Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu I. L. I. surašytą ir patvirtintą 2014-02-28 testamentą reg. Nr. 2-1808, panaikinti atsakovui T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą 2014-09-30 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6-2999VZ, priteisti ieškovui A. S. ¼ dalį mėnesinio atsakovo T. S. atlyginimo išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki gyvos galvos. Nurodė, kad išsiskyrus su pirmąja žmona, padėjo sūnui materialiai. 1982 m. sukūrė antrą šeimą. Apie 1990 metus sūnus statėsi namą, ieškovas jam padėjo materialiai, atidavė savo automobilį. 1985 – 1990 metais ieškovas statėsi sodo namelį, tačiau sūnus jam nepadėjo. Ieškovo antrajai žmonai besigydant ligoninėse, atsakovas (ieškovo sūnus), ja labai rūpinosi, teikė įvairias paslaugas. Vėliau į butą buvo atvežti medikai, kurie buvo ne medikai, o notarai. 2014-04-02 ieškovo žmona I. L. I. mirė. Po žmonos mirties atsakovas pradėjo terorizuoti ieškovą. 2014-02-28 testamentas yra neteisėtas, nes notarė tvirtindama testamentą negavo ieškovo sutikimo. Teigė, kad yra nedarbingo amžiaus, gyvena tik iš pensijos, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi teikti jam išlaikymą.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad testamentas yra asmeninis vienašalis sandoris ir jam sudaryti nereikalingas sutuoktinio sutikimas. Ieškovo reikalavimas dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo jau buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-51573-101/2014. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas jam išlaikymą teikė privestinai išieškojimą vykdant antstoliams, su atsakovu nebendravo. Pripažino, kad ieškovas jam dovanojo automobilį, tačiau pažymėjo, kad ir jis jam padovanojo kitą automobilį bei padėjo finansiškai ir nematerialiai. Atsakovas rūpinosi ieškovo sutuoktine, nes pats ieškovas to nedarė. Bendravimas tarp šalių nutrūko po to, kai ieškovas sužinojo apie sudarytą testamentą. Ieškovo finansinė padėtis yra pakankamai gera ir išlaikymas jam nėra reikalingas.

Trečiasis asmuo notarė R. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovo nurodytos teisės normos šiuo atveju netaikytinos, nes testamentas yra vienašalis sandoris. Notarė tvirtino testamentą namuose, nes testatorė sunkiai vaikščiojo. Vis dėlto, testatorės valia buvo aiški, ji suprato savo veiksmus ir pati reikalavo, kad sutuoktinis nedalyvautų pasirašant testamentą.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad negalint sudaryti taikos sutarties, jis atsisako dalyvauti bylos nagrinėjime ir palieka teismo posėdžio salę, advokatui taip pat neleisdamas jo atstovauti.

Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-02-28 I. L. I. sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė R. D.. Ieškovas šį testamentą ginčija tuo pagrindu, kad jis sudarytas be ieškovo, testatorės sutuoktinio, sutikimo, todėl prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat prašo priteisti jam išlaikymą iš sūnaus.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 3.92 straipsnio nuostatomis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, manydamas, kad testamento sudarymui (jei testamentu išreiškiama valia dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe testatoriui priklausančio turto) būtinas rašytinis sutuoktinio sutikimas. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei CK nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas. Vis dėlto, minėtos teisės aktų nuostatos testamento sudarymo atveju nėra taikomos, o ieškovo reikalavimas šiais pagrindais pripažinti testamentą negaliojančiu prieštarauja testamento kaip vienašalio sandorio esmei.

Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18 straipsnis, 5.19 straipsnis). Įstatymas nenumato kokių nors šios teisės suvaržymų ar apribojimų. Ieškovas neatsižvelgia į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliams asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnis). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį, vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamento sudarymui ir testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti ieškovo minimos taisyklės netaikytinos, nes testamentas yra vienašalis, o ne dvišalis sandoris, kuriuo šalys suderina savo valią, pasiekia susitarimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei susitaria dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Teisines pasekmes testamentas sukuria tik po testatoriaus mirties. Tokiam vienašaliam testatoriaus valios pareiškimui nereikia įstatyme numatyta tvarka gauti sutuoktinio sutikimo. Notarė atsiliepime patvirtino, kad testatorė testamente išreiškė savo valią. Testatorė pati pageidavo, kad testamento sudarymo metu ieškovas nedalyvautų, todėl notarė paprašė jo išeiti.

Ieškovas akivaizdžiai neteisingai interpretuoja teisės normas, nes testamento sudarymui nėra reikalingas joks sutuoktinio sutikimas, dėl to nėra pagrindo laikyti, kad sudarytas testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti naikinamas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra atmestinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti ¼ dalį mėnesinio atsakovo T. S. atlyginimo išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki gyvos galvos. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nes ieškovas gauna pensiją, taip pat turi turto, be to, vengė jį, savo vaiką, išlaikyti.

CK 3.205 straipsnis įtvirtina pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi, tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba neįgalūs. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų, teisės į išlaikymą neturi.

Nors ieškovas yra nedarbingo amžiaus, tačiau gauna 311,97 Eur senatvės pensiją ir turi nekilnojamojo turto už 70 906 Eur – dviejų kambarių butą su rūsiu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 33 306 Eur, ½ dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 900 Eur bei sodo pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 28 700 Eur. Be to, jau po ieškinio dėl paramos iš atsakovo priteisimo pateikimo, ieškovas 2018-04-12 dovanojimo sutarties pagrindu perleido kitam asmeniui žemės sklypą, kas dar labiau pagrindžia aplinkybę, kad ieškovas nėra reikalingas paramos.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kokias išlaidas kas mėnesį patiria, kokia konkreti suma ir kam jam yra reikalinga. Vaikų pareiga išlaikyti tėvus nėra besąlyginė, tėvai turi būti reikalingi išlaikymo, o šiuo atveju ieškovas tik deklaratyviai reikalauja iš sūnaus priteisti ¼ pastarojo darbo užmokesčio, net nenurodydamas, kokia tai suma.

Taigi, remiantis tuo, kad ieškovas turi pakankamai pajamų pats save išlaikyti, teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo taip pat atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 36,42 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 36,42 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 36,42 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.