- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-189-18-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladas Nikitinas (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- J. T.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
- Kategorijos
Pranešejas Vladas Nikitinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-189 2010 m.
1.1.8.8., 1.1.10.1., 2.4.6.3.1., 2.4.7.
.
2010 m. vasario 4 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo E. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. (2009-02-16 padarytas nusikaltimas) laisves atemimu 8 menesiams, pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu 15 paru, pagal LR BK 178 str. 2 d. (2009-02-19 padarytas nusikaltimas) laisves atemimu 10 menesiu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., apemimo budu subendrinus bausmes, skirtas už nusikaltima, numatyta LR BK 178 str. 2 d. (2009-02-19 padarytas nusikaltimas) ir už baudžiamaji nusižengima, numatyta LR BK 187 str. 3 d., paskirta subendrinta bausme - laisves atemimas 10 menesiu. LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu iš dalies sudejus paskirtas bausmes, nustatyta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams ir 2 menesiams. Remiantis LR BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas 1 metams. Bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu J. T. ipareigotas be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, nuteistajam J. T. skirta baudžiamojo poveikio priemone - 20 valandu nemokamu darbu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos ar kitose valstybinese ar nevalstybinese istaigose bei organizacijose, nustatant nemokamiems darbams atlikti 3 menesiu termina, skaiciuojant ji nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.
Priteista iš J. T. E. G. 11 671,44 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta isibroves i patalpa, t.y. 2009 m. vasario 16 d., apie 21.00 val., pragrežes E. G. priklausancio sandeliuko, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duru spyna, pateko i sandeliuko vidu, iš kurio pagrobe dvi tonas žalvario-bronzos laužo, ruošiniu, daliu bendros 14 000 Lt vertes, 500 kg vario laužo 5 000 Lt vertes, santechnines žalvarines dalis 4 708,94 Lt vertes, elektrini gražta 150 Lt vertes, 119 kg nerudijancio plieno 238 Lt vertes, 6 kg aliuminio 12 Lt vertes, magneta 10 Lt vertes, ir tokiu budu pagrobe nukentejusiajam E. G. priklausancio turto bendros 24 120,94 Lt vertes.
Taip pat J. T. nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta isibroves i patalpa, t.y. 2009 m. vasario 19 d., apie 11.00 val., pragrežes E. G. priklausancio sandeliuko, esancio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, duru spyna ir duris, ir taip patekdamas i sandeliuko vidu, iš sandeliuko pagrobe 980 Lt vertes krepšinio lenta „Orlando“ su lanku, tokiu budu pagrobe nukentejusiajam E. G. priklausanti turta 980 Lt vertes.
Be to, J. T. nuteistas už tai, kad vykdant vagystes sugadino nedideles vertes svetima turta, t.y. gražtu pragreže E. G. priklausancio sandeliuko, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duru spyna 50 Lt vertes, taip ja sugadindamas, bei sugadino 120 Lt vertes duris, tokiu budu savo veiksmais sugadino nukentejusiajam E. G. priklausanti turta bendros 170 Lt vertes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusysis E. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, paskiriant nuteistajam J. T. realia subendrinta bausme – laisves atemima 1 metams 6 menesiams. E. G. manymu, apylinkes teismas nuteistajam J. T. nepagristai paskyre mažesne bausme, nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisves atemimo trukmes vidurkis, be to, nepagristai taike 75 str. atidedant bausmes vykdyma.
Nukentejusysis nurodo, jog apylinkes teismas nepagristai nustate kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, t.y. kad J. T. prisipažino padares nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.): teisiamojo posedžio metu nuteistasis teige kalte pripažistantis iš dalies, taciau nenurode, kuria kaltinimu dali pripažista, o teismas šios aplinkybes nesiaiškino. Be to, teismas neatsižvelge i tai, kad nuteistojo parodymai, susije su pagrobto turto kiekiu ir žalos dydžiu, yra prieštaringi, nes J. T. teige, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi visas metalas yra gražintas, paskui nurode, kad su civiliniu ieškiniu sutinka, po to – kad sutinka su ieškiniu iš dalies, nes už išnešta turta atlygino pats, o kita turta gražino policija. Be to, J. T. savo parodymuose nurodydavo mažesni kieki pagrobtu maišu su juose esanciu metalu, kas akivaizdžiai rodo, kad jis vengia pripažinti savo kalte. Tuo tarpu teismas pripažino, kad civilinis ieškinys turi buti patenkintas visiškai, nes yra pagristas, irodytas tiek nuteistojo, tiek nukentejusiojo parodymais, byloje esanciais rašytiniais irodymais.
Apelianto teigimu, teismo išvada, kad J. T. nuoširdžiai gailisi, yra tik samprotavimai, neparemti jokiais irodymais. Teisiamojo posedžio metu nuteistasis ne karto nesigailejo del padarytu nusikaltimu, o formalus atsiprašymas posedžio pabaigoje ir pastovus melagingas teigimas, kad jis visa pagrobta metala gražino, negali buti pripažintas nuoširdžiu gailesciu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinejant byla teisme nebuvo aiškinamasi, kur J. T. padejo pagrobtus daiktus, jis pats savanoriškai apie tai neaiškino, todel galima pagristai manyti, kad nesiruoše geranoriškai atlyginti padarytos žalos. Tai, kad nuteistasis prisipažino pagrobes svetima turta, negali buti pripažinta lengvinancia aplinkybe dar ir todel, jog kitos išeities jis neturejo – buvo sulaikytas darant nusikalstama veika.
E. G. pažymi, kad apylinkes teismas, konstataves, jog bausmes tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo, nenurode jokiu šios išvados motyvu. Nukentejusysis atkreipia demesi, kad J. T. anksciau yra šešis kartus teistas, jam ne karta buvo paskirta laisves atemimo bausme (be realaus laisves atemimo), taciau turedamas neišnykusi ir nepanaikinta teistuma kaltininkas pakartotinai nusikalsdavo. Be to, J. T. neturi šeimos, nera nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas. Taigi, nera ne vienos aplinkybes, kuri galetu teigiamai itakoti ši asmeni ar daryti jam teigiama poveiki, kad ateityje jis nedarytu nauju nusikalstamu veiku ar turetu pakankamos reikšmes tam, jog nebutu paskirta reali bausme už padarytus nusikaltimus. Apelianto manymu, toks teismo šališkumas ir neobjektyvumas, kuri patvirtina ir LR BPK 261 str. normos pažeidimai, leidžia J. T. nepatirti jokiu neigiamu pasekmiu del padarytu nusikaltimu.
Atsižvelgiant i šias aplinkybes, apeliantas prašo pakeisti apylinkes teismo nuosprendi ir paskirti nuteistajam realia laisves atemimo bausme.
Teismo posedyje prokurore ir nukentejusysis praše apeliacini skunda tenkinti.
Nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo – LR BK 75 str., kadangi apylinkes teismas nepagristai atidejo nuteistajam J. T. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma (LR BPK 328 str. 1 p.).
Apylinkes teismas nuosprendyje teisingai nurode, jog nuteistojo J. T. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi arba padejo išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, pripažistant LR BK 59 str. 1 d. 2 p. itvirtinta kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinima, tiek jo nuoširdu gailejimasi (arba padejima išaiškinti veika).
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltima yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažista padares nusikalstama veika. Tai reiškia, kad apie tai praneša savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu. Prisipažinimas padarius nusikalstama veika gali buti teismo pripažistamas atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu.
Byloje nustatyta, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios J. T. prisipažino ivykdes svetimo turto vagystes isibraunant i patalpa, šiu aplinkybiu negincijo ir teisiamajame posedyje. Nuteistasis aiškino pagrobes apie 25 maišus su juose esanciu metalo laužu, tuo tarpu byloje esanciais duomenimis irodyta, kad sprendžiant iš pavogto metalo kiekio, buvo pagrobti maždaug 46 mineti maišai. Taciau apylinkes teismas nuosprendyje teisingai pažymejo, kad kaltininko parodymai dalyje del pagrobto turto - metalo kiekio bei padarytos žalos dydžio nera pagrindas manyti, jog byloje nenustatyta J. T. atsakomybe lengvinanti aplinkybe. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-420/2006 pažymeta, kad kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, baudžiamajame istatyme formuluojamas ne kaip kaltes pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminiu kvalifikacijai reikšmingu objektyviu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybiu pripažinimas. Šioje dalyje istatymo nereikalaujama, kad asmuo pripažintu kalte visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teise i gynyba, taigi turi teise gincyti kaltinima, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktiniu inkriminuoto nusikaltimo aplinkybiu suvokimu, taciau tai nebutinai turi sutapti su kaltinimo formuluotemis. Iš bylos duomenu matyti, kad J. T. pripažista savo kalte del esminiu jo padarytu nusikalstamu veiku aplinkybiu. Šiuo atveju pagrobtu maišu su metalu kiekis neturi reikšmes nuteistojo veiksmu kvalifikacijai, todel nera pagrindo teigti, kad J. T. neprisipažino ivykdes nusikalstamas veikas.
Kolegijos manymu, nepagristi yra apelianto teiginiai, kad apylinkes teismo išvada del J. T. nuoširdaus gailejimosi yra tik formalus samprotavimai.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme kaltininko nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia pripažista padares baudžiamaja veika, kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Nustatyta, kad J. T. prisipažino del padarytu nusikalstamu veiku laisva valia. Nuteistojo nuoširdus gailejimasis yra užfiksuotas jo, kaip itariamojo, apklausu protokoluose ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 131, 136). Teisiamajame posedyje kaltininkas atsipraše nukentejusiojo E. G.. Be to, nustatyta, kad J. T. atlygino dali nukentejusiajam padarytos žalos (b.l. 216) – ši aplinkybe vertintina kaip bandymas sušvelninti nusikalstamu veiku pasekmes.
Kolegija konstatuoja, kad aukšciau išdestytos aplinkybes apie J. T. prisipažinima padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdu gailejimasi pagrindžia apylinkes teismo išvadas pripažistant jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p.
Darytina išvada, kad minetos lengvinancios aplinkybes buvimas, vadovaujantis LR BK 54 str. ir 61 str. nuostatomis, leido teismui paskirti J. T. baudžiamajame istatyme numatyta laisves atemimo bausme, kurios trukme - mažesne nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas vidurkis, galutine subendrinta bausme taip pat nustatyta tinkamai, laikantis bausmiu bendrinimo taisykliu reikalavimu, taciau nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailejimasis bei kitos bylos aplinkybes nera pakankamos taikyti LR BK 75 str., todel šioje dalyje nuosprendis keistinas.
LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Spresdamas bausmes vykdymo atidejimo klausima, teismas turi atsižvelgti i nusikaltimo pobudi, laipsni, nuteistojo asmenybe.
Bylos duomenys rodo, kad J. T. pažeide istatymo ginama teise i nuosavybe – pagrobe svetima turta. J. T. tycia padare tris nusikalstamas veikas – du apysunkius nusikaltimus ir viena baudžiamaji nusižengima vos triju dienu laikotarpyje, tai rodo, kad kaltininkas samoningai sieke pažeisti teises normas ir ignoravo morales nuostatas. Nuteistojo asmenybe charakterizuotina neigiamai: praeityje jis net šešis kartus teistas, baustas administracine tvarka – tai liudija J. T. polinki nusikalsti, daryti istatymu pažeidimus. Be to, J. T. niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Kolegijos manymu, nors nuteistasis prisipažino ivykdes nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padaryta žala, taciau tai, kad padarytos trys nusikalstamos veikos, nusikalstamu veiku pobudis, pavojingumo laipsnis, kaltes rušis ir forma (tiesiogine tycia), J. T. išvadu nepadarymas iš ankstesniu teistumu neleidžia pagristai manyti, kad nuteistasis gali pasitaisyti atidejus bausmes vykdyma. Šiuo atveju bausmes tikslai, numatyti LR BK 41 str. – sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, ji nubausti ir kt., gali buti pasiekti tik realiai atliekant paskirta laisves atemimo bausme. Be to, atkreiptinas demesys, kad J. T. yra recidyvistas, kadangi budamas teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vel padare tycini nusikaltima (LR BK 27 str. 1 d.), o remiantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendi, panaikinant nuteistajam J. T. LR BK 75 str. pagrindu taikyta bausmes vykdymo atidejima. Nustatyti, kad nuteistajam J. T. paskirta 1 metu ir 2 menesiu laisves atemimo bausme atliktina pataisos namuose.