Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 25 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – inspekcija) vyr. specialistas 2010-03-04 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą I. V., UAB „Rytietiškas stilius“ padavėjai-barmenei, už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkto nuostatų pažeidimą, t. y. už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-09-12 iki 2010-01-07 už parduotus patiekalus iš 329 klientų priėmė grynus pinigus ir įmonės administratorių B. B. ir J. B. nurodymu iš klientų gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir klientams kasos kvitų neišdavė. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁶ straipsnio 3 dalyje (b. l. 15-16).

Inspekcijos viršininko pavaduotojas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-03-25 priėmė nutarimą Nr. 202/2010/I/VIL-207, kuriame pripažino, kad I. V. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė I. V. 60 Lt baudą (b. l. 14).

I. V. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2010-03-25 nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad su jai inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, mano, kad nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Sankcijai už inkriminuotą pažeidimą skirti yra būtinos dvi privalomos sąlygos: 1) kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ir 2) šie veiksmai turi būti padaryti pareigūno nurodymu, o inspekcijos atlikto patikrinimo medžiagoje, surašytame ATP protokole ir nutarime nepateikta ir nenurodyta jokių ATPK 256 straipsnio nuostatas atitinkančių įrodymų, įrodančių pareiškėjos kaltę. ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalies sudėtis reikalauja, kad asmens, kuriam yra nustatyta prievolė išduoti kasos aparato kvitą, veikoje būtų užfiksuotas kvito neišdavimo faktas, tačiau iš protokolo turinio matyti, kad dėl kvito neišdavimo daroma tik prielaida. Inspekcijos darbuotojas, surašęs ATP protokolą, nenustatė kvito neišdavimo fakto (nėra jokio fakto fiksavimo akto; jokio asmens, kuriam nebuvo išduotas kasos aparato kvitas, paaiškinimo, kad kvitas tikrai nebuvo išduotas; jokio pinigų skaičiavimo akto, patvirtinančio, kad sumokėta pinigų suma buvo neapskaityta; nėra jokio vaizdo įrašo, patvirtinančio kasos aparato kvito neišdavimo faktą). Dėl motyvo, kad tai buvo daroma pareigūno nurodymu, taip pat daroma tik prielaida, nes nėra surinkta tai patvirtinančių įrodymų. Administratorė B. B. ir kitos padavėjos savo paaiškinimuose šių inspekcijos prielaidų nepatvirtino, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nurodymo davimo faktą, taip pat nesurinkta. Dėl to nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji įvykdė menamą nurodymą neišduoti kasos aparato kvito pirkėjui. Patikrinimo metu pareigūnui teigė, kad dėl pažeidimo gailisi, tačiau paaiškinimą davė tokį, kaip buvo iš tikrųjų – paaiškino, kad niekas jai nurodymų nedavė, kad klientų apskaitą vykdė teisingai, įtraukė į apskaitą atliktas operacijas. Inspekcijos darbuotojas savo nepagrįstas išvadas daro tik iš paties atliktos programos „R-Keeper" duomenų ir kasos aparato kontrolinių juostų (kurių net numeriai ir datos nenurodyti) analizės, tačiau tai nėra buhalterinės apskaitos programa, skirta mokesčiams apskaičiuoti, kurioje negali būti klaidų. Programa „R-Keeper" tam ir skirta, kad būtų fiksuojami, naikinami, perkeliami ir taisomi užsakymai ir tik galutinėje stadijoje, tinkamai įforminus užsakymą, nuo realių įplaukų būtų paskaičiuoti mokesčiai valstybei. Neatitikimas tarp programos „R-Keeper" ir kontrolinių juostų atsiranda dėl to, kad klientai kartais neapmoka sąskaitų, keičia pasirinktus staliukus, atsisako apmokėti patiekalus dėl to, kad teko ilgai laukti, kad pasibaigus pamainai tenka uždaryti staliuką ir perduoti jį kitai padavėjai ir dėl kitų priežasčių, kurios yra objektyvios ir gyvenimiškos. Programos „R-Keeper" menedžerio vadove (Leidėjas USC Baltic, Gedimino pr. 22-10, Vilnius, Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija") 104 psl. nurodyti čekio neradimo atvejai. Inspekcijos darbuotojas, nesiaiškinęs kontrolinių juostų informacijos ir programos „R-Keeper" duomenų neatitikimo, neradęs čekių, daro prielaidą, kad buvo padarytas pažeidimas, ir pats priima neteisėtą sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Ginčijamame nutarime atkartota ta pati pažeidimo esmė, kuri nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Vadovaujantis ATPK 260 straipsniu, pagrindinis procesinis dokumentas ATP protokolas surašytas pažeidžiant esminius reikalavimus, nes nenurodyta inkriminuojamo teisės pažeidimo esmė, pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nepateikti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę. Netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir yra kliūtis tolimesnei bylos eigai. Inspekcijos darbuotojas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, o pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, tiesiog perrašė ATP protokolo turinį, net tinkamai nemotyvuodamas nutarimo. Be to, nagrinėjant ATP bylą pareiškėja atėjo į nagrinėjimą ir neatsižvelgus į jos paaiškinimą nagrinėjimo metu buvo įteiktas pasirašytas nutarimas. Todėl mano, kad tokiu būdu išnagrinėjus jos bylą, buvo pažeista jos pagrindinė teisę į gynybą.

Teismo posėdyje I. V. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad programa R-Keeper spausdina patiekalų kvitus ir tik pagal juos virėjai gamina maistą. Kiekvienas patiekalas gaminamas pagal atskirą kvitą, todėl neįmanoma parduoti vieno patiekalo kelis kartus. Paaiškino dėl konkrečių atvejų, pavyzdžiui, kad čekyje nesimato situacijos, kai trijų staliukų patiekalai perkeliami į vieną staliuką, kadangi atliekant tokią operaciją kiti staliukai išmetami, o jų patiekalai perkeliami į vieną staliuką ir padaroma nuolaida.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

I. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti pareigūno nurodymu, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Pareiga atsiskaičiusiam klientui išduoti kasos kvitą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkte.

I. V. ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymas inkriminuotas po to, kai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistai M. K. ir M. Š., nuo 2010-01-08 iki 2010-03-09 vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 185-1134, atliko UAB „Rytietiškas stilius“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrino įmonėje naudojamo kompiuterinio kasos aparato taikomosios programos duomenis, kontrolinę juostą, kompiuterinio kasos aparato techninį pasą bei kitus dokumentus. Buvo patikrintas kompiuterinis kasos aparatas POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB Nr. 00300751 (toliau – KKA). Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 padavėjomis-barmenėmis dirbusios darbuotojos atliko su KKA 7590 operacijas „pre-čekio atsisakymas, patiekalų perkėlimas, tuščio stalo uždarymas“. Tokios operacijos atliekamos tokia tvarka: atspausdinus „prečekį“, nefiskalinis kvitas pateikiamas klientui sąskaitai apmokėti. Klientui sumokėjus „prečekyje“ nurodytą sumą grynais pinigais, prekių (paslaugų) operacija nefiksuojama KKA. Kartu su grąža fiskalinis kvitas klientui neišduodamas. Kvitas anuliuojamas, programoje atsiranda įrašas „prečekio atsisakymas“. Įmonės darbuotojai kliento užsakytus gėrimus ir patiekalus perkelia ant kito stalo. Programa fiksuoja operaciją „patiekalų perkėlimas“. Programoje likęs tuščias stalas uždaromas. Programoje fiksuojama „tuščio stalo uždarymas“. Sugrupavus operacijas pagal turinį, laiką, stalą, aptarnavusį padavėją, nustatyta, kad 1478 atliktoms operacijoms 6 įmonės darbuotojai atliko minėtą operacijų seką. Sulyginus programos R-Keeper duomenis su KKA kasos kontroline juosta, buvo nustatyta, kad įvykus šioms operacijoms, klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai (b. l. 17-18).

Ginčo dėl to, kad UAB „Rytietiškas stilius“ priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtas kasos aparatas, kad jame įdiegta „R-Keeper“ programa, nėra. „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkte numatyti reikalavimai programinei įrangai. Čia nurodyta, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai).

Remiantis liudytojo M. K. parodymais teismo posėdyje, operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų atsisakymas“, „tuščio stalo uždarymas“ traktuojamos, kaip pirkimo panaikinimą įforminančios operacijos. Tokios operacijos užfiksuotos R-Keeper programos duomenyse, o kontrolinėje juostoje neatsispindi. Inspekcijos pareigūnams abejonių kilo dėl to, kad pirkimo atsisakymo operacijų yra labai daug, tos operacijos, kurios užfiksuotos programos duomenyse, neatsispindi kontrolinėje juostoje. Tuo yra grindžiamas įtarimas, kad iš tikrųjų nebuvo atsisakoma pirkimo, o iš klientų gauti pinigai nebuvo apskaitomi ir kasos kvitai nebuvo išduodami. Liudytojo nuomone, tai daryti leidžia naudojama KKA programa R-Keeper. Liudytojas M. Š. dalyvavo tik išimant R-Keeper programos duomenis, daugiau nieko paaiškinti negalėjo.

Liudytoja B. B. teisme parodė, kad padavėjos dirba su kompiuterizuota programa R-Keeper. Nurodymų neišduoti kvitų klientams liudytoja nedavė. Menedžerio kortelė, su kuria galima atlikti daugiau operacijų, t. y. tokių, kaip „patiekalų perkėlimas“, „atsisakymas“, gulėjo prie baro. Liudytoja negali visą laiką būti šalia, nes turi kitų darbų, todėl, kad klientams nereiktų laukti, kol ji grįš, tą kortelę ji palikdavo prie baro ir padavėjos su jos žinia galėjo ta kortele naudotis. Paaiškino dėl operacijų įforminimo, pateikdama konkretų atvejį - per pietus kavinėje būna daug žmonių, o staliukai yra dviviečiai, triviečiai. Grupė žmonių susėda prie atskirų statelių, kai reikia apmokėti sąskaitą, tas, kuris turi didžiausią nuolaidą, prašo sukelti visus staliukus į jo sąskaitą. Tai reiškia, kad tam, kad galėtum pateikti vieną sąskaitą, būtina įforminti „atsisakymą“, „patiekalų perkėlimą“. Kai klientas paduoda nuolaidų kortelę, padavėja vėl įformina „atsisakymą“, pritaiko nuolaidą, nuneša sąskaitą su nuolaida ir galiausiai įformina galutinį sąskaitos apmokėjimą. Padavėjos rašo pasiaiškinimus dėl visų nutikimų, o liudytoja mėnesio pabaigoje, remdamasi R-Keeper programa, patikrina.

Kaip matyti iš programos „R-Keeper“ duomenų išrašo (b. l. 19-33), operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“ ir „išmestas tuščias stalas“ kartojasi, todėl prielaidos dėl kasos kvito neišdavimo gali kilti, tačiau, tam, kad asmuo būtų nubaustas, reikalinga surinkti jo kaltę patvirtinančius ir prielaidas paneigiančius įrodymus. Inspekcijos darbuotojai, išanalizavę atliktas operacijas pagal turinį, laiką, stalą, aptarnavusią padavėją, sulyginę programos duomenis su KKA kontroline juosta, išvados, kad įvykus šioms pasikartojančioms operacijoms, klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Pati atliktų operacijų, sukėlusių įtarimų tikrintojams, analizė taip pat atlikta neišsamiai. Kaip matyti iš programos „R-Keeper" menedžerio vadovo (Leidėjas USC Baltic, Gedimino pr. 22-10, Vilnius, Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija") pateiktos ištraukos (b. l. 8, originalas b. l. 45) yra galima papildomos informacijos peržiūra, t. y. prie pre-čekio atsisakymo yra galimas papildomos informacijos apie stalo turinį iki pre-čekio atsisakymo apžiūrėjimas, o prie patiekalų perkėlimo – papildomos informacijos apie tai, kokie patiekalai ir kokiu kiekiu buvo pernešti nuo vieno stalo prie kito gavimas (b. l. 8-9, originalas b. l. 45), tačiau tokia informacija nebuvo analizuota bei įvertinta.

Pažymėtina, jog „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje“ nėra nustatyta, kad vykdant pirkimo atsisakymo operaciją kasos aparatu, būtų reikalinga turėti ir rinkti šį veiksmą patvirtinančius ir pateisinančius dokumentus. Šios tvarkos 20 punkte yra nustatyta, kad kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. Klaidų taisymas (kai klaida pastebėta baigus spausdinti kvitą ar pirkėjas atsisako sumokėti teisingai išspausdintą sumą) ir prekių grąžinimas įforminami surašant klaidos taisymo ar grąžinamos prekės priėmimo aktą, prie kurio pridedamas klaidingai išspausdintas ar grąžinamos prekės pardavimo kvitas (visais atvejais originalas) ir pinigų išėmimo iš kasos aparato kasos kvitas. Tik tokiu būdu įformintuose aktuose užfiksuota grąžinimų ir taisymų suma dienos pabaigoje registruojama atitinkamoje kasos operacijų žurnalo grafoje ir pagrindžia kasos aparate užregistruotos inkasuotinos realizacijos sumos sumažėjimą. Tačiau nagrinėjamais atvejais pirkėjui nebuvo išspausdinamas fiskalinis čekis, todėl nei vienas šių atvejų negali būti taikomas šioje byloje. Byloje nenustatyta, kad kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis nesutampa su kasos aparato kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu. Inspekcijos atstovai bylos procesiniuose dokumentuose apie tai nenurodė. Dėl pirkimo panaikinimo operacijų - „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų atsisakymas“, „tuščio stalo uždarymas“ įforminimo jokių pažeidimų operatyvinio patikrinimo metu neužfiksuota.

Teismo posėdyje institucijos atstovas pateikė UAB „UCS Baltic“ 2010-05-19 raštą, kuriame informuojama, kad negalima vienareikšmiška išvada, jog operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“, „išmetas tuščias stalas“ traktuotinos kaip kasos aparato kvito neišdavimas klientui, atsiskaičiusiam už patiekalus ir gėrimus. Paaiškinama, kad operacija „pre-čekio atsisakymas“ R-Keeper sistemoje laikoma viena iš svarbiausių operacijų. Jos įvykdymas reiškia, kad buvo atspausdinta išankstinė sąskaita (pre-čekis) klientui ir ji atšaukta. Po pre-čekio atspausdinimo keisti užsakymo turinį (perkelti patiekalą, išmesti patiekalą, pritaikyti nuolaidą) nėra galimybės. T. y. užsakymo suma yra fiksuojama ir ji negali pasikeisti. Tokiu būdu užtikrinama, kad darbuotojai nepiktnaudžiautų užsakymo turinio keitimu po išankstinės sąskaitos pateikimo klientui. Kartais pre-čekio atsisakymo operacija gali būti reikalinga, kai, pateikus klientui pre-čekį, jis pateikia nuolaidų kortelę (reikia atsisakyti pre-čekio, kad pritaikytum nuolaidą), arba keli klientai nusprendžia mokėti atskirai (reikia atsisakyti pre-čekio ir atlikti patiekalų perkėlimą į kitą sąskaitą), arba atvirkščiai – nusprendžia mokėti bendrai, arba klientas persigalvoja ir tęsia viešnagę (reikia atsisakyti pre-čekio, kad papildytum užsakymą) ir kt. atvejais. Nurodyta, kad tokių operacijų skaičius priklauso nuo darbuotojo profesionalumo, aptarnavimo kultūros, restorano darbo pobūdžio ir kitų veiksmų (b. l. 67-68). Apie tokias pačias operacijų „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų atsisakymas“, „tuščio stalo uždarymas“ naudojimo priežastis teisme nurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukta I. V. bei liudytoja B. B. UAB „UCS Baltic“ 2010-05-19 raštas pagrindžia, kad I. V. inkriminuojami veiksmai gali būti sąlygoti paprastų dažnai gyvenime pasitaikančių situacijų, kai asmenys pakeičia staliuką, atsisako užsakytų patiekalų, vietoje vieno pre-čekio, paprašo atnešti atskiras sąskaitas, stalas perkeliamas kito padavėjo aptarnavimui ir kt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).

Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šioje byloje lieka per daug pagrįstų abejonių, kad būtų galima I. V. inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn šios prielaidos turi būti paneigtos pakankamais įrodymais. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, kuri aprašyta protokole, reikalinga patvirtinti faktus, kad I. V. pinigus paėmė ir jų neapskaitė iš 329 klientų ir kad tai darė administratorės nurodymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-45/2008 konstatavo, kad siekiant pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto – pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.). Teismo posėdyje B. B. patvirtino, kad padavėjos gali naudotis administratorės kortele, kuri yra laikoma prie kasos aparato, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti faktą, jog nurodymas buvo duotas iš klientų gautus pinigus neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų. Toks nurodymas turi būti įrodytas visiems atvejams, kurie yra inkriminuojami pagal nurodymą veikusiam asmeniui.

Pats institucijos atstovas teismo posėdyje sutiko su I. V. skundu ir prašė jį tenkinti.

Kadangi yra praėję daug laiko, nustatyti 329 klientus bei patikrinti protokole išdėstytas aplinkybes neįmanoma, todėl byla nėra grąžinama papildomam tyrimui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas bylą nutraukia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

I. V. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-25 nutarimą Nr. 202/2010/I/VIL-207 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.