Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-796-340/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-12-10
Bylos Nr.: 2A-796-340/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Atsakovas: R.Č., Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei
Ieškovas: Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo

Civilinė byla Nr. 2A-796-340/08Procesinio sprendimo kategorija: 22; 24.1; 30.5; 41; 95.7; 121.15; 121.18; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2008 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų R.Gudžiūnienės, V.Volskienės,sekretoriaujant E.Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei E.Meškieneiatsakovui (apeliantui) R.Č.,atsakovo atstovei advokatei R.Laurinavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R.Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R.Č. dėl potvarkių panaikinimo, sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas:

panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R.Č. papildomai skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo;

panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. 1333p dalyje dėl R.Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo;

pripažinti negaliojančia dalyje dėl papildomai R.Č. skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2550, sudarytą tarp Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Zofijos Paulikaitės, veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-02-10 potvarkį Nr.l8Op ir R.Č., kuria R.Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

atsakovo R.Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra – priteisti valstybės naudai iš 2000 kv.m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl papildomai R.Č. skirto 500 kv.m žemės sklypo;

priteisti R.Č. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 15 Lt;

priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Nurodė, kad 2007-08-30 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauta 2007-08-28 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988-09-28 sprendimu Nr. 58 patvirtino Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo direktoriaus 1988-09-15 įsakymą Nr. 40 skirti R.Č. 1500 kv.m žemės sklypą. Buivydiškių apylinkės viršaitis 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26 R.Č. skyrė papildomą 500 kv.m žemės plotą. R.Č. namų valdos žemės sklypo privatizavimui parengtoje byloje esantis individualiai statybai skirtas 0,20 ha žemės sklypo planas, parengtas Vilniaus rajono projektavimo biuro prie architektūros skyriaus, esamo 0,15 ha, kartu su 0,05 ha papildomai skirto žemės sklypo ribos 1992-07-07 patvirtintos Vilniaus rajono vyr. architekto K.M. Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26, kuriuo R.Č. skirtas papildomas 500 kv.m žemės plotas individualiai statybai priimtas po Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89, reglamentuojančio valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką, priėmimo dienos, todėl Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkis Nr. 1333p, kuriuo R.Č. buvo leista pirkti 500 kv.m žemės sklypą bei 1993-04-15 Vilniaus miesto (rajono) notarų biuro notarės L.Milerienės patvirtinta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl dalies (500 kv.m) žemės sklypo pardavimo prieštarauja Žemės reformos įstatymo 4 str. bei Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4.1.2 punkto reikalavimams. Panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, pripažintina ir remiantis prašomais panaikinti potvarkiais 1993-04-15 sudaryta, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei taikytina restitucija. Atsakovas neteisėtai įgijo nuosavybės teises į ginčo sklypą, todėl privalo gražinti jį valstybei, restitucija vykdytina natūra. Pagal šiuo metu galiojančias teisės normas taikant restituciją ir priteisus valstybės naudai 500 kv.m žemės sklypą, iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos R.Č. naudai priteistina 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties metu už šį žemės sklypą sumokėta pinigų suma – 1 500 rublių, kas šiuo metu prilyginama 15 Lt. Nurodė, jog kadangi šiuo atveju potvarkiai dėl papildomo žemės sklypo skyrimo bei sutartis dėl žemės pirkimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei ginčijami potvarkiai susiję su nuosavybės teisių į žemę suteikimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, darytina išvada, kad reikalavimas, panaikinti skundžiamus potvarkius bei pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, siejamas ne su konkrečių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Kadangi skiriant 0,15 ha namų valdos žemės sklypą, dėl kurio nėra ginčų, fiziniai ir juridiniai asmenys nenukentėjo, todėl ekonomiškai netikslinga pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia šioje dalyje. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007-10-09 yra 517 467 Lt; ieškinio suma yra 129 366,75 Lt. Apie pažeistus valstybės interesus paaiškėjo 2007-08-30, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM gavus medžiagą, specialisto išvadą, todėl, vadovaujantis CK 1.127 str. l d., ieškininės senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su išdėstytais argumentais nesutinka, mano, jog ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad Vyriausybės 1991-10-04 nutarimu Nr. 401 „Dėl laikinojo tiesioginio valdymo Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje“ Vilniaus rajono teritorijoje buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. Už Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui ir jo administracijos veiksmus negali atsakyti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nes tam neturi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl ieškinys nepagrįstai pareikštas Vilniaus rajono savivaldybei. R.Č. nusipirko 2000 kv.m žemės sklypą; sutartyje nurodyta, kad pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M l:500. Nustatyta, kad buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai; sklypo ribų plane yra kaimynų parašai. Nurodė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkiu Nr.26 25 asmenims buvo skirti žemės sklypai. R.Č. papildomai buvo suteiktas 500 kv.m žemės sklypas Nr. 516. Atsakovo nuomone, priimdamas 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 Vilniaus rajono Buivydiškio apylinkės viršaitis įstatymų nepažeidė; dokumentas yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo. Be to, nuo dokumentų išdavimo praėjo daugiau kaip 15 m., o nuo to laiko, kai R.Č. vardu įregistruota nuosavybės teisė, suėjo daugiau kaip 14 m., t.y. suėjo senaties terminai; atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo. Nurodė, kad šiuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės; todėl prašė nepriteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R.Č. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007-10-31 dieną yra 517 467 Lt, prašė teismo spręsti priimtos savo žinion civilinės bylos teismingumo klausimą. Nurodė, kad žemės sklypą teisėtai įsigijo 1993-04-15 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; sklypas suformuotas ir parduotas tokio dydžio kaip yra šiandien įregistruotas VĮ Registrų centras. Sklypas 1993-04-22 buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre. Žemės sklypo ribos buvo suderintos su tuometiniais kaimynais; pažymėjo, kad dabartiniai kaimynai, kurie kreipėsi su skundu į prokuratūrą, įsigijo žemės sklypus vėliau negu jis, todėl turėjo galimybę susipažinti su sklypo ribomis ir įvertinti situaciją. Nurodė, jog yra sąžiningas minėto nekilnojamojo turto įgijėjas. Pagal CK 4.96 str. 2 d. nuostatas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Bylos medžiagoje duomenų apie kitų asmenų padarytą nusikaltimą nėra. 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo bendrą 2000 kv.m namų valdos žemės sklypą; kadangi pagal tuo metu galiojusį CK registracijai buvo numatytas trijų mėnesių terminas, tad sutartis buvo įregistruota ne vėliau nei 1993-07-15; todėl šio žemės sklypo įregistravimo dieną atsirado teisė į ieškinį ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, nes kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo būtent nuo šio žemės sklypo įregistravimo atitinkamose institucijose dienos turėtų rūpintis, ar tokia teisinė registracija nepažeidė jo teisių. Ieškinys pareikštas tik 2007-10-15, praėjus daugiau nei 11 metų nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Todėl prašė taikyti ieškinio senatį šioje byloje ir atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Nurodė, jog visą žemės sklypą įsigijo viena Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl mano, kad ieškinio dalykas yra nepagrįstas bei neaiškus – kokiu pagrindu ir kokioje dalyje yra prašoma pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Svarstant restitucijos taikymo tikslingumą, reikėtų vertinti ir tą aplinkybę, kad jam teisėtai valdant žemės sklypą daugiau kaip trylika metų jis kokybiškai pakito ir iš pelkėtos vietovės tapo namų valdos dalimi su įrenginiais, statiniais bei sutvarkytu gerbūviu. Jeigu teismas vis tik rastu pagrindą svarstyti restitucijos taikymą, tai remiantis CK 6.145 str. 2 d. prašė restitucijos netaikyti, nes jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

