- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1-710-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30726-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- P. F.
viešajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. F. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (patikrinimo metu nustatyta 2,82 promilių girtumas), konflikto metu su stikliniu buteliu sudavė vieną kartą motinai A. F. per galvą taip padarydamas nedidelę kaktos žaizdą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais P. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. F. parodė, kad buvo labai girtas, nelabai ką atsimena. Nežino, kaip atsitiko, gal netyčia taip atsitiko. Gal taip sudavė į galvą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo P. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 82). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis P. F. parodė, kad jeigu taip nurodyta, negali tam priešintis. Gali būti, kad buvo taip, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, kaip trenkė savo motinai. Neprisimena, kiek tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Kai per daug alkoholio yra, jis savęs nekontroliuoja. Iki tos dienos su motina konfliktų neturėjo, nemato priežasčių motinai jį apkalbėti. Jis nesaikingai vartoja alkoholį, nėra gydęsis nuo priklausomybės alkoholiui. Su seserimi bendravo dėl šio įvykio, ši pasakė, kad buvo trauma motinai. Sesuo taip pat papasakojo, kad mamai buvo žaizda galvoje, kuri atsirado nuo butelio. Neneigia, kad galėjo suduoti motinai į galvos sritį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį sutinka atlyginti. Atsiprašo viešai sesers už savo veiksmus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. F. paaiškino, kad priimu P. F. atsiprašymą. Mama dar būdama gyva jai sakė, kad atleidžia kaltinamajam.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
2020 m. rugpjūčio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. 13.40 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,82 prom.) sūnus P. F. su buteliu sudavė vieną kartą motinai A. F. praskėlė kaktą, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-8).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra vieno kambario butas. Įėjus per duris patenkame į koridorių, kur kairėje sudėti maišai su šiukšlėmis, priešais įėjimą yra virtuvė, kur dešinėje yra stalas, ant kurio kampe sudėti indai. Virtuvės dešinėje yra virtuvės baldų komplektas, prie įėjimo dešinėje yra baltos spalvos taburetė, po kuria ant grindų guli tuščias 0,5 l talpos degtinės "Bajorų" butelis, šalia yra tušti stiklainiai, šlapias skuduras. Virtuvės grindys šlapios, matosi valymo žymės. Koridoriaus dešinėje yra kambarys, kur dešinėje yra dvigulė lova su patalyne, prie sienos dvi spintos, kairėje yra sofa lova, prie lango fotelis, staliukas su televizoriumi. Bute daiktai sudėti tvarkingai, bendra tvarka nepažeista. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Paimtas degtinės butelis (b. l. 9-10, 15). Butelis apžiūrėtas (b. l. 53-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. F. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 10.00 val. nuėjo pas sūnų P. F., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose jos sūnus virtuvėje gėrė degtinę. Ji jam pasakė, kad nustotų gerti, tačiau jis jos neklausė. Vėliau, tiksliai kada nepamena, kai ji buvo virtuvėje ir norėjo išeiti, sūnus matyt supykęs, sudavė jai vieną kartą su tuščiu degtinės buteliu per galvą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Pajuto, kad jai stipriai kraujavo iš galvos, iš tos vietos, į kurią jis jai sudavė. Tada sūnus pradėjo jai ant galvos pilti šaltą vandenį, mano, kad norėjo nuprausti kraują, po ko ji išėjo į koridorių ir pradėjo šauktis pagalbos, kad kas nors iškviestų policiją ir greitąją. Kas iškvietė policiją ji nežino. Kartu su policininkais atėjo ir jos dukra R., kuriai papasakojo kas nutiko, kad sūnus jai su buteliu sudavė per galvą. Policijos pareigūnai sulaikė jos sūnų P. F., o atvažiavusi greitoji pagalba ją nuvežė į ligoninę, kur susiuvo galvą ir išleido į namus (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. F. parodė, kad kartu su mama A. F. ir savo sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena jos brolis P. F. Kadangi jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, mama eina pas jį į svečius, prižiūrėti buto. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.45 val. ji ėjo namo iš parduotuvės, kai buvo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, išgirdo triukšmą, kad laiptinės viršuje šaukia jos mama, ji paklausė kas nutiko, tada išgirdo, kaip mama šaukia, kad ji greičiau kviestų policiją ir greitąją. Kai užlipo greitai į (duomenys neskelbtini) aukštą, pamatė, kad laiptinėje stovi jos mama, kuriai kraujavo iš kaktos. Kai norėjo iškviesti greitąją pagalbą, pamatė, kad laiptinėje ateina policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jie patys iškvies greitąją. Tada jai ir pareigūnams mama papasakojo, kad bute pas sūnų, virtuvėje jai sūnus P. F. sudavė su buteliu vieną kartą per galvą, praskėlė kaktą, dėl ko sukėlė didelį fizinį skausmą. Girdėjo, kaip bute kažką rėkavo ir jos brolis P., tačiau kas ten vyko ji nežino, nes bijojo užeiti į vidų. Tada policijos pareigūnai užėjo į butą ir sulaikė P. F., o atvažiavusi greitoji pagalba jos mamą nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo susiūta žaizda kaktoje. P. F. labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, neblaivus būna neprognozuojamas, ne vieną kartą smurtavo prieš mamą, tačiau mama į policiją nesikreipė. Po ligoninės ji kartu su mama užėjo pas brolį į (duomenys neskelbtini) butą, kur pamatė, kad virtuvėje buvo ant grindų kažko prilaistyta, po kėde gulėjo tuščias degtinės butelis. Bute mama jai dar kartą pasakė, kad kai ji su P. buvo virtuvėje, mama norėjo išeiti iš buto, tačiau jos sūnus supykęs vieną kartą sudavė jai tuščiu butelių per galvą, praskėlė kaktą, vėliau jis bandė su šaltu vandeniu nuprausti mamai veidą, kad nebūtų kraujo. Kai pamatė mamą, tai jos veidas buvo stipriai kraujuotas (b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir išgirdo triukšmą iš viršaus iš (duomenys neskelbtini) buto, išgirdo moters balsą, kuri rėkė: „Kraujas, kaimynai kvieskit greitąją“, tai pat girdėjo ir vyro balsą, kuris labai daug keikėsi ir rėkė. Tuomet jis pravėrė savo buto duris, pažiūrėjo, kas vyksta ir nusprendė iškviesti greitąją, tuomet nuėjo atgal į savo butą. Jis nieko nematė tik girdėjo riksmus (b. l. 44).
2020 m. rugsėjo 16 d. dokumentų apžiūros metu specialistas J. M. P. pateikė išvadą, jog A. F. gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nedidelė kaktos žaizda, kuri galėjo būti padaryta kietu, buku, ar kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 52).
2020 m. spalio 4 d. objektų apžiūros metu perklausytas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro (b. l. 59-60).
2020 m. rugpjūčio 14 d. objektų apžiūros metu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš BodyCam (b. l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. F. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.40 val. buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė daug, buvo stipriai neblaivus. Į jo namus atėjo jo mama A. F., kuri pamatė, kad jis geria ir supyko. Jie pradėjo ginčytis, vartojo keiksmažodžius, jiems susipykus ji išėjo namo. Praėjus kokiam pusvalandžiu į namus atvyko policija ir jį išsivežė. Jis mamos nemušė, netrenkė iš jokio butelio. Mama užpyko ant jo, kada jis buvo neblaivus ir triukšmavo. Jis dažnai alkoholio nevartoja, bet kartą į savaitę išgeria. Jis gyvena vienas, jam priklausančiame bute, mama gyvena tam pačiam name, (duomenys neskelbtini) bute (b. l. 82-83). Vėlesnės apklausos metu P. F. parodė, kad jis 2020 m. rugpjūčio 2 d. nieko savo motinai nepadarė (b. l. 94).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo P. F. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis P. F. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo labai girtas, nelabai ką atsimena. Nežino, kaip atsitiko, gal netyčia taip atsitiko. Gal taip sudavė į galvą. Gali būti, kad buvo taip, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, kaip trenkė savo motinai. Neprisimena, kiek tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Kai per daug alkoholio yra, jis savęs nekontroliuoja. Neneigia, kad galėjo suduoti motinai į galvos sritį.
Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios A. F., liudytojų R. F., K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, policijos registro išrašas, policijos pareigūno R. V. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkotesterio kvitas. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog P. F. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (patikrinimo metu nustatyta 2,82 promilių girtumas), konflikto metu su stikliniu buteliu sudavė vieną kartą motinai A. F. per galvą taip padarydamas nedidelę kaktos žaizdą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo P. F. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam P. F. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, pensininkas, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė savo motinai, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, P. F. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. 14.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 13.45 val. P. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 57,99 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. F. gydymo (b. l. 118-119). Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, ieškinys yra pagrįstas dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – butelis su užrašu „Bajorų“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. F. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti P. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti P. F. laikino sulaikymo laiką 2020 m. rugpjūčio 2 d. 14.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 13.45 val. P. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti iš P. F. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 57,99 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – butelį su užrašu „Bajorų“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.