė pagalbos, o iš buto pasišalino. Kai yra netiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojoje byloje ištirtais objektyviais įrodymais nenustatyta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Liudytojai ir pats kaltinamasis parodė, kad per visą dieną išgėrė tik alaus butelį, kitų stiprių alkoholinių gėrimų negėrė. Šie parodymai baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nepaneigti. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajam pašalintina iš kaltinimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę. J. Ž. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nedirbantis ir nesimokantis, įrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą su diagnoze „psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Žalingas alkoholio vartojimas“ (t. 2, b. l. 131). Kaltinamasis J. Ž. charakterizuojamas neigiamai, nesimokė, bėgdavo iš pamokų. 2006-08-09 buvo įrašytas į Klaipėdos rajono PK Policiją dominančių vaikų apskaitą (t. 2, b. l. 139). Kadangi padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas su negrįžtamomis pasekmėmis – kito žmogaus nužudymas, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bet ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Kadangi nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam J. Ž. skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 str.

nusprendžia:

j. ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija), ir jį nubausti laisvės atėmimu šešeriems (6) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. balandžio 10 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 10 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: E. M. Ž. daiktus, paimtus kratos metu iš J. Ž., saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK (kvitai Nr. 0001120, 0001121, 0001208 (t. 2, b. l. 1, 2, 8), daiktus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, bei palyginamuosius pavyzdžius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK (kvitai Nr. 0001203 – 0001208 (t. 2, b. l. 3–8), E. M. Ž., J. Ž. rūbus ir V. S. rūbus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK (kvitai Nr. 0001209-0001210 (t. 2, b. l. 9, 10), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka sunaikinti. Vaizdo kasetę su V. S. ir J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje, CD su nuotraukomis saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme. Nuteistasis turi teisę nuosprendį apskųsti per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos.