Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-360-669/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
A2.9.-360-669/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Pažeidėjas
T. D.
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-360-669-2013
Procesinis Nr. 4-33-3-00278-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 48.8; 52.5. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gegužės 27 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn T. D.,

vie­ša­me tei­smo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo administracinę bylą Nr. A2.9.-360-669-2013, kurioje T. D., gim., (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 186 str. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato postinis, pareiškė administracinį kaltinimą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. D., kaltinant jį veikos, numatytos LR Administracinių teisės pažeidimo kodekso 186 straipsnyje padarymu, kad T. D. 2013-04-12, apie 13⁵⁷ val. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie jam gresiantį pavojų, kurio nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D. ikiteisminio tyrimo metu, byloje (protokole) duotame paaiškinime savo kaltės nepripažino ir nurodė į policiją neskambinęs ir apie kaltinime nurodytas aplinkybes nepranešinėjęs. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat tvirtino į policiją neskambinęs.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoju Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėja Dainora Milašiūtė parodė, kad įvykio dieną dirbo komisariate operatyvinės grupės sudėtyje. Apie 13⁴⁵ val. į komisariatą buvo atvykęs T. D. ir pranešė, kad yra apvogta jo sodyba esanti (duomenys neskelbtini), Labardžių k., Rietavo sav. Jam buvo nurodyta vykti į sodybą, o pati su kitu pareigūnu išvyko po keleto minučių nurodytu adresu. Apžiūrinėjant sodybą, tarnybiniu automobiliu atvažiavo kolegos ir pasakė, kad gavo iškvietimą atvykti į šią sodybą dėl grasinimo susidoroti. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad T. D. buvo paaiškinęs, kad jis skambino į pagalbos telefoną su melaginga informacija, kad griečiau atvyktų pareigūnai, patvirtinti negalėjo. Paaiškino, kad ji toliau apžiūrinėjo įvykio vietą, o su T. D. bendravo kiti kolegos.

Klaipėdos AVPK Rietavo PK postinis Kęstutis Valančius teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iš būdėtojoi gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Labardžių k., Rietavo sav. Automobiliu atvažiavę trys jaunuoliai grasina susidorojimu. Nuvykus, faktas nepasitvirtino, o sodyboje buves T. D. į klausimą kodėl sambino, paaiškino, kad taip policija greičiau atvažiuoja. Kartu su T. D. buvęs P. T. patvirtino, kad T. D. kažkam skambinęs, bet turinio negirdėjęs. Kodėl neapklausė P. T. – paaiškinti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta faktinių duomenų, kuriais remiantis galima konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam T. D. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Teisės doktrinoje melagingu pranešimu laikytinas bet kokiu būdu (telefonu, faksu, laišku, elektroniniu paštu ir t.t.) netikros informacijos perdavimas policijai. Iš teismui pateiktos medžiagos, darytina išvada, pranešimas apie įvykį buvo melagingas. Pranešėjas suvokė, kad melagingai praneša apie nebūtą pažeidimą ir numatė, kad dėl tokios informacijos specialiosios tarnybos sureaguos ir, šių padarinių norėjo. Pranešimas apie žinomai nebūtą pažeidimą, norint inicijuoti teisėsaugos institucijų tyrimą, pareigūnų susidomėjimą tam tikrais faktais, sukelti įtarimų dėl tam tikro asmens veikos ir pan., patvirtina veikos priešingumą teisingumui. Tačiau spręstinas T. D. veikos padarius administracinį teisės pažeidimą buvimas.

Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių T. D. kaltę.

Įrodymus administracinėje teisenoje apibrėžia LR ATPK 256 str. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklėse 12 punkte (patvirt. LR generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-461), taip pat yra įvardinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teisminio nagrinėjimo metu Institucija surašiusi protokolą vadovavosi tik prielaidomis, kad T. D. pats įvykio vietoje pasisakė apie buvusį skambuti, tačiau to tinkamai neįformino – nebuvo vadovautasi Policijos veiklos įstatymu, Administracinio teisės pažeidimų kodekso 256 str., 268 straipsniu suteiktomis teisėmis pareigūnui rinkti įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuotas T. D. naudojamas telefono numeris nesutampa su Bendrajame pagalbos centre Klaipės skyriuje fiksuotu telefono numeriu iš kurio buvo gautas pranešimas. P. T. neapklaustas liudytoju – paaiškinimas surašytas jo paties ranka ir nei anketiniai duomenys, nei gyvenamosios vietos adresas neįskaitomi. Teismas neturi galimybės jo iškviesti apklausi. Ikiteisminio tyrimo metu nei T. D., nei kartu buvęs asmuo neapžiūrėti, nepatikrinti jų daiktai siekiant surasti naudotą numerį turintį telefoną ar išankstinio mokėjimo kortelę. Šie veiksmai įforminami protokolu arba apie jų atlikimą pažymima administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokių duomenų teismui nepateikta.

Teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi teisingumo, protingumo principais. Perklausius Bendrajame pagalbos centre Klaipės skyriuje fiksuotą skaitmeninę garso įrašo kopiją, akivaizdžiai girdimas ne traukiamojo administracinėn atsakomybėn T. D. balsas, kurio skirtumas dėl tarmės, kalbos tembro ir tempo akivaizdus, todėl darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis net nėra tikslinga skirti fonoskopinės ekspertizės.

Administracinėje teisėje – kaip ir baudžiamojoje – veikia in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006).

Nesant administracinio kaltinimo pagrįstumą įrodančių aplinkybių, administracinė teisena byloje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1d. 1p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. D. pranešta apie veikos, numatytos LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje padarymą, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą

Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas