Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2020-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-126-749/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
II-126-749/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00305-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
Pareiškėjas
M. T., (duomenys neskelbtini)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-126-749/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00305-2020-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.6; 21.10.1; 21.10.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant pareiškėjui M. T., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovams R. R., A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo

M. T., (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1705-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. (toliau – ir M. T.) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. birželio 25 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1705-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 str. 1 d. buvo nubaustas 250 eurų bauda už tai, kad:

- 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktu nustatyta, jog M. T., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) vadovas, organizuodamas ir vykdydamas aplinkos tvarkymo darbus, savavališkai, neteisėtai, o būtent neturint vietos savivaldos leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, ne miškų ūkio paskirties žemėje (1088 metrų ruože) nupjovė, tai yra sunaikino 16 saugotinų medžių – uosių (18; 18; 18,5; 18,5; 22; 23; 23; 23; 23,5; 24,5; 25,5; 25; 25,5; 27; 28,5 ir 38,5 cm skersmens) ir padarė žalą gamtai už 5143,5 eurus;

- 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad M. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, organizuodamas ir vykdydamas aplinkos tvarkymo darbus, savavališkai, neteisėtai, o būtent neturint vietos savivaldos leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, prie (duomenys neskelbtini), ne miškų ūkio paskirties žemėje, valstybinėje žemėje visuomeninės paskirties bendrojo naudojimo atskiroje želdynų teritorijoje (490 metrų ruože) nupjovė, tai yra sunaikino 14 saugotinų medžių – 2 uosius (31 ir 35 cm skersmens); 2 klevus (28,5 ir 30,5 cm skersmens); 7 juodalksnius (26,5; 27; 29; 30; 30,5; 33,5; ir 52 cm skersmens); 3 vinkšnas (30; 35 ir 36,5 cm skersmens) ir padarė žalą gamtai už 4657,5 eurus,-

tokia veika M. T. pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (galiojanti redakcija iki 2020 m. sausio 8 d.), 9 punktą (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ...>). Viso, gamtai padaryta 9801,00 eurų dydžio žala (36 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Nubaustasis asmuo M. T. per Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams padavė skundą dėl paminėto 2020 m. birželio 25 d. nutarimo, prašydamas jį panaikinti, nes nepadarė nutarime nurodytos veikos. Jis skunde nurodė, jog 2019 m. spalio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) žodžiu susitarė su (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, kad išvalys (duomenys neskelbtini) apylinkėse nuo menkaverčių krūmų ir medžių, taip pat ir pavojingai pasvirusių bei bebrų nugraužtų medžių, kurie kelia pavojų tiek paupio lankytojams, tiek ir nuvirtę užtvenkia upę, kuri semia gyventojų namus ir laukus. Nurodė, jog 2019 m. spalio 8 d. V. seniūnas ir su bendrovės darbuotojais pažymėjo menkaverčius ir pavojingus medžius vadovaujantis kriterijais, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206. Nei vienas saugotinas medis nebuvo pažymėtas. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio skyrius 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktais nustatė, jog buvo iškirsta 30 saugotinų medžių be leidimo ir be jokių įrodymų apkaltino UAB (duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas vadovui M. T.. Skunde pažymėjo, kad bendrovė dirba savo srityje ne pirmus metus profesionaliai, geba atskirti saugotinus medžius nuo menkaverčių, jie savo profesine etika yra užsitarnavę gerą reputaciją, todėl gal būt valstybinės institucijos ar konkurentai atkreipė į tai dėmesį. Saugotinus medžius panašiu laiku, kaip kad dirbo ir jų bendrovė, galėjo nupjauti bet kas iš vietinių gyventojų, jie net padarė nuotraukas 2020 m. vasario 27 d., iš kurių matyti, jog kažkas iš vietinių gyventojų galėjo padaryti minėtą pažeidimą. M. T. teigė, jog jam nebuvo pateikti įrodymai dėl padaryto pažeidimo, tačiau ne jis turi įrodinėti savo nekaltumą, o Institucija privalo įrodyti jo kaltę.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad nesutinkama su skundu ir jis atmestinas, nes pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, bylą išsprendė tiksliai pagal įstatymus. Įrodymai byloje buvo įvertinti visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. M. T. kaltę patvirtina, patikrinimo aktai, žalos paskaičiavimo aktai, fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštu, UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinimu dėl pažeidimo, liudytojo apklausos protokolu, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020-04-06 pranešimu.

Skundo nagrinėjimo teisme metu M. T. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė jokio nusižengimo. Jis parodė, kad šioje srityje dirba 5-6 metai. Darbai vyksta žodiniu susitarimu. Yra atlikę daug tokių darbų seniūnijose ir retai kada būna pasirašomos sutartys. Atvažiuoja ir pasako, ką reikia išpjauti. Su kuriais seniūnais dirbo, tai viskas vykdavo žodiniu susitarimu. M. V. seniūnas sutaškavo dažais. Jie kartu vaikščiojo, seniūnas rodė, kuriuos medžius žymėti, o jis (M. T.) žymėjo. Žino, kokie medžiai, kokios apimties pjaunami. Aplinkosauga ne kartą yra tikrinusi ir niekada nebuvo jokių bėdų. Tikrino ir kitame paupyje, jokių pažeidimų nenustatė. Nežino, kas nupjovė tuos saugotinus medžius. Yra nustatyta, kokio diametro ir kokie medžiai pjaunami saugotinuose vietose ir kokie pjaunami nesaugotinuose, apleistuose vietose. Turi atsispausdinęs lenteles, jos pateiktos pjūklininkams, kad žinotų, kokius medžius galima pjauti. Prieš darbą dar pakartoja, kokio diametro medžiai pjaunami. Medžius sutaškuoja, kad pjūklininkai žinotų, kuriuos medžius pjauti. Schemoje nieko nežymi. Jų darbas savivaldybei nieko nekainuoja. Jiems patiems kainuoja išpjovimas, ištempimas. Jie tuos medžius susmulkina, parduoda ir taip susigrąžina pinigus. Negali pasakyti, kiek ir kokių medžių jie iškirto, nes tokios apskaitos nėra. Nesaugotiniems medžiams kirsti leidimų nereikia. Iniciatorius buvo seniūnas.

Institucijos atstovai R. R. ir A. K. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. T. skundas atmetamas.

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra teismas turi pareigą patikrinti ne tik skunde nurodytus pagrindus, tačiau ir išnagrinėti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl teisingo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso bei teisėto ir pagrįsto nutarimo priėmimo. Taigi, nagrinėjant nubaustojo asmens M. T. skundą, išnagrinėtini teisės aktai, kuriais rėmėsi Institucija savo nutarime ir kiti teisės aktai, kurie susiję su teisingu bylos išsprendimu. Priimant sprendimą vertinama, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį galima tik pagal nukentėjusiojo skundą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 642 str. 2 d.), o pagal skundžiamą nutarimą nukentėjo valstybė, atstovaujama Institucijos, kurios skundo nėra.

Iš 2019 m. lapkričio 26 d. Patikrinimo akto Nr. PA37-333 matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai R. R. ir P. D., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos V. seniūnui A. V., nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) atstovui (buvo informuotas tinkamai), atliko neplaninį patikrinimą pagal 2019 m. lapkričio 22 d. anoniminį pranešimą telefonu, kad galimai neteisėtai kertami saugotini medžiai (duomenys neskelbtini) apsaugos juostoje, ties V. gyvenviete. Patikrinimo metu nustatyta, jog vadovaujantis V. seniūno žodiniu leidimu, buvo leista iškirsti nesaugotinus želdinius, augančius pagal N. upę ties V. gyvenviete, valstybinės paskirties žemėje. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje nebuvo išduotas nustatyta tvarka leidimas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kirsti saugotinus medžius. Seniūno leidimu turėjo būti kertami medžiai, kurie nenurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime (padaryta rašto klaida, nurodant 2018 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos V. N.) saugotinų medžių ir krūmų sąraše. Apžiūrėtas 1088 metrų (duomenys neskelbtini) pakrantės ruožas nuo kelio (duomenys neskelbtini) upės srovę (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pusėn. Tikrinant, šiame ruože surasta (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje nupjautų uosių sveiki kelmai, kurie vadovaujantis „Kriterijų“ priedo 2 punktu, priskirti saugotiniems (1,3 m aukštyje skersmuo virš 12 cm, pervedus į kelmo skersmenį, kelmas būtų didesnio nei 16,1 cm skersmens). Pamatuoti visi geros būklės, sveiki, žali, nepažeisti puvinio, neatsilupusia žieve kelmai didesnio nei 16,1 cm skersmens, išvedant vidutinį kelmo skersmenį. N. N. upės pakrantės ruože tokių medžių (uosių) kelmų surasta 16 (18; 18; 18,5; 18,5; 22; 23; 23; 23; 23,5; 24,5; 25,5; 25; 25,5; 27; 28,5 ir 38,5 cm skersmens). Patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės, jog nukirstų medžių stiebai susmulkinti „čipsams“ (smulkinimo darbus atliko ir smulkintą medieną išsivežė UAB (duomenys neskelbtini)), išskyrus vieną uosio stiebą, kuris įkrito į upės vandenį ir nebuvo ištrauktas. Vertinant pagal medžių kelmus, nesaugotini ir saugotini medžiai buvo iškirsti tuo pačiu laikotarpiu. Matavimai atlikti sertifikuota matavimo juosta. Patikrinimo metu buvo fotografuojama, pamatuoti kelmai pažymėti dažais.

2019 m. lapkričio 28 d. pateikus Patikrinimo aktą susipažinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnui A. V., jis atsisakė pasirašyti, kad susipažino su aktu, tą tvirtina vyriausieji specialistai R. R. ir P. D. bei inspekcijos viršininkė I. J..

Pagal 2019 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos sudarytą Žalos aplinkai paskaičiavimą UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), padarė aplinkai žalą už 5143,5 eurus.

Iš 2019 m. gruodžio 10 d. Patikrinimo akto Nr. PA37-355 matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai R. R. ir P. D., patikrinimo pradžioje dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnui A. V., pranešėjui apie pažeidimą (duomenys neskelbtini) gyventojui (duomenys žinomi), nedalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) atstovui (buvo informuotas tinkamai, elektroniniu paštu ir telefonu), atliko neplaninį patikrinimą pagal 2019 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) gyventojo pranešimą telefonu dėl galimai neteisėtai iškirstų medžių palei (duomenys neskelbtini) upę, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, suniokotų sodintų želdinių, technika ištryptos upės apsauginės juostos. Medžių kirtimo darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, jog vadovaujantis (duomenys neskelbtini) žodiniu leidimu, buvo leista iškirsti nesaugotinus želdinius, augančius pagal (duomenys neskelbtini) upę ties (duomenys neskelbtini) gyvenvietėmis, valstybinės paskirties žemėje uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje nebuvo išduotas nustatyta tvarka leidimas kirsti saugotinus medžius. Seniūno leidimu turėjo būti kertami medžiai, kurie nenurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtintame saugotinų medžių ir krūmų sąraše. Apžiūrėtas 490 metrų (duomenys neskelbtini) upės pakrantės ruožas nuo kelio (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) upės srovę ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Tikrinant, šiame ruože surasti valstybinėje bendrojo naudojimo žemėje kelmai nupjautų sveikų saugotinų medžių, kurie vadovaujantis „Kriterijų“ priedo 7.1 punktu, priskirti saugotiniems (uosiai, klevai, juodalksniai, vinkšnos priskirti saugotiniems, jei jų skersmuo 1,3 m aukštyje virš 20 cm. Pervedus į kelmo skersmenį, kelmas turi būti 26 cm ir didesnio skersmens). Klevas ir vinkšna nėra lentelėse nurodyti, todėl tūriui pamatuoti vadovautasi pagal uosio skaičiuotę (26 cm ir didesnio skersmens kelmai). Nematuoti ir nevertinti pažeisti puvinio, sausi kelmai. Pamatuoti visi geros būklės, sveiki, žali, nepažeisti puvinio, neatsilupusia žieve kelmai 26 cm. ir didesnio vidutinio skersmens. N. N. upės pakrantės ruože saugotinų medžių kelmų surasta 14: 2 uosiai (31 ir 35 cm skersmens); 2 klevai (28,5 ir 30,5 cm skersmens); 7 juodalksniai (26,5; 27; 29; 30; 30,5; 33,5 ir 52 cm skersmens); 3 vinkšnos (30; 35 ir 36,5 cm skersmens). Patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės, jog nukirstų medžių stiebai susmulkinti „čipsams“ ir išvežti. Saugotini medžiai iškirsti 2019 m. lapkričio mėn. pirmojoje pusėje. Matavimai atlikti sertifikuota matavimo juosta. Patikrinimo metu buvo fotografuojama, pamatuoti kelmai pažymėti dažais.

2019 m. gruodžio 14 d. Patikrinimo akto nuorašas išsiųstas registruotu laišku suinteresuotiems asmenims.

Pagal 2019 m. gruodžio 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos sudarytą Žalos aplinkai paskaičiavimą UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), padarė aplinkai žalą už 4657,5 eurus.

Iš prie bylos medžiagos 2020 m. spalio 2 d. pridėtos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos laikmenos (DVD disko) apžiūros matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos pareigūnai 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimų metu darė medžių kelmų fotonuotraukas, iš kurių matyti medžių kelmų būsena, storis.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. vasario 12 d. rašto Nr. (16.5)-ADS-2233, adresuoto uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A-490 yra sudaryta komisija „D. P. rajono savivaldybės želdinių apsaugos, priežiūros, ir tvarkymo komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo, kuri sprendžia želdinių tvarkymo, priežiūros klausimus (duomenys neskelbtini) rajone. Apie medžių kirtimo atvejį (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete nei minėtos komisijos pirmininkė, nei kiti nariai nežinojo, išskyrus (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną. Šiuo klausimu nustatyta tvarka į komisiją nebuvo kreiptasi (Leidimų išdavimo tvarką, jei savivaldybės nuostatuose nenustatyta kitaip, yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 9-tame ir 13-14-tuose punktuose). Gavus pranešimus apie galimai neteisėtai kertamus medžius palei (duomenys neskelbtini) upę 2019 m. lapkričio 25 d. Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nuvyko į vietą, apžiūrėjo kirtavietę ir sukrautas dideles medžių krūvas. Šiose krūvose nustatyta tvarka pažymėtų medžių nebuvo. Tuo metu prie minėtų medžių krūvų atvyko medienos smulkinimo agregatas ir sunkvežimis susmulkintai medienai išvežti. Išsiaiškinta, kad susmulkinti ir išsivežti medienos atvyko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Iš seniūnijos gauta informacija, kad kirtimą vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Atlikti kirtimo patikrinimo 2019 m. lapkričio 26 d., 9 val. buvo pakviesti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Į Panevėžio aplinkos apsaugos inspekciją atvyko abu kviesti asmenys, tačiau patikrinime dalyvavo tik vienas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas. Vykstant patikrinimui, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai susmulkino ir išvežė trečią nupjautų medžių krūvą. Gavus pranešimus dėl galimai neteisėto saugotinų medžių kirtimo ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, 2019 m. gruodžio 10 d. atliktas dar vienas patikrinimas. Į patikrinimą buvo kviesti (duomenys neskelbtini) seniūnas bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. (duomenys neskelbtini) seniūnas buvo atvykęs, tačiau patikrinime iki galo nedalyvavo, o UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nedalyvavo. Vykdant kirtimo darbus buvo iškirsti ir saugotini medžiai, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 2 punkto ir 7.1 punkto reikalavimai.

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto (raštas be datos ir nustatyta tvarka seniūnijos kanceliarijos apskaitoje neregistruotas, nenurodytas adresatas), parengto ir pasirašyto paties seniūno A. V., kurį Institucija gavo 2019 m. lapkričio 28 d., reg. Nr. AD4-24868, matyti, kad jame nurodyti duomenys: <UAB (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) upės krantų tvarkymo darbus išvalant krūmus, bebrų pažeistus medžius ir pavojingai pasvirusius medžius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini). Pažymime, jog prieš vykdant darbus pjautini medžiai buvo pažymėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 redakcija). Nei vienas sveikas medis nebuvo pažymėtas. Pjovimo darbai buvo vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka>.

Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atsakymo teismui Nr. S-231 matyti, jog seniūnas A. V. patvirtino, kad jokia raštiška sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta, nes visus darbus ši bendrovė atliko nemokamai (30 b.l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus E. L. atsakymo Nr. (8.19)SDI-1775 į teismo paklausimą matyti, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nėra sudariusi jokių sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduodami leidimai medžiams kirsti yra rašytinės formos, tai kaip ir sudaromos rašytinės sutartys dėl prekių, darbų ar paslaugų (37 b.l.).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 23SD-2582-(14.23.137 E.) Institucijai bei 2020 m. balandžio 29 d. išspausdintų žemės sklypų kadastro duomenų plano matyti, jog teritorija ties (duomenys neskelbtini) kaimu, kurioje buvo iškirsti saugotini medžiai, yra valstybės išperkama žemė, kuri 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1305ž „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano patvirtinimo“ priskirta visuomenės poreikiams naudojamai teritorijai, žemės sklypas nesuformuotas (apibrėžta mėlyna spalva).

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto teismui Nr. (16.5)-ADS-15942 matyti, kad 2019 m. spalio lapkričio mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) upę ties (duomenys neskelbtini) gyvenvietėmis (duomenys neskelbtini) iškirto viso iki 1000 ar daugiau medžių bendrame 1700 m ilgio ruože, todėl dėl žmogiškųjų resursų stokos, dėl naujai sužėlusių krūmų bei žolės šiuo metu negali nurodyti tiksliai, koks medžių skaičius iš viso buvo nukirstas (duomenys neskelbtini) seniūno A. V. žodiniu leidimu ir kokia žala gamtai iš viso buvo padaryta (58 b.l.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas A. V., kuriam be kitų liudytojo teisių, buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų dėl savo veikos, parodė, jog su UAB (duomenys neskelbtini) buvo žodžiu sutarę dėl darbų (duomenys neskelbtini), nes prieš tai jie (duomenys neskelbtini) sutvarkė vieną upės krantą, o kitame krante buvo menkaverčių krūmų ir medžių. Sutarė, kad jie juos pašalins neatlygintinai, t. y. jie pasiims tuos krūmus ir medžius. Spalio pradžioje jie su pjovėjais apėjo ir vieną, ir kitą pusę nuo kelio, raudonais taškais pažymėjo medžius. Krūmų nežymėjo, nes jie nesaugotini. Po gero mėnesio jie atliko darbus. Jo žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) išpjovė tik pažymėtus medžius. Jie žymėjo medžius remdamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka ir reikalavimais. Jis pats turi praktinės patirties ir menkaverčius medžius pažįsta. Žino, kurie medžiai saugotini. Medžiai dar buvo su lapais ir galėjo juos atskirti. Dalyvavo patikrinime su aplinkos apsaugos specialistais ir tie medžiai, kurie nurodyti aktuose, nebuvo jo pažymėti. (duomenys neskelbtini) kaime ta pati įmonė atliko darbus ir jokių nesklandumų nebuvo. Dažnai į seniūniją skambina įmonės, kurios užsiima biokuro gamyba ir siūlo išvalyti krūmus, pakeles. Jie dirba neatlygintinai. Žino, kad atlygintinos sutartys, kurios reikalauja viešųjų pirkimų, turi būti rašytinės. Kelmai yra likę. Atžalas nukapojo, kelmų nerovė, nes didelės išlaidos. T. V. gyvenviete dalis upės kranto tuo metu buvo apsemta ir negalėjo pasiekti medžių. Kažkiek rąstigalių gal būt buvo likę. Tuos likusius rąstigalius vietinis gyventojas jo leidimu susipjaustė ir išsivežė. Tas gyventojas gyvena Velželyje. Jis išsivežė kelis bebrų nugriaužtus ir likusius upėje medžius. Nuotraukose matyti to asmens traktoriukas. Po pjovimų G. I. kreipėsi į jį klausdamas, kas atliko valymo darbus. Buvo paliktos traktoriaus vėžės, įspaudai. Jam atrodo, kad tai nesutvarkyta iki šiol.

Iš administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu 2020 m. vasario 17 d. atliktos liudytojo G. I. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. antroje pusėje medžius paupyje per dvi dienas išpjovė būrys vyrų, atvažiavę baltos spalvos mikroautobusu „VW Transporter“. Medžių išvežimas vyko vakarais, sutemus, lapkričio 22 ir 23 dienomis ir krovė į krūvas prie tilto. Matė, jog šie kirtėjai išpjovė ir sveikus, gana storus juodalksnius ir klevus palei (duomenys neskelbtini) upę ties jo namų valda (pateikė nuotrauką, iš kurios matyti nupjauti medžiai ties upe). Jis ten gyvena apie 6 metus, kiekvieną vakarą vedžioja šunį ir niekada per tą laikotarpį nėra matęs, kad kas nors kitas paupyje nukirstų medį. Krūvose esančius medžius 2019 m. lapkričio 25 d. ar 26 d. susmulkino ir išvežė. Kad medžiai būtų pažymėti dažais – nematė, nors kiekvieną dieną vaikšto paupyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas G. I. patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apklausos Institucijoje metu, tai yra, kad matė, kaip žmonės išpjovė medžius. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Asmenys atvažiavo su technika ir pjovė medžius. Buvo galingas traktorius su žnyplėmis, kuris pasikrauna medžius, t. y. specialus miško traktorius, skirtas vežti malkoms. Dar buvo autobusiukas. Jis buvo nuėjęs paklausti, ką jie daro, tie atsakė, jog valo medžius. Vėliau nuvažiavo pas seniūną. Jis pasakė, kad čia valymo įmonė. Jam sukėlė pyktį tai, kad krūmai paliekami, o medžiai po 30 cm pjaunami. Valymo įmonė turi valyti, o ne versti iš eilės medžius. Bebrų nugriaužti medžiai taip ir palikti (duomenys neskelbtini) upėje. Miškovežis važiuodavo šeštadieniais, sekmadieniais anksti ryte, kad nekiltų triukšmo. „Išarė“ visus žolynus, paliko vėžes. Jis pats tvarkė viską. Medieną palei upę važiuodami surinkdavo ir viską vežė prie pagrindinio kelio (prie įsukimo į Velželį). Dabar toje vietoje stovi saulės elementai. Ten buvo sukrauta didelė krūva medžių. Po truputį juos išvežė. Nematė, kad medžiai būtų smulkinami. Kitų asmenų, kurie dar išsivežtų medieną, nematė. Buvo pas seniūną A. V.. Jis sakė, kad pasikalbės su ta įmone. Kitoje, (duomenys neskelbtini) pusėje dar baisesnė situacija. Visi kaimynai tai matė, tik jie nenori į tai veltis. Gamtos apsaugai pranešė jis. Nuo traktoriaus važinėjimo pasidarė neteisėtas kelias. Seniūnas nieko nesako, kad jo teritorijoje tai vyksta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas. 2019-11-22 po pietų buvo gautas pranešimas dėl galimai neteisėtai kertamų medžių ties (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje. Pranešėjas neprisistatė. Pirmadienį su vyr. specialistu P. D. nuvyko apžiūrėti. Atvykę rado 3 ar 4 krūvas medžių. Buvo atvažiavusi technika ir pradėjusi jas smulkinti. Apžiūrėję pakrantę pamatė, kad yra nukirsta ir saugotinų medžių. Šiuo atveju tai buvo uosiai. Nuvyko pas (duomenys neskelbtini) seniūną A. V. paklausti, kas atlieka tuos darbus. Seniūnas nurodė, kad darbus atlieka UAB (duomenys neskelbtini) jo prašymu. Paklausė, ar turi leidimą kirsti, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje yra sudaryta komisija dėl saugotinų medžių tvarkymo. Komisija tai sprendžia. Seniūnas nėra komisijos narys. Jo praktikoje tai pirmas atvejis, kad seniūnas leidžia kirsti medžius. Komisija sudaryta dėl saugotinų medžių, dėl nesaugotinų medžių nėra buvę problemų. Seniūnas pasakė, kad leidimų neturi, nurodė, kad žodžiu leido kirsti nesaugotinus medžius. Medžiai gali būti pažymėti dažais. Vienoje vietoje iškirsta apie 1 km, kitoje apie 0.5 km. Yra nurodyta aktuose, kiek medžių iškirsta. Iškirsta vienoje (duomenys neskelbtini) pusėje (dešinėje pusėje palei upės tėkmę). Yra du patikrinimo aktai. Buvo fotografuojama. Turi nuotraukas. Gali jas pateikti šiandien. Pagal patikrinimo aktus nustatyta, kiek neteisėtai iškirsta medžių, t. y. 30 saugotinų medžių. Padaryta žala 9801 Eur. Žalą turėtų atlyginti tas, kas nukirto medžius. Žalos skaičiavimus pateikė UAB Šiaurės miškų grupei. Pasiūlė sumokėti geranoriškai. Jis paskaičiuoja žalą ir atiduoda į bylų nagrinėjimo skyrių. Kai darėme patikrinimus, buvo teritorija išvalyta, buvo ruduo, kelios dienos po kirtimo. Visi medžiai (tiek nesaugotini, tiek saugotini) buvo pjauti vienu metu. Daro išvadą, kad medžius iškirto UAB (duomenys neskelbtini), nes taip teigė seniūnas. Pas seniūną buvo lapkričio 25 d. Sutarė, kad jie lapkričio 26 dieną atvyks į Aplinkos apsaugos tarnybą kartu su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu. Jie atvyko, neneigė, kad kirto. Sutarė važiuoti į vietą matuoti medžių. Seniūnas atvyko, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nebeatvažiavo. Dėl kirtimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu gruodžio mėnesį jis jiems elektroniniu paštu nusiuntė pranešimą. Jie neatvyko, o seniūnas atvyko pavėlavęs, trumpai pabuvo ir išvyko. Kai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, M. T. buvo atvykęs. Protokolą rašė jis. Nutarimą priėmė kitas pareigūnas. M. T. teigė, kad daug kas galėjo kirsti medžius, o jie kirto tik nesaugotinus medžius. Iškirstų nesaugotinų medžių skaičius galėtų siekti iki 1000 ir daugiau, negali pasakyti, kokia būtų medienos apimtis. Buvo daug karklų. Buvo didelės 4 krūvos, kurias smulkino kita įmonė. Jie smulkino viską, atskiros sukrautos krūvos nematė. Jis patvirtino, kad M. T. pateiktoje nuotraukoje matyti, kaip asmuo kraunasi į traktoriuko priekabą nesaugotino lapuočio medžio, kuris sausas, supjaustytą kamieną.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas J. J. save atpažino nuotraukose, kurias pateikė pareiškėjas (skunde ir paaiškinimuose tvirtindamas, jog gal būt kažkas iš vietinių gyventojų nupjovė saugotinus medžius ir juos išsivežė). Jis taip pat patvirtino, kad traktoriukas bei priekaba, užfiksuoti nuotraukose, yra jo. Jis buvo nuvažiavęs į rajono savivaldybės gamtos apsaugą ir paklausė, ar gali nupjauti žilvičius, nes jie nugriaužti bebrų. Jam pasakė, kad reikia kreiptis į savivaldybę. Nuvažiavo pas seniūną. Jis pasakė, kad nuvažiuos ir pažiūrės, kokie žilvičiai ir jam praneš. Lapkričio mėnesį seniūnas jam paskambino ir pasakė, kad gali kirsti, dar pasakė, kad iki pat tilto reikia juos nukirsti. Žiemos nebuvo ir jis tų žilvičių taip ir nepjovė, nes nebūtų galėjęs ištraukti iš upės. Su seniūnu tarėsi 2019 m. rugsėjo mėnesį. Vieną rytą pamatė, kad pjauna medžius. Jis pjovėjų paklausė, ar jie turi leidimą. Jam pasakė, kad turi, kad savivaldybė davė leidimą ir leido kirsti medžius iki 30 cm. Jis nieko nebesakė. Jie pjovė visus medžius iš eilės. Nupjovė ir jo žilvičius. Jis ištraukė iš (duomenys neskelbtini) upės du nudžiūvusius medžius. Nežino, kokie tai medžiai, gal klevai, gal puskleviai. Medžių jis nepjovė, tik ištraukė iš upės nudžiūvusius medžius ir juos susipjovė bei išsivežė. Tuo metu kiti medžiai jau buvo išvežti. Jis matė, kaip kirtėjai medžius smulkino. Tačiau sutvarkyti jie nepabaigė.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus (asmenų paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis), jų pagrindu padarė išvadą, jog M. T., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktorius (83-84b.l.), atsakingas už tai, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2019 m. spalio 8 d. ir ne vėliau nei 2019 m. gruodžio 10 d. neturėdama leidimo, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 (galiojanti redakcija iki 2020 m. sausio 8 d.), 9 punktą yra privalomas (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ...>), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos zonoje, ne miškų ūkio paskirties žemėje (1088 metrų ruože) nupjovė, tai yra sunaikino 16 saugotinų medžių – uosių (18; 18; 18,5; 18,5; 22; 23; 23; 23; 23,5; 24,5; 25,5; 25; 25,5; 27; 28,5 ir 38,5 cm skersmens) ir padarė žalą gamtai už 5143,5 eurus, taip pat (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose, prie (duomenys neskelbtini) upės, ne miškų ūkio paskirties žemėje, valstybinėje žemėje visuomeninės paskirties bendrojo naudojimo atskiroje želdynų teritorijoje (490 metrų ruože) nupjovė, tai yra sunaikino 14 saugotinų medžių – 2 uosius (31 ir 35 cm skersmens); 2 klevus (28,5 ir 30,5 cm skersmens); 7 juodalksnius (26,5; 27; 29; 30; 30,5; 33,5; ir 52 cm skersmens); 3 vinkšnas (30; 35 ir 36,5 cm skersmens) ir padarė žalą gamtai už 4657,5 eurus, viso, gamtai padaryta 9801,00 eurų dydžio žala. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 1 d. nurodytą uždraustą veiką: < Neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų>, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Aprašo (SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO ATVEJŲ, ŠIŲ DARBŲ VYKDYMO IR LEIDIMŲ ŠIEMS DARBAMS IŠDAVIMO, MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VERTĖS ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠAS) (galiojanti redakcija iki 2020 m. sausio 8 d.), 9 punktą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

P. A. 13 punktą leidimų išdavimo tvarka tokia: 1. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas); 2. savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą (esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo ar sukviečiama prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką ir teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ir (ar) Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros pareigūnas; saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją – tos saugomos teritorijos direkcijos atstovas; nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje – kultūros vertybių apsaugą kuruojantis rajono ar regioninio padalinio specialistas; kelio juostoje ir kelių apsaugos zonoje – kelių tarnybos atstovas ir saugaus eismo reguliavimo tarnybos atstovas; objektuose, kuriems yra parengti želdinių pertvarkymo projektai, schemos, – autorinės priežiūros atstovas).

Aprašo 14 punkte numatyta, jog numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui – raudonai, persodinimui – geltonai.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. Nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų (KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS MEDŽIAI IR KRŪMAI, AUGANTYS NE MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE, PRISKIRIAMI SAUGOTINIEMS) 3 punkto aprašo matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. birželio 25 d. nutarime (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1705-2020 nurodyti sunaikinti medžiai (18 uosių 18; 18; 18,5; 18,5; 22; 23; 23; 23; 23,5; 24,5; 25,5; 25; 25,5; 27; 28,5 ir 38,5; 31 ir 35 cm skersmens bei 2 klevai (28,5 ir 30,5 cm skersmens); 7 juodalksniai (26,5; 27; 29; 30; 30,5; 33,5; ir 52 cm skersmens); 3 vinkšnos (30; 35 ir 36,5 cm skersmens) yra saugotini medžiai ir jiems kirsti buvo būtina ankščiau nurodytas leidimas.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisiją, kuri 2019 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-490 buvo pakeista (aktualus laikotarpis) nei (duomenys neskelbtini) seniūnas, nei uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nesikreipė ir leidimas kirsti saugotinus želdinius (medžius) (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje išduotas nebuvo.

Taigi, nustatyta, jog skundžiamame nutarime nurodyta veika (administracinis nusižengimas) buvo padaryta.

Sprendžiant dėl skundžiamame nutarime nurodyto subjekto (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. T.) kaltės, ar jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (tai yra, ar UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai neteisėtai iškirto saugotinus medžius), teismas vertina byloje nustatytas aplinkybes:

1) Iš pareiškėjo M. T. bei liudytojų A. V., R. R., G. I., J. J. parodymų, taip pat bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog paminėtu skundžiamame nutarime laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai išpjovė pagal žodinį direktoriaus M. T. ir (duomenys neskelbtini) seniūno A. V. susitarimą nesaugotinus medžius (nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau nei 1000 vnt.) ties (duomenys neskelbtini) gyvenvietėmis dešiniajame (duomenys neskelbtini) upės krante (palei upės tėkmę) valstybei priklausančioje ne miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat ši bendrovė tuo pačiu laikotarpiu išpjovė ir saugotinus skundžiamame nutarime nurodytus medžius, dėl ko valstybei padaryta 9801,00 eurų dydžio žala (vien dėl saugotinų medžių nukirtimo). Dėl nesaugotinų medžių kirtimo teisėtumo (žodiniai (duomenys neskelbtini) seniūno A. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. T. susitarimai dėl nesaugotinų medžių kirtimo, dėl ūkinės veiklos ar paslaugų atlikimo be viešųjų pirkimų procedūros ir be rašytinės sutarties) šioje nutartyje neanalizuojami. Ši situacija bus aptarta atskiroje nutartyje dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro informavimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.

2) Iš 2019 m. lapkričio 26 d. Patikrinimo akto Nr. PA37-333 ir 2019 m. gruodžio 10 Patikrinimo akto Nr. PA37-355, kuriuos surašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai R. R. ir P. D., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnui A. V., kuriuose užfiksuoti išpjautų medžių kelmai, iš nuotraukų įkeltų DVD laikmenoje, iš liudytojų R. R., G. I. bei J. J. parodymų matyti, kad visi medžiai (tiek saugotini, tiek nesaugotini) ties (duomenys neskelbtini) gyvenvietėmis išpjauti tuo pačiu metu, tų pačių žmonių (UAB „Šiaurės miškų grupė“ darbuotojų).

3) Iš Liudytojų G. I. bei J. J. parodymų matyti, jog per 2019 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpį niekas (išskyrus nurodytus kirtėjus) nekirto medžių palei (duomenys neskelbtini) upę. G. I. kasdien paupyje vedžioja šunį, todėl jis pirmas ir pastebėjo, kai medžiai buvo pradėti kirsti.

4) Iš Patikrinimų aktų bei liudytojų R. R., G. I. bei J. J. parodymų matyti, jog priešingai nei nurodė patrauktas administracinėn atsakomybėn M. T. ir liudytojas A. V., nupjovimui skirti medžiai nebuvo sužymėti, nes nukirstus medžius prieš juos susmulkinant, iš arti matė visi trys liudytojai (R. R., G. I., J. J.), o medžių kelmai išlikę ir ant jų taip pat žymėjimo nebuvo. Tas matyti ir nuotraukose DVD laikmenoje.

Iš paminėto daroma išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nesant žymų ant medžių (nustatyta tvarka atlikto kamieno pažymėjimo raudonais dažais), pjovė medžius nežiūrėdami į jų rūšį bei statusą. Liudytojai G. I. ir J. J. tą ir paliudijo, kad buvo pjaunama vakarais, labai skubiai. Visi medžiai buvo pjaunami iš eilės be jokios atrankos. Taigi administracinis nusižengimas yra padarytas.

Iš visų administracinio nusižengimo bylos tyrimo Institucijoje duomenų matyti, jog nebuvo pažeistos asmenų teisės, M. T. buvo tinkamai informuojamas apie procesą, turėjo galimybę teikti ir teikė paaiškinimus, jis buvo kviečiamas dalyvauti įvykio vietos apžiūrose, tačiau nepasinaudojo šia teise. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. V. dalyvavo, matė padarytus pažeidimus, teikė paaiškinimus. Tinkamai buvo apklaustas liudytojas G. I., teismas papildomai apklausė jį ir liudytojus J. J. bei R. R.. Tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas yra aiškūs, motyvuoti, pagrįsti, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo M. T. skundą atmesti, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. birželio 25 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1705-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas