Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudž. byla Nr. 1A-21-349/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas:

- pagal BK 222 str. 1 d.- 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 219 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., šias bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, V. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista iš V N. V. socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 9766,19 Lt žalai atlyginti. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. N. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „o“, kodas, reg. direktoriumi, 2007 m. sausio – 2008 m. liepos mėnesių laikotarpyje, tiksliai nenustatytu laiku, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, įvirtinančią, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 3 dalies 16 punktą, numatantį, jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą,

apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, pats ir per V. B. bei J. L. 2007 m. sausio – 2008 m. liepos mėnesių laikotarpyje išmokėjo papildomus (neoficialius) atlyginimus įmonės darbuotojams ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo sumokėto 20 430 Lt darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams, šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus ir nesumokėjo 7 448,51 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 56,46 Lt įmokų garantiniam fondui bei 9 766,19 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, o būtent:

V. M. 2007 m. rugsėjo mėnesį be apskaitos dokumentų sumokėjo 300 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. spalio mėnesį sumokėjo 590 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. lapkričio mėnesį sumokėjo 650 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. sausio mėnesį sumokėjo 270 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. kovo mėnesį sumokėjo 300 Lt neoficialaus atlyginimo, o viso 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008m. kovo mėn. laikotarpyje V. M. sumokėjo 2110 Lt neoficialaus atlyginimo,

J. S. 2007 m. rugpjūčio mėnesį be apskaitos dokumentų sumokėjo 150 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. rugsėjo mėnesį be apskaitos dokumentų sumokėjo 100 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. spalio mėnesį sumokėjo 170 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 150 Lt neoficialaus atlyginimo, 2008 m. kovo mėnesį sumokėjo 100 Lt neoficialaus atlyginimo, o viso 2007 m. rugjūčio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. laikotarpyje J. S. sumokėjo 670 Lt neoficialaus atlyginimo,

G. R. 2007 m. gegužės mėnesį be apskaitos dokumentų sumokėjo 450 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. birželio mėnesį sumokėjo 200 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo 200 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 200 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. spalio mėnesį sumokėjo 300 Lt neoficialaus atlyginimo, o viso 2007 m. gegužės – 2007 m. spalio mėn. laikotarpyje G. R. sumokėjo 1350 Lt neoficialaus atlyginimo,

V. B. 2007 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 200 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį V. B. sumokėjo 1600 Lt neoficialaus atlyginimo,

J. J. 2007 m. vasario mėnesį be apskaitos dokumentų sumokėjo 400 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. balandžio mėnesį sumokėjo 400 Lt neoficialaus atlyginimo, o viso 2007 m. vasario - 2007 m. balandžio mėnesių laikotarpyje J. J. sumokėjo 800 Lt neoficialaus atlyginimo,

R. Č. 2007 m. vasario mėnesį be apskaitos dokumentų sumokėjo 150 Lt neoficialaus atlyginimo, 2007 m. kovo mėnesį sumokėjo 150 Lt neoficialaus atlyginimo, o viso 2007 m. vasario – 2007 m. kovo mėn. laikotarpyje R. Č. sumokėjo 300 Lt neoficialaus atlyginimo,

J. V. 2007 m. sausio-gegužės mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 100 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį J. V. sumokėjo 500 Lt neoficialaus atlyginimo,

V. Š. 2007 m. balandžio – 2008 m. kovo mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 400 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį V. Š. sumokėjo 4800 Lt neoficialaus atlyginimo,

B. B. 2007 m. sausio – 2007 m. balandžio mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 400 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį B. B. sumokėjo 1600 Lt neoficialaus atlyginimo,

A. B. 2007 m. sausio – 2007 m. balandžio mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 500 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį A. B. sumokėjo 2000 Lt neoficialaus atlyginimo,

A. M. 2007 m. vasario – 2007 m. birželio mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 500 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį A. M. sumokėjo 2500 Lt neoficialaus atlyginimo,

V. J. 2008 m. balandžio – 2008 m. birželio mėnesiais be apskaitos dokumentų sumokėjo po 500 Lt kiekvieną mėnesį neoficialaus atlyginimo, 2008 m. liepos mėnesį sumokėjo 400 Lt neoficialaus atlyginimo, o viso per šį laikotarpį V. J. sumokėjo 2200 Lt neoficialaus atlyginimo,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2007-2008 m. bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. N., būdamas UAB „V“, kodas r. direktoriumi ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, 2009-01-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 012/08F, kurioje nurodė, kad jo įmonė yra įsiskolinusi ir turi sumokėti 98 691,94 Lt Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tačiau jis nesumokėjo 65 548,16 Lt Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, po to kai 2009-02-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius raštu Nr. (4.60)3-3348 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 10 dienų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas teisingi įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apelianto kaltę pagrindžia buvusių jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų V. Š., V. J., J. S., V. M., G. R., V. B., R. Č., J. V., A. M., J. J. parodymai, kad jiems bendrovės direktorius grynaisiais išmokėdavo neoficialų (papildomą) atlyginimą, taip pat specialisto išvada dėl UAB ,,“ ūkinės finansinės veiklos. Apeliantas skunde teigia, kad daugumos liudytojų parodymai yra nepatikimi, nes jie dirbdami bendrovėje, darė pravaikštas, bausti administracine tvarka. Analogišką argumentą jis išdėstė pirmosios instancijos teismo posėdyje, nuosprendyje šis argumentas motyvuotai paneigtas. Teismas įvertino tai, kad liudytojai V. M., A. M., J. S., J. J. nors ir darė pravaikštas, tačiau byloje nėra duomenų apie jiems paskirtas drausmines nuobaudas ar atleidimą iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, priešingai, liudytojai neneigė pravaikštų, tačiau parodė jas atidirbę. Šios aplinkybės rodo, kad liudytojai neturėjo jokio intereso pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovėje buvusią darbo apmokėjimo sistemą. Teismas pagrįstai atmetė ir V. N. teiginius apie liudytojo J. J. parodymų patikimumą dėl to, kad jis posėdyje neatpažino V. N., nes liudytojas posėdyje nebuvo apsvaigęs ir nesiorientuojantis, byloje nėra duomenų, keliančių abejonių dėl jo veiksnumo, jo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. Teismas pagrįstai atmetė liudytojo A. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad apeliantas jam neoficialaus atlyginimo nemokėjo, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino priešingai, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, esą jis sakęs tai, ką liepęs tyrėjas. Be to, iš apeliacinės instancijos teisme gautos civilinės bylos Nr. 2-1627-755/2008 teismo posėdžio protokolo (1 t., 142-147 b. l.) matyti, kad A. B. jau 2008-07-02, t. y. gerokai anksčiau nei 2009-05-14 duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime (3 t., 125-126 b. l.) nurodė bendrovėje dalį atlyginimo gaudavęs ,,vokeliuose“. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytoja B. B., kuri bylinėjosi su bendrove dėl neišmokėto darbo užmokesčio, teisminio nagrinėjimo metu taip pat davė neteisingus parodymus, tačiau iš teisme duotų liudytojos parodymų matyti, kad ji, priešingai, sušvelnino savo poziciją dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo ir teisme ėmė tvirtinti, kad jai buvo mokamos premijos, už kurias ji žiniaraštyje nepasirašydavo. Tačiau teismas, sugretinęs šios liudytojos proceso metu duotus parodymus, padarė teisingą išvadą, kad šiai liudytojai buvo mokamos ne premijos, o neoficialus atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K. parodė bendrovėje dirbęs mechaniku, tačiau apie mokėtus neoficialius atlyginimus nieko nežinantis, taigi, jo parodymuose nėra jokios bylos išsprendimui naudingos informacijos. Kitos apelianto prašytos apklausti liudytojos J. L. gyvenamoji vieta nenustatyta (4 t., 87 b. l.), jai šaukimas neįteiktas nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos posėdyje, todėl ji neapklausta. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad keliasdešimt bendrovės darbuotojų nenurodė gavę neoficialius atlyginimus, neturi jokios reikšmės apelianto kaltės įrodytumui, nes jam buvo inkriminuotas tik neoficialių atlyginimų mokėjimas ir jų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą tik asmenims, kurie patvirtino šį faktą.

Antras reikšmingas įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiama apelianto kaltė, yra specialisto išvada dėl UAB ,,V“ ūkinės finansinės veiklos (2 t., 77-90 b. l.). Šia išvada konstatuota, kad dėl neapskaičiuoto ir į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio iš dalies negalima nustatyti 2007-2008 metų bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, išdėstyti duomenys ir motyvai, konkrečiai susiejantys minėtus padarinius su padarytais veiksmais, todėl apeliantui pagrįstai inkriminuotas šių straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jo veika, dispozicijoje numatytų pasekmių sukėlimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išvadą pateikusi specialistė patvirtino, kad negalėjimas nustatyti ūkinės-finansinės veiklos pasireiškė tuo, kad keičiasi įmonės veiklos rezultatai, tuo, kad buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai valstybei, tai yra susiję su įmonės turtu, pinigais, darbuotojams išmokėtos pinigų sumos nebuvo įtrauktos į įmonės balansą, todėl nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustačius konkrečias BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytas pasekmes, nėra jokio pagrindo apelianto veiką vertinti kaip ATPK 173¹ str. numatytą pažeidimą, nereikalaujantį konkrečių pasekmių sukėlimo.

Apeliantas skunde teigia, kad dėl jo padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų buvo galima nustatyti jo vadovaujamos bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nes specialisto išvadoje apskaičiuotas neapskaityto darbo užmokesčio dydis ir mokėtinų mokesčių sumos. Šis apelianto argumentas taip pat nepagrįstas. Teismų praktikoje įmonės ūkinė, komercinė, finansinė būklė, nuosavą kapitalas turi būti nustatomas, analizuojant tik įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokių duomenų tiesiogiai nustatyti negalima ir tai tampa įmanoma tik gavus duomenis kitokiu būdu, atsiranda dispozicijoje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Šioje byloje bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį ir nesumokėtus mokesčius apskaičiavo tyrimą atlikusi specialistė, kuri rėmėsi ne bendrovės pateiktais dokumentais, o kitais šaltiniais, t. y. bendrovės darbuotojų parodymais apie jiems mokėto neoficialaus atlyginimo dydį.

Apeliantas skunde teigia, kad jo veikoje nėra tyčinės kaltės formos, nes už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė, o jis pats nesuvokė tvarkantis apskaitą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Tačiau pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 11 str. įmonės buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantas asmeniškai arba duodamas nurodymus pavaldžioms darbuotojoms V. B. ir J. L. mokėjo bendrovės darbuotojoms atlyginimus, jų nefiksuodamas bendrovės apskaitoje, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatas. Apelianto teiginys, kad jis atlyginimus mokėjo ir tuomet, kai bendrovės sąskaitos būdavo areštuotos, tik patvirtina, kad atlyginimai buvo mokami nelegaliai. Apeliantas, ilgametis bendrovės vadovas, susipažinęs su Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, du metus mokėdamas darbuotojams neoficialius atlyginimus, neabejotinai suvokė pažeidžiantis šiuos reikalavimus, numatė, kad dėl jo veiksmų kils baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės ir jų siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Apeliantas skunde savo teiginius dėl neteisingo civilinio ieškinio išsprendimo, iš jo priteisiant SoDrai 9766,19 Lt, motyvuoja tuo, kad byloje nenustatytas jo tikslas gauti turtinę naudą iš nusikalstamos veikos. Tačiau civilinio ieškinio tenkinimui būtinos trys sąlygos: žala, asmens padaryta nusikalstama veika ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek dar kartą šiame sprendime yra aptartas šių trijų sąlygų buvimas, tuo tarpu asmens tikslas gauti ar negauti naudos iš nusikalstamos veikos civilinio ieškinio išsprendimui reikšmės neturi.

Apeliantas pagrįstai nuteistas ir pagal BK 219 str. 2 d. Pagrindinis jo skundo argumentas yra tas, kad jis nesumokėjo įmokų SoDrai, nes jam nebuvo asmeniškai įteiktas priminimas apie 65548,16 Lt įsiskolinimą, todėl jo veikoje nėra tyčios. Tokios pat pozicijos apeliantas laikėsi viso proceso metu. Šie apelianto teiginiai teismui buvo žinomi ir nuosprendyje išsamiai išanalizuoti. Juos pirmiausia paneigia bendrovės vadybininkės L. T. parodymai, kad ji apeliantui perdavė iš SoDros gautą raštą kartu su kita korespondencija. Pats apeliantas teigė žinojęs apie įsiskolinimą SoDrai, tačiau tuo metu, pasak jo, bendrovėje trūko pinigų įsiskolinimui sumokėti. Tačiau specialisto išvada dėl UAB ,“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 turėjo galimybę sumokėti privalomus mokesčius, nes turėjo 12195629 Lt vertės turto (2 t., 134 b. l.). Be to, apelianto atstovaujama UAB ,,V“ 2009-04-24 su UAB ,,Swedbank lizingas“ sudarė dvi įsiskolinimo mokėjimo sutartis (4 t., 125-131 b. l.), o tai reiškia, kad apeliantas prioritetą teikė ne SoDros, o lizingo bendrovės įmokų mokėjimui. Aptarti duomenys rodo, kad apeliantas turėjo galimybę išspręsti bendrovės mokestinius įsipareigojimus, tačiau jis to nepadarė tyčia ir taip laiku nesumokėjo įmokų SoDrai dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu. Apelianto veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 219 str. 2 d. numatytos veikos požymiai, todėl jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmes ir atidėdamas pagal BK 219 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK 54 str. 2 d. ir jos vykdymo atidėjimą numatančias BK 75 str. nuostatas. Apeliantui paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, nėra aiškiai per griežtos, o bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo taip pat nekeistina.

Apelianto prašymas panaikinti laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2010-11-10 nutartimi.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. V. N. apeliacinį skundą atmesti.