- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-308-870/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio grąžintas apeliantei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu D. D. (D. D.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). D. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. liepos 31 d., grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą, natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja O. M. prieš jos valią ir tokiu būdu ją išžagino.
Šalies argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Rekertienė 2019 m. rugsėjo 26 d. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje, kurioje D. D. išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – ketverius metus laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. spalio 30 d. nutartimi prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. grąžintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Rekertienei. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad prokurorės apeliacinis skundas neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme jam keliamų reikalavimų. Nutartyje pažymima, kad nors prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas nauja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau formuluodama prašymą, nurodo priešingą formuluotę, prašydama panaikinti ne visą nuosprendį, o tik jo dalį – dėl D. D. išteisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundžiamoje atkreipiamas dėmesys, kad D. D. buvo kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo prašymas dėl nuosprendžio dalies yra neteisingas, kadangi apeliacinės instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu negalėtų palikti kitos skundžiamo nuosprendžio dalies nepakeistos vien dėl kitaip spręstino civilinio ieškinio klausimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Taip pat kyla abejonių, ar prokurorė sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš D. D. paimtus daiktus nuspręsta grąžinti D. D.. Be to, kaip apeliacinio skundo trūkumas nurodoma ir tai, kad prokurorė skunde nenurodė D. D. parinktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Rekertienė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. spalio 30 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde prokurorė nurodo, jog nutartis yra grindžiama apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, motyvų, skundo turinio ir formuluočių vertinimu, kas nėra šios proceso stadijos dalykas. Tuo tarpu BPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodyti būtini apeliacinio skundo elementai yra išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl mano, kad apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1 punkte žodžio „dalyje“ nurodymas negali būti laikomas apeliacinio skundo trūkumų. Prokurorės teigimu, nutartyje suabsoliutintas apeliacinio skundo rezoliucinės dalies formulavimas, tačiau visi skundžiamoje nutartyje analizuojami klausimai yra bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisinga išsprendė byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą, kardomosios priemonės palikimo galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo klausimą.
4.2. Prokurorė skunde, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais, pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Apeliacinio skundo pagrįstumas, argumentai turi būti iš esmės nagrinėjami posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip užtikrinant teismų instancinės sistemos paskirtį bei veikimą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, tarp jų nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės skundas tenkinamas
6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. spalio 30 d. nutartis, kuria prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio grąžintas apeliantei, naikintina.
7. BPK 323 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavę apeliacinį skundą, atsiliepimus į jį ir baudžiamąją bylą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka šio Kodekso nustatytus reikalavimus. Apeliacinis skundas, surašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų, grąžinamas apeliantui. Būtinieji apeliacinio skundo elementai yra numatyti BPK 313 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir išdėstyta skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties, dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, prašymai kitais klausimais.
8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinio skundo trūkumai buvo nustatyti apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, prokurorės suformuluotus prašymus vertinant kaip nelogiškus ir neteisingus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-1836-1015/2019, konstatuoja, kad, kad prokurorės apeliacinis skundas prašymų dalyje nėra kokybiškas ir apgalvotas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuosprendžiu buvo išspręstas ne tik kaltės, bet ir kardomųjų priemonių, daiktinių įrodymų, o taip pat ir civilinio ieškinio klausimas (t. 3, b.l. 126). Pritartina, kad pašymas išteisintąjį D. D. pripažinti kaltu dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, gali apriboti bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį teismą dalyje dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Taip pat, kaip apeliacinio skundo trūkumas pripažintina tai, kad prašydama D. D. pripažinti kaltu, padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, prokurorė nenurodo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, nenustačius BPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytų apeliaciniam skundui keliamų imperatyvių reikalavimų pažeidimo, apeliacinio skundo prašymų formulavimas ne tokiu būdu, kaip tikisi teismas, savaime negali būti pagrindu grąžinti apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui. Tokiu būdu būtų apribota apelianto teisė formuluoti norimus prašymus savo nuožiūra. Kita vertus, apeliaciniame skunde formuluojami prašymai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Kaip jau minėta, prašydama palikti kitą nuosprendžio dalį nepakeistą, prokurorė tuo pačiu prašo palikti nepakeistą ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Nuosprendžiu išteisinus D. D., O. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu. Tokiu atveju, pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, civiliniam ieškovui išlieka teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi, jei nukentėjusioji nepateiktų apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos galėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu apeliacinio skundo ribos nebūtų viršijamos, taip pat nebūtų nei pabloginta D. D. padėtis, nei pažeista nukentėjusiosios teisė į žalos atlyginimą.
11. Taip pat ir apeliacinio skundo trūkumas, nenurodant prašomos paskirti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, nevertintinas, kaip galintis turėti lemiamos reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimui. Poziciją dėl išteisintajam skirtinos bausmės atlikimo vietos prokurorė turės galimybę patikslinti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Aukštesniojo teismo vertinimu tokiu būdu nebūtų pasunkinta išteisintojo padėtis, t.y. nebūtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.
12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis naikinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį.
Grąžinti iš naujo spręsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teisme.