Atsakovas Vyriausybė atsiliepimu į ieškinį iš dalies sutiko su ieškiniu. Vadovaujantis CPK 45 str. prašė Vyriausybę kaip netinkamą atsakovą pakeistas tinkamu. Vyriausybė nebuvo ieškovo ieškinyje nurodytų administracinių bei civilinių teisinių santykių dalyve, o kaip teisėkūros bei vykdomąją valdžią įgyvendinantis subjektas įgyvendino įstatymus, Seimo (Aukščiausiosios Tarybos) nutarimus ir jų pagrindu priiminėjo teisės aktus. Vyriausybė 1991-10-04 nutarimu Nr. 401 „Dėl laikinojo tiesioginio valdymo Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje“ buvo nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotiniai atstovauja ne Vyriausybę atitinkamoje savivaldybėje, o savivaldybę Vyriausybėje, todėl atsakovais turėtų būti traukiami konkretūs asmenys, šiuo atveju – buvęs Vyriausybės įgaliotinis, kuriam įstatymu atitinkama apimtimi buvo pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas. Pažymėjo, kad grindžiant žemės sklypo papildomos dalies suteikimo ir leidimo pirkti šią žemės sklypo dalį R.Č. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26 ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. 1333p neteisėtumą ir paminėtų teisės aktų prieštaravimą tuo metu galiojusioms Žemės reformos įstatymo ir Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatoms turėtų būti keliamas klausimas dėl visų minėtais potvarkiais išskirtų, parduodamų papildomų žemės sklypų individuliai statybai suteikimo ir pardavimo teisėtumo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad R.Č. papildomas 500 kv.m žemės plotas namų valdai leistas įsigyti nuosavybėn pažeidžiant 1993-04-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus; todėl palaiko Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros pateiktą patikslintą ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu nurodė, kad ieškovo reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės normas parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovauja ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Žemės sklypų pardavimo dokumentus rengia apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriai. Ieškovo reikalavimas dėl valstybinės žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl R.Č. papildomai įsigyto 500 kv.m žemės sklypo, yra išvestinis ir gali būti tenkinamas teismui pripažinus neteisėtais bei naikintinais Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr.26 ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr.l333p dalyje dėl R.Č. skirto ir leisto parduoti papildomo 500 kv.m namų valdos žemės sklypo. Taikant restituciją atsakovo R.Č. atžvilgiu ir priteisus valstybės naudai iš 2000 kv.m žemės sklypo 500 kv.m dalį, turi būti išspręstas ir pinigų, sumokėtų už šį plotą pagal valstybinės žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį grąžinimas atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendimu ieškinį tenkino;

panaikino Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R.Č. papildomai skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo;

panaikino Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. 1333p dalyje dėl R.Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo;

pripažino negaliojančia dalyje dėl papildomai R.Č. skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2550, sudarytą tarp Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Zofijos Paulikaitės, veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-02-10 potvarkį Nr.l8Op, ir R.Č., kuria R.Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

atsakovo R.Č. atžvilgiu taikė restituciją natūra – priteisė valstybės naudai iš 2000 kv.m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl papildomai R.Č. skirto 500 kv.m žemės sklypo;

priteisė R.Č. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 15 Lt;

nusprendė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti uždėtą areštą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-23 nutartimi atsakovui R.Č. nuosavybės teise priklausančio 2000 kv.m žemės sklypo, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 500 kv.m žemės sklypo daliai;

atsakovų Vyriausybės, Vilniaus rajono savivaldybės atžvilgiu ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988-09-28 sprendimu Nr. 58 patvirtino Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo direktoriaus 1988-09-15 įsakymą Nr. 40 skirti R.Č. 1500 kv.m žemės sklypą. Buivydiškių apylinkės viršaitis 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26 R.Č. skyrė papildomą 500 kv.m žemės plotą. R.Č. namų valdos žemės sklypo privatizavimui parengtoje byloje esantis individualiai statybai skirtas 0,20 ha žemės sklypo planas, parengtas Vilniaus rajono projektavimo biuro prie architektūros skyriaus; esamo 0,15 ha, kartu su 0,05 ha papildomai skirto, žemės sklypo ribos 1992-07-07 patvirtintos Vilniaus rajono vyr. architekto K.M. R.Č. perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2 250 rub.; perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 1 500 rub. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypų skyrimo tvarka individualiųjų namų statybai tapo negalima miestų teritorijose nuo 1992-02-07, o kitose vietovėse – nuo 1992-03-15. Kadangi Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26 dėl papildomo žemės ploto skyrimo R.Č. priimtas po Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89, reglamentuojančio valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką, nuostatų įsigaliojimo, Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26 bei Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333p dalys, kuriomis R.Č. Zujūnų kaime leista pirkti 0,05 ha namų valdos žemės sklypą laikytinos neteisėtomis ir prieštaraujančiomis tuo metu galiojusiems teisės aktams. Be to, Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26 prieštaravo ir tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11, 12 str. Teismas konstatavo, jog R.Č. papildomas 500 kv.m žemės plotas namų valdai leistas įsigyti nuosavybėn pažeidžiant 1993-04-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus; todėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ieškinys yra pagrįstas. Atsakovas R.Č., neteisėtai įgijęs teises į 500 kv.m žemės sklypą, privalo gražinti jį valstybei, restitucija vykdytina natūra, t.y. grąžinant iš atsakovo valstybei papildomai skirtą 500 kv.m žemės sklypą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis; apskrities viršininkas apskrities teritorijoje parduoda privačion nuosavybėn valstybinę žemę, veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn; tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus; atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; todėl atsakovų Vyriausybės, Vilniaus rajono savivaldybės atžvilgiu ieškinys atmestas. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos R.Č. naudai priteista 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties metu už šį žemės sklypą, sumokėta pinigų suma – 1 500 rublių, kas šiuo metu prilyginama 15 Lt. Teismas laikė, kad reikalavimas panaikinti skundžiamus potvarkius bei pirkimo-pardavimo sutartį dalyje siejamas ne su konkrečių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Teismas laikė, kad apie pažeistus valstybės reikalavimus ieškovui paaiškėjo 2007-08-30, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM gavus medžiagą, tai yra, specialisto išvadą, todėl ieškininės senaties terminas ir skaičiuojamas nuo šios datos. Teismas nustatė, kad papildomai išskirtas ginčo 5 arų sklypas yra atsakovo R.Č. 20 arų pagal ginčo sandorį dalyje, kuri pagal faktines aplinkybes randasi Zujūnų k., Šaltinėlio gatvėje. Išvada byloje pateikta remiantis atitinkamų institucijų pateikta dokumentacija, iš kurios matyti, kad ginčo žemės sklypo kaimo teritorijoje patvirtintas detalusis planas; byloje yra ištrauka iš Zujūnų gyvenvietės suplanavimo schemos, kuri išvadą duodančio asmens laikyta, kaip teritorijos išplanavimo dokumentas pagal ieškinį; Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio 1992-07-27 Nr. 26 nėra, todėl teismas laikė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra konkretūs ginčo objekto ir jo dislokacijos vietos prasme, ieškinys pagrįstas aptartų įrodymų prasme, o kadangi ginčo papildomo 5 arų žemės sklypo sandorio dalis aukščiau nurodyto pagrindais pripažinta neteisėta, tai ir restitucija natūroje taikytina 5 arų sklypui, o ne 412 kv.m, nes bendras atsakovo R.Č. žemės sklypas yra 20 arų, iš kurių neteisėtai skirta 5 arai. Ieškinio tenkinimo pagrindais, atmesti atsakovo R.Č. argumentai, tuo labiau, kad asmuo, nebūdamas ginčo žemės savininku tokį nekilnojamąjį daiktą gali nuomotis bendrais pagrindais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R.Č. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą bei priimti naują sprendimą, t.y. ieškovo ieškinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikęs ir išaiškinęs. Nurodo, jog žemės sklypas buvo suteiktas teisėtai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymo normų, nes apeliantas įsigijo vientisą pakoreguoto dydžio žemės sklypą, kuris iki 1992-02-07 Vyriausybės nutarimo Nr. 89 priėmimo dienos buvo suteiktas individualiam namui statyti; namų valdos žemės sklypo privatizavimui parengtoje byloje esantis individualiai statybai skirtas 0,20 ha žemės sklypo planas, parengtas Vilniaus rajono projektavimo biuro prie architektūros skyriaus, esamo 0,15 ha kartu su 0,05 ha papildomai skirto ploto, ribos 1992-07-07 patvirtintos Vilniaus rajono vyr. architekto K.M. Nurodo, jog ieškovas prašė ir teismas panaikino Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. 1333p dalyje, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta ne remiantis panaikintais potvarkiais, o pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-27 potvarkį Nr. 26. Prašo netaikyti restitucijos, kadangi jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, reikėtų vertinti aplinkybę, jog apeliantui teisėtai valdant žemės sklypą daugiau kaip 13 metų jis kokybiškai pakito – iš pelkėtos vietovės virto namų valdos dalimi su įrenginiais; nurodo, jog teismui pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus; priimdamas skundžiamą sprendimą teismas iš viso nepasisakė apie taikomos restitucijos pagrindimą bei galimumą, vertinant tai, kad apeliantas yra ginčijamo turto sąžiningas įgijėjas. Nesutinka su sprendimo dalimi dėl ieškinio senaties, pakartoja atsiliepimo į ieškinį argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, mano, jog teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Apeliantas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pasisakęs, kad ieškinys nėra aiškus, jį patenkinus nėra aiškus sprendimo vykdymas. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistė nors ir negalėjo vertinti nepateiktų dokumentų (Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-27 potvarkio Nr. 26) turinio teisėtumo, tačiau įvertino ir davė išvadą, kad žemės sklypas įgytas neteisėtai. Nurodo, jog sklypas buvo suformuotas prieš parduodant, todėl neaišku, kurioje tiksliai dalyje turėtų būti taikoma restitucija. Apeliantas nurodo, jog teismo posėdžio metu prašė vertinti, ar ieškovas iš tiesų gina viešąjį interesą, tą patvirtina ir Vyriausybės kanceliarijos atsiliepimas, kad ginamas viešasis interesas tik dėl vieno sklypo papildomos dalies pardavimo atvejo, tačiau turėtų būti keliamas klausimas dėl visų ginčijamais potvarkiais išskirtų papildomų žemės sklypų individualiai statybai teisėtumo: potvarkiu Nr. 26 buvo papildomai išskirti sklypai 25-iems asmenims, potvarkyje Nr. 1333p nurodyti 18-ka parduodamų privačių namų valdų papildomų sklypų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R.Č. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir įvertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Nustatytu termini daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei įrodymus, sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas pažeistas nebuvo, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Prokuroro teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant viešąjį interesą, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.; įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Įstatymo leidėjas neatskleidė viešojo intereso sąvokos, tačiau suformuotoje teismų praktikoje viešojo intereso sąvoka yra apibrėžta; viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-335/2008, proc. sprendimo kategorija 14.3.1, 14.3.3, 14.4, 14.7, 55.4(S)).

Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras asmens ar grupės asmenų interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas, būtina tai motyvuoti sprendime.

Prokuroras savo ieškininiame pareiškime pagrįsdamas savo teisę pareikšti ieškinį, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami potvarkiai, dėl papildomo žemės sklypo skyrimo bei sutartis dėl žemės pirkimo, buvo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, bei ginčijami potvarkiai yra susiję su nuosavybės teisių į žemę suteikimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl darytina išvada, kad reikalavimas, panaikinti skundžiamus potvarkius bei pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, siejamas ne su konkrečių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, bet su valstybės ir viešojo intereso gynimu (b.l. 3, t.1). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje potvarkiai dėl papildomo žemės sklypo skyrimo bei sutartis dėl žemės pirkimo priimti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, laikytina kad reikalavimas panaikinti skundžiamus potvarkius bei pirkimo-pardavimo sutartį dalyje būtų siejamas ne su konkrečių asmenų teisių pažeidimu, bet su valstybės ir viešojo intereso gynimu (b.l. 66, t.2). Plačiau dėl viešojo intereso pažeidimo nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė, taigi tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje laikė, jog bet koks norminių aktų, reglamentuojančių žemės skirstymą, normų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą. Ieškovas savo ieškinį grindžia Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26, kuriuo atsakovui buvo paskirtas papildomas 500 kv.m žemės sklypas prie jau turimo 1500 kv.m žemės sklypo, neteisėtumu. Nagrinėjamos bylos duomenimis, tuo pačiu Buivydiškių apylinkės viršaičio potvarkiu sklypai buvo papildomai paskirti 25 Buivydiškių gyvenvietės gyventojams (b.l. 13, 14, t.1); tačiau ieškovas įžiūrėjo viešojo intereso pažeidimą ir užginčijo tik potvarkio dalį dėl papildomo sklypo skyrimo atsakovui R.Č. Darytina išvada, kad faktiškai ieškovas laiko viešojo intereso pažeidimu ne bet kokį žemės skirstymo tvarkos pažeidimą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad skundžiamu potvarkiu atsakovui R.Č. buvo paskirta dalis viešosios paskirties žemės – kelio, ir viešąjį interesą sudaro Šaltinėlių gatvės vientisumas. Byloje taip pat yra duomenų, kad prokuratūra pradėjo domėtis atsakovui papildomai paskirtu žemės sklypu pagal atsakovo kaimynų skundus dėl jų teisių gynimo.

Kolegija, analizuodama byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ginčijamas papildomas 500 kv.m dydžio žemės sklypas buvo suteiktas atsakovui R.Č. Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26 (b.l. 13, 14, t.1). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad vientisas žemės sklypas buvo jam parduotas pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 (tokie duomenys yra užfiksuoti pirkimo-pardavimo sutartyje). Kolegija, tenkindama apelianto prašymą, išreikalavo papildomus įrodymus – žemės pirkimo-pardavimo sutartyje paminėtą Vyriausybės Vilniaus rajonui įgaliotinio potvarkį, kurio pagrindu buvo sudaryta paminėta sutartis. Notarė pateikė tą patį apylinkės viršaičio potvarkį (b.l. 110, t.2). Kolegija atsižvelgdama į tai, kad Buivydiškių apylinkės viršaičio ir apeliaciniame skunde minimo Vyriausybės įgaliotinio potvarkio datos ir numeriai visiškai sutampa, bei atsižvelgdama į notarės pateiktus papildomus duomenis, daro išvadą, kad Vyriausybės įgaliotinio potvarkio dėl vientiso žemės sklypo suteikimo atsakovui nebuvo, vientisas žemės sklypas atsakovui R.Č. buvo suteiktas dviejų dokumentų pagrindu – Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 58, kuriuo buvo patvirtintas 0,15 ha žemės sklypo suteikimas, ir Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26, o žemės sklypas parduotas remiantis Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. 1333p (b.l. 16, t.1). Apeliacinio skundo argumentas, kad vientisas žemės sklypas buvo jam parduotas pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-27 potvarkį Nr. 26, atmestinas, kaip neįrodytas.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šio potvarkio teisėtumą, nurodė, kad šis potvarkis yra neteisėtas, nes buvo priimtas po Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ įsigaliojimo. Paminėto nutarimo 10 p. miestų ir rajonų valdybos buvo įpareigotos nutraukti žemės sklypų skyrimą ne konkurso tvarka rajonuose – nuo 1992-03-15; teismas padarė išvadą, kad žemės sklypų skyrimo tvarka individualių namų statybai tapo negalima; pagal to paties nutarimo 4.1.2 punktą – žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai buvo parduodami tiems piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypai buvo suteikti individualiems namams statyti. Teismas taip pat nurodė, kad potvarkis prieštaravo tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11, 12 str. nuostatoms, nes sprendimas dėl papildomo žemės sklypo skyrimo buvo priimtas netinkamo subjekto. Tačiau paminėto Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4.1.1 punktas nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami privatinėn nuosavybėn ne konkurso tvarka – privačių namų valdų savininkams, šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius, t.y. rajonuose – 0,25 ha. Tokiu būdu parduoto atsakovui žemės sklypo dydis – 0,20 ha, neviršija vyriausybės nutarime numatyto maksimalaus žemės sklypo dydžio, šios imperatyvios vyriausybės nutarime įtvirtintos normos nuostatai nepažeisti.

Teismas taip pat konstatavo, kad Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl papildomas žemės sklypas atsakovui R.Č. galėjo būti projektuojamas laisvo valstybinio fondo žemėje parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą, o ne taisant (tikslinant) Zujūnų kaimo detalųjį planą. Apeliacinės instancijos teismui papildomai buvo pateikti Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-11-21 sprendimo Nr. 415 nuorašas Dėl Vilniaus rajono Buivydiškių tarybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinių planų tvirtinimo, bei šio plano ištrauka (b.l. 120, 124, t.2); šių dokumentų analizė rodo, kad tuo metu kitoje Šaltinėlių gatvės pusėje, priešais atsakovui skirtą žemės sklypą, kokių nors žemės sklypų individualiųjų namų statyboms suformuota nebuvo, faktiškai nuo atsakovo žemės sklypo ribos buvo laisva valstybinė žemė. Duomenų, kad Vykdomojo komiteto 1986-11-21 sprendimo Nr. 415 priedas dėl Buivydiškių tarybinio ūkio technikumo gyvenvietės generalinio plano patvirtinimo buvo išviešintas kokiu nors būdu, nėra. Atsakovui suformuotas žemės sklypo projektas (kartu su papildomai suformuota žemės sklypo dalimi) buvo patvirtintas rajono vyr. architekto K.M. 1992-07-07 (b.l. 23, t.1) ir, kadangi žemės sklypai kitoje Šaltinėlio gatvės pusėje nebuvo atmatuoti, atsakovas negalėjo žinoti, kad jam papildomai atmatuotas 500 kv.m žemės sklypas ateityje gali užimti dalį kelio tarp žemės sklypų, nes realiai kelio nebuvo nei sudarant vietovės detalųjį planą, nei parduodant atsakovui žemės sklypą.

Kolegija sprendžia, kad skiriant atsakovui papildomą 500 kv.m žemės sklypą nebuvo pažeistos imperatyvios normos, numatančios maksimalius sklypo dydžius kaimo vietovėje; buvo formaliai pažeista papildomo žemės sklypo skirstymo tvarka; suformavus atsakovui papildomą žemės sklypą, nebuvo parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Tačiau pirmosios instancijos teismo konstatuotieji teisės normų pažeidimai sudarytų pagrindą ieškiniui tenkinti tuo atveju, jeigu tokio pobūdžio pažeidimai tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą. Kolegija taip pat pažymi, kad visi formalus pažeidimai padaryti ne atsakovo; jis laikytinas sąžininga valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio šalimi.

Sprendžiant, ar ieškovo ginčijama valstybinės žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. 2550) dalis dėl papildomai R.Č. skirto 500 kv.m namų valdos žemės sklypo pardavimo nepažeidžia viešojo intereso, teisiškai reikšmingi yra faktai, nustatyti civilinėje byloje Nr. 2A-1187/06. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ginčą pagal ieškovų K.A.L. ir D.S. ieškinį atsakovui R.Č. dėl pažeistų teisių gynimo ir servitutų nustatymo, reikalavimus dėl kelio servituto per papildomai skirtą atsakovui žemės sklypo dalį, atmetė; teismai konstatavo, kad ieškovas D.S. į savo žemės sklypą gali įvažiuoti iš kitos pusės, ką teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, kad toks privažiavimas yra įmanomas, bet nepatogus dėl žemės reljefo. Nei vienas iš ieškovų nenurodė, kad jiems priklausančiais žemės sklypu ar namu jie negalėtų naudotis, nenustačius kelio servituto (b.l. 104-109, t.1). Taigi artimiausių atsakovui kaimyninių sklypų savininkų teisės nėra pažeistos; duomenų, kad iš esmės pažeistos kitų gyvenvietės gyventojų teisės byloje nėra. Zujūnų gyvenvietės suplanavimo schemoje privažiavimas prie kiekvieno sklypo ir galimybė privažiuoti specialiųjų tarnybų transportui yra numatyti (b.l. 25, t.1).

Kolegija taip pat pripažįsta, kad ieškovo reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra nagrinėjamoje byloje tenkinimas, atsižvelgiant į ypatingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, prieštarautų CK 6.145 str. 2 d. nuostatoms. Atsakovas įrodė, kad valdo nuosavybės teise ginčo žemės sklypo dalį nepertraukiamai nuo 1993 m., vien nekilnojamojo turto pagerinimai įvertinti 2007 m. spalio mