Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2536-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
1-2536-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07565-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2536-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07565-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1., 1.1.7.2.1., 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį, nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas.

Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. Č. 2017 m. vasario 16 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, konflikto su broliu R. Č. metu tyčia vieną kartą trenkė rankoje laikomu kastetu pastarajam į kaktos sritį, padarydamas muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė brolio R. Č. sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 01.00 val., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina I. Č. ir savo šeima. Jo brolis R. Č. atvežė motiną iš darbo. Kai brolis atveža mamą, brolis kartais ir nakvoja bute, bet realiai gyvena kitur. Šiuo metu tiksliai pasakyti, dėl ko jis su broliu susiginčijo, negali, tačiau tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis paėmė kastetą ir vieną kartą, laikydamas kastetą, kumščiu trenkė broliui į kaktą. Tada įsikišo mama, pradėjo tempti jį nuo brolio ir tuo konfliktas pasibaigė. Kastetą pirko internetinėje parduotuvėje www.ebay.co.uk, kai dar gyveno Anglijoje, maždaug prieš metus laiko, tiksliai nepamena, kada. Žinojo, kad kastetų negalima pirkti ir laikyti. Dėl savo elgesio labai gailisi. Brolio atsiprašė, su juo susitaikė. (b. l. 43, 45)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama, broliu, brolio vaikais ir brolio sugyventine. Jis 2017 m. vasario 16 d., apie 01.00 val., grįžo iš darbo, valgė svečių kambaryje. Prie jo priėjo neblaivus brolis M. Č., kuris elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi, dėl to jis pasakė broliui eiti miegoti ir blaivytis. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tuomet brolis nuėjo į kambarį, atsinešė kastetą ir, įsidėjęs šį į ranką, trenkė jam į kairės pusės kaktos sritį. Jis tuoj pat iškvietė policiją. Įvykį matė mama I. Č.. Kol policija atvažiavo, brolis išėjo į savo kambarį. Atvykę policijos pareigūnai rado jo brolį kambaryje, o šalia gulintį kastetą, kuriuo brolis jam trenkė. Brolis sulaikomas elgėsi ramiai, tačiau neprisipažino, kad trenkė kastetu į veidą. Brolį pristatė į policijos komisariatą, o jį išvežė į Žalgirio klinikas. Brolis prieš jį smurtavo pirmą kartą. (b. l. 9)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Č. parodė, kad galimai 2017 m. vasario mėnesį ji kartu su sūnumi R. Č. po vidurnakčio atvažiavo namo, kadangi ji dirba gėlių parduotuvėje, o sūnus jai padeda nuvežti gėles į parduotuvę. R. Č. pas juos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, atvažiuoja tik vieną kartą, t. y. antradienį, pernakvoti. Kai užėjo į namus, sūnus M. Č. kartu su visa šeima jau miegojo. Išgirdęs, kad jie atėjo, M. Č. išėjo iš savo kambario ir atėjo pas juos į virtuvę. Ji matė, jog M. Č. yra išgėręs, vis norėjo pašnekėti. R. Č. pastarajam pasakė, kad šis akivaizdžiai išgėręs ir kad eitų miegoti, tačiau M. Č. niekaip nenusiramino ir primygtinai reikalavo pasikalbėti. R. Č. pavalgė ir ėjo link balkono parūkyti. Ji buvo virtuvėje, kai išgirdo, kad R. Č. sušuko. Kai nubėgo į svetainę, R. Č. gulėjo ant grindų, o M. Č. stovėjo šalia. Matė, jog M. Č. ant rankos uždėtas kastetas. Ji nustūmė M. Č. nuo R. Č. ir nuvertė šį ant sofos. Matė, kad R. Č. bėga kraujas iš kaktos. R. Č. pašoko nuo grindų ir jie dviese laikė M. Č.. R. Č. pasakė broliui, jog šis jam atsibodo, ir pats savo telefonu iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apžiūrėję R. Č., medikai šį išvežė į Žalgirio ligoninę, o policijos pareigūnai nuvežė M. Č. į komisariatą. Po šio įvykio jie ilgai tarpusavyje nebendravo, tačiau dabar susitaikė. Kiek žino, kastetą M. Č. parsivežė iš Anglijos. (b. l. 22)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2017 m. vasarį dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. V.. Patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog Fabijoniškėse mušasi broliai. Atvykus į vietą, buto duris atidarė vyriškis, kuriam buvo prakirsta kakta. Vyriškis paaiškino, jog brolis kastetu prakirto galvą. Pasak pranešėjo, jis kartu su motina atvažiavo namo po vidurnakčio, sėdėjo virtuvėje, vakarieniavo, brolis su visa savo šeima jau miegojo, tačiau išgirdęs, kad jie grįžo, atėjo į virtuvę, siūlė kažką išsiaiškinti. Kai pranešėjas liepė broliui eiti miegoti, jie apsižodžiavo. Pavalgęs nukentėjusysis ėjo parūkyti į balkoną, kai pajuto smūgį į galvą. Kai atsikėlė, pamatė šalia stovintį brolį su kastetu rankoje. Į kambarį tuo metu atbėgo mama ir jie abu laikė girtą brolį. Pranešėjui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė jį į Žalgirio ligoninę. M. Č. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Vežant į komisariatą sulaikytas papasakojo, kad brolis, kuriam šis trenkė, kartu negyvena, o tik kartą į savaitę atvažiuoja pernakvoti. Konfliktas kilo dėl tarpusavio nesutarimų. Dėl kasteto sulaikytasis pasakė, kad parsivežė šį iš Didžiosios Britanijos, kur kažkada dirbo. (b. l. 27)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2017 m. vasarį patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. ir gavo pranešimą, jog Fabijoniškių g. brolis smurtauja. Atvykus į vietą į juos kreipėsi vyriškis, kuris nurodė, kad brolis kastetu prakirto galvą. Vyriškio kaktoje matėsi žaizda. Įvykio vietoje pranešėjas paaiškino, jog valgė svetainėje, kai su pretenzijomis atėjo girtas brolis, jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, keiktis ir pan., po ko brolis nuėjo į savo kambarį, grįžo po kelių minučių, su savimi atsinešė kastetą ir vieną kartą smogė nukentėjusiajam į galvą. Iš kaktos pasipylė kraujas. Jie iškvietė vyriškiui greitosios medicinos pagalbą. Namuose tuo metu buvo brolių motina ir smurtautojo žmona su vaikais. Mama brolius ramino, o žmona su vaikais miegojo kitame kambaryje. Į policijos komisariatą buvo pristatytas neblaivus M. Č.. Vežant į komisariatą, pastarasis paaiškino, kad į svečius eilinį kartą atėjo brolis R. Č., kuris kartu su jais negyvena, o tik ateina pas motiną pavalgyti ir retkarčiais pernakvoti. Atėjęs brolis pradėjo daryti savo tvarką, o sulaikytajam tai nepatiko. Žodis po žodžio jie apsipyko. Kai brolis pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sulaikytasis nuėjo į kambarį, atsinešė kastetą ir vieną kartą davė broliui į galvą, kad „pamokytų“. (b. l. 29)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2017 m. vasario 16 d. 01.38 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėją muša brolis. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad nukentėjusįjį išsivežė į Žalgirio ligoninę, o sulaikytąjį į policijos komisariatą. 2017 m. vasario 16 d. 02.59 val. Žalgirio ligoninės slaugytoja M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pranešė, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 02.35 val., į ligoninę dėl kaktos žaizdos kreipėsi R. Č., kuris paaiškino, jog 2017 m. vasario 16 d., apie 01.00 val., namuose sumušė brolis. (b. l. 23)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 01.40 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją muša brolis. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo išsiaiškinta, kad policiją kvietė R. Č.. R. Č. paaiškino, jog jo brolis M. Č. konflikto metu trenkė jam į galvą, antakį, suduodant smūgį dešinės rankos kumščiu joje laikant kastetą. M. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o ant R. Č. kairės veido pusės matėsi praskelta kakta. Atvykusi greitoji medicinos pagalba R. Č. išsivežė į Žalgirio ligoninę. M. Č. parodė, kad po žodinio konflikto tarp jo ir brolio nesusivaldė ir trenkė jam kastetu į galvą. Įvykį matė I. Č.. (b. l. 24-25)

Iš R. Č. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 01.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo brolis M. Č. žodinio konflikto metu jam trenkė su kastetu į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. R. Č. buvo pristatytas į Žalgirio klinikas. (b. l. 1)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad M. Č. 2017 m. vasario 16 d. 02.23 val. buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. (b. l. 35)

Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2017 m. vasario 16 d. 02.34 val. R. Č. buvo pristatytas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl žaizdos kaktos srityje, kadangi brolis trenkė aštriu daiktu į kaktą, trauma įvyko 2017 m. vasario 16 d. 01.00 val. Ant R. Č. stebima muštinė, apie 2,5 cm ilgio žaizda kaktos srityje per odą, paodį. (b. l. 14)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertui Romui Raudžiui buvo apžiūrėta R. Č. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2017/0010154/00. Apžiūrėjus ekspertas pateikė išvadą, kad R. Č. nustatyta muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai įvykio metu, t. y., 2017 m. vasario 16 d., ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 17)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Jonui Balsiui buvo apžiūrėtas kastetas. Apžiūrėjus nustatyta, kad kastetas pagamintas iš metalo, jo paviršius padengtas šviesiai pilka, metalizuota danga. Kasteto plotis pagrindo srityje – 93,4 mm, plotis atramos srityje – 82,4 mm. Kasteto aukštis – 49,8 mm, kasteto storis – nuo 10,6 mm iki 17,7 mm. Kastete yra padarytos keturios ovalo formos kiaurymės pirštams, kurių skersmuo iki 24 mm. Tarp kiaurymių pirštams ir atramos yra 53 mm ilgio ir 16 mm pločio ovalo formos kiaurymė. Vyriausiasis tyrėjas Jonas Balsys pateikė išvadą, kad pramoninės gamybos kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešiojamasis ginklas. (b. l. 30-31)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

M. Č. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomomis bausmės rūšimis, jų dydžiu. (b. l. 65-66)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Pats M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Nusikalstamų veikų padarymo faktą ir M. Č. kaltę, taip pat įrodo nukentėjusiojo R. Č., liudytojų J. P., I. Č., A. V. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime, R. Č. protokole-pareiškime, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį, nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas, kuriuo 2017 m. vasario 16 d., apie 01.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą laikydamas rankoje trenkė broliui R. Č. į kaktos sritį, padarydamas muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė brolio sveikatą. M. Č. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – broliui. Taip pat M. Č. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi M. Č. įgijo kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas, pritaikytas žaloti žmonėms.

M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas M. Č. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog M. Č. Lietuvos Respublikoje anksčiau nebuvo teistas (b. l. 55-57), jis yra baustas administracine tvarka (b. l. 58), užsiima individualia veikla (b. l. 53), Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 49, 50, 51). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. Č. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šio bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į griežtesnės bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. Č. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. vasario 16 d. 02.13 val. iki 2017 m. vasario 17 d. 11.37 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetas, perduotas laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti M. Č. 9 MGL (338.94 Eur) dydžio baudą ir viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. paskirti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą ir viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. vasario 16 d. 02.13 val. iki 2017 m. vasario 17 d. 11.37 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (mokėtina bauda 150,64 Eur).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Č. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetą, perduotą laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2017 m. liepos 13 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS002551), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

M. Č. išaiškinti, kad:

1) baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

M. Č. taip pat išaiškinti, kad:

1) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ugnius Trumpulis