Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, trečiajam asmeniui A. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-94-374/2009 pagal D. P. ieškinį atsakovui D. P., trečiajam asmeniui A. P. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas sutiko ieškovės išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100 Lt.

Neteisingai nustatyta, kad atsakovas gali mokėti kas mėnesį 300 Lt dydžio materialinę paramą. Materialinės paramos dukrai dydis turi būti proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, o ne vaiko norų. Atsakovas nepajėgus teikti Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą 300 Lt paramą ieškovei. Atsakovas yra neįgalus, netekęs 60 procentų darbingumo. Neįgaliu tapo po privalomos dviejų metų karinės tarnybos Afganistane, serga depresija, bijo uždarų erdvių, negirdi viena ausimi, todėl dirbti negali, nuolat naudoja stiprius vaistus. Atsakovo sveikata blogėja, beveik visas gaunamas pajamas jis išleidžia vaistams. Atsakovui padeda jo mama ir sesuo. Jokio turto, išskyrus šaldytuvą, kurį nusipirko paėmęs vartojimo kreditą, santaupų neturi. 2008 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutartį, pagal kurią kas mėnesį iki 2010 balandžio 23 d. turi mokėti po 28,79 Lt, sudarė, nes neturėjo lėšų vaistams ir būtinoms gydymo procedūroms.

Nepakankamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Neįvertinta, ar atsakovo gaunamų 708 Lt per mėnesį dydžio pajamų pakanka suaugusiam neįgaliam asmeniui pragyventi. Neatsižvelgta, kad ieškovės motina A. P. taip pat turi teikti išlaikymą dukrai. Jos vidutinės mėnesio pajamos yra didesnės negu atsakovo, ji turi nekilnojamojo turto, perka baldus ir kitas ne pirmo būtinumo prekes, pavyzdžiui, plaukų tiesintuvą už 99,99 Lt. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, ar R. K. skiria ir, jei skiria, kokio dydžio išlaikymą savo sūnui J. (ieškovės broliui).

Neatsižvelgta į tai, jog negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, kad išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, kad priteistą paramą būtų įmanoma įvykdyti, ir, kad tėvams patiems turi būti nereikalinga parama. Mano, kad teismas nustatydamas materialinės paramos dydį nesilaikė proporcingumo tarp tėvų gaunamų pajamų ir pilnametės dukters poreikių principo.

Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti materialinę paramą ieškovei, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. liepos 27 d. iki 2009 m. birželio 30 d., t.y. iki dukra mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąjį principą tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Įstatyme yra nustatytos išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka, vaikui tapus pilnamečiui. Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Kasacinis teismas nurodė, jog pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus, ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Pažymėjo, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Kartu pabrėžė, kad tai nereiškia, jog pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Kasacinis teismas konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pažymėjo, jog išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Nurodė, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į pirmiau nurodytas sąlygas dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei reikalinga parama, kol ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Atsakovas neginčija savo pareigos padėti išlaikyti ieškovę, tačiau nesutinka su priteistos paramos dydžiu. Atsakovas pilnametės dukters išlaikymui sutinka mokėti po 100 Lt. Trečiojo asmens A. P. pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 91) įrodo, jog ieškovės motina gauna praktiškai tokias pačias pajamas kaip ir atsakovas – apie 700 Lt. Be to, ieškovės motina A. P., be ieškovės, išlaiko ir nepilnametį sūnų J. K. J. K. tėvo R. K. kas mėnesį mokami 400 Lt yra skirti sūnui išlaikyti ir negali būti priskaičiuojami prie bendrų ieškovės motinos pajamų, iš kurių ji gali teikti išlaikymą ir ieškovei. Nesant duomenų apie tai, kad ieškovės motina A. P. šiuo metu ieškovės išlaikymui gali skirti daugiau lėšų, laikytina, jog ji privalo tam skirti analogišką pinigų sumą. Tokiu būdu ieškovės išlaikymui per mėnesį būtų skiriama 200 Lt. Neprotinga būtų manyti, jog pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti tokia suma yra pakankama.

Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti dukteriai 300 Lt išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neįrodė apeliacinio skundo argumentų apie beveik visų gaunamų pajamų išleidimą vaistams. Priešingai, atsakovas iki 2009 m. gegužės mėn. mokėjo išlaikymo ieškovei įsiskolinimą, kuris sudarė vidutiniškai 350 Lt per mėnesį, dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą niekada nesikreipė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie pilnamečio vaiko paramos. Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas atsakovui pasibaigė 2009 m. gegužės mėnesį, todėl panašaus dydžio (300 Lt) išlaikymo pilnametei dukrai priteisimas atsakovo turtinės padėties iš esmės nepablogins.

Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai vertintų byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės poreikius (ji lanko papildomus užsiėmimus, kad vėliau galėtų siekti aukštesniojo ar aukštojo išsilavinimo, ieškovė turi įsigyti mokymosi priemones, rūbus, avalynę, reikalui esant, vartoti vaistus ir vitaminus), įvertino tėvų turtinę padėtį, kuri iš esmės yra panaši (tiek ieškovės motina, tiek tėvas gauna panašias pajamas, tačiau išlaikymą teikia tik ieškovės motina). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad materialinį išlaikymą turi teikti abu tėvai, o situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų arba vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dalis yra žymiai didesnė, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti ieškovei 300 Lt išlaikymą, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.