- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 1S-337-932/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Rasos Paužaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1664-818/2021, kurioje V. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų ir didelį kiekį jų platino, o būtent: jis, veikdamas kartu su M. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,00138 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurias M. K. 2020 m. rugpjūčio 24 d. ryte (tiksliai nenustatytu laiku), atnešęs į V. D. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jas surūšiavęs į lankstinukus, jam paliko saugoti jo (V. D.) bute, po ko, jis, 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 10.23 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,00024 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, supakuotos į 6 vnt. folijos lankstinukų pardavė už 53 eurus A. M., o likusią dalį – 6 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,00009 g (0,04 %) ir 30 vnt. folijos lankstinukų, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,00105 g (0,04 %), jis neteisėtai laikė savo bute iki tol, kol 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 12.01 val., jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, tokiu būdu veikdamas su M. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų ir didelį kiekį jų išplatino. Šiais savo veiksmais V. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai įgijo lenktinį turistinį peilį, kuris pagal 2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą yra pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę. Šis turistinis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams ir šį peilį neteisėtai nešiojo iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., 10.23 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jo asmens kratos metu Vilniaus apskrities VPK areštinėje, esančioje Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, policijos pareigūnai paėmė minėtą peilį. Šiais savo veiksmais V. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, V. D. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 24 d., 10.23 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d. Nutartyje žemesnysis teismas padarė išvadą, jog yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kardomosios priemonės terminas pratęstas konstatavus, jog nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, taip pat pažymėta egzistuojant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytas suėmimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir išaiškinimai
4. Kaltinamasis V. D. pateiktame skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Skunde kaltinamasis pasisako dėl duomenų pakankamumo kriterijaus. Jis nurodo, kad nei vienas iš liudytojų ar įtariamųjų teisme nekalbėjo apie jį (kaltinamąjį), nei vieno liudytojo ir įtariamojo jis nepažįsta, su jais nesusijęs (išskyrus, du jį sulaikiusius pareigūnus ir tyrėją). Jis pats vartoja narkotikus, tačiau jų A. M. nepardavė ir nurodo, kad ant servetėlės, kurioje buvo čekiai, yra tik jo, o ne A. M. pirštų atspaudai. Pareigūnai iš 40 m atstumo niekaip negalėjo matyti, kad yra perduodami narkotikai. Bylos fabrikavimą patvirtina tai, kad jis areštinėje buvo apklausiamas vienas, be advokato (kurio esą atsisakė), dalyvaujant ne tik tyrėjai, bet ir operatyviniam darbuotojui jam buvo daromas spaudimas.
4.2. Skunde kaltinamasis taip pat pažymi niekada nepardavinėjęs narkotinių medžiagų. Nebijo dirbti, prieš sulaikymą buvo susitvarkęs dokumentus individualiai veiklai pradėti, ketino legaliai dirbti ir mokėti mokesčius. Nori susitvarkyti neįgalumo pažymėjimą, jau 3 mėnesius negauna neįgalumo išmokos, suėmimo vykdymo įstaigos pareigūnai jam nepadeda to susitvarkyti. Įtariamojo įsitikinimu, jam taikomas suėmimas pažeidžia proporcingumo principą. Sutinka su intensyvia priežiūra ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nurodo, jog paleistas į laisvę pas tėvus. Atkreipia dėmesį, jog nors pas kitus kaltinamuosius buvo rasti didesni kiekiai, šie jau yra laisvėje.
5. Posėdžio metu prokurorė A. Šukienė prašė kaltinamojo V. D. skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktinas galioti.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamos nutarties ir skundo argumentais, taip pat teismo posėdyje išklausiusi prokurorės poziciją, konstatuoja, jog žemesnysis teismas kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie sudaro pagrindą spręsti, jog V. D. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Tokiais duomenimis pripažintini liudytojų J. R. (J. R.), A. P., L. V. parodymai teisme, specialisto išvados, kratos metu užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, iš dalies ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kita bylos medžiaga. Nors kaltinamasis skunde ir neigia savo kaltę bei didesnę skundo argumentų dalį skiria abejonėms dėl byloje esančių duomenų pakankamumo ir teisėtumo išdėstyti, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltės bei surinktų duomenų teisėtumo klausimai šiuo metu nėra sprendžiami. Baudžiamosios bylos duomenys šioje nutartyje yra analizuojami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės taikymu. Kaltinamojo keliamos versijos, klausimai, susiję su duomenų vertinimu, bus sprendžiami pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
8. Kaip minėta, V. D. yra inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos. Viena jų, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje, priskirtina prie baudžiamųjų nusižengimų. Tuo tarpu kita, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra priskirta sunkiems nusikaltimams, įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Tai reiškia, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo sąlyga (suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu 1 metų laisvės atėmimo bausmę).
9. Kaltinamajam V. D. suėmimo terminas buvo pratęstas nustačius neišnykusį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gresianti griežta bausmė teismų praktikoje yra priskiriama prie tokių „kitų aplinkybių“. Šiuo atveju, kaip minėta, už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta išskirtinai griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Ta reiškia, kad pripažinus V. D. kaltu jam grėstų ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, juolab, atsižvelgiant į tai, kad inkriminuotos nusikalstamos galimai padarytos esant neišnykusiam teistumui. Vertinant kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis nėra saistomas tampriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Kaltinamasis nevedęs, neturi vaikų, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nors nuo 2020 m. birželio 18 d. yra įregistravęs individualią veiklą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokią veiklą realiai vykdė ir gavo pajamas (nei už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 18 d. iki sulaikymo, nei už ankstesnius laikotarpius, kai 2018 m. – 2020 m. V. D. buvo registravęs individualią veiklą). Kaltinamasis yra įtrauktas į deklaruotos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Nors byloje yra pateiktas rašytinis kaltinamojo motinos R. D. sutikimas priimti kaltinamąjį pagyventi pas save, tokia aplinkybė, nors ir rodanti tam tikrus socialinius ryšius, visgi maksimaliai neeliminuoja kaltinamojo galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizikos. Gresianti griežta bausmė ir tvirtų socialinių bei ekonominių ryšių nebuvimas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
10. Suėmimo terminas kaltinamajam V. D. buvo pratęstas ir kitu, o būtent BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys naujus šio straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. D. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, jį galimai padarė esant neišnykusiam teistumui. Būdamas laisvėje kaltinamasis sistemingai vykdė administracinius nusižengimus, už juos paskirtų baudų nemokėjo. Yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kaltinamasis skunde nurodo jau trečią mėnesį negaunantis neįgalumo išmokos (dėl nesutvarkytų neįgalumo pažymėjimo dokumentų), o, kaip minėta, duomenų apie realias iš individualios (ar bet kokios kitos darbinės) veiklos gautas pajamas byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sudėtinga. Teismo vertinimu, siekdamas gauti pajamų, kaltinamasis ateityje gali daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo pagrįstumą.
11. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Kaltinamasis sistemingai pažeidinėja teisės normas (ne kartą teistas, nusikalstamos veikos galimai padarytos nesant išnykusiam teistumui, nuolat darė administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių baudų nemokėjo), inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos tuometėje faktinėje gyvenamojoje vietoje ir šalia jos. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms būtų galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos problemų, negaunamos pagalbos neįgalumo pažymėjimo dokumentams susitvarkyti anksčiau nurodytos teismo išvados nekeičia. Kaltinamajam tik išaiškintina, kad manydamas, jog suėmimą vykdančių institucijų pareigūnai pažeidžia jo teises (pvz., nesuteikdami reikiamos pagalbos sprendžiant klausimus, susijusius su neįgalumo pažymėjimo gavimu ir t. t.), kaltinamasis turi teisę skųsti, jo įsitikinimu, neteisėtus suėmimo vykdymo įstaigų pareigūnų veiksmus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje yra išdėstytos pagrindinės suimtųjų sveikatos priežiūros organizavimo nuostatos, kas reiškia, jog Lietuvos valstybė prisiima pareigą pasirūpinti tinkama visų suimtųjų sveikatos priežiūra. Duomenų, kad nėra galimybės užtikrinti kaltinamojo V. D. sveikatos priežiūros, nėra.
12. Galiausiai atsakant į kaltinamojo argumentus, jog kitiems šios bylos kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, pažymėtina, jog klausimas dėl kardomosios priemonės taikymo, yra sprendžiamas individualiai dėl kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo (įtariamo) asmens. Teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina kitiems kaltinamiesiems taikomų kardomųjų priemonių, o sprendžia tik tai, ar kaltinamajam V. D. pagrįstai toliau pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas. Teismo vertinimu, esant nustatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytiems suėmimo pagrindams bei to paties straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms suėmimo sąlygoms, kardomosios priemonės – suėmimo terminas skundžiama nutartimi buvo pratęstas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. D. (V. D.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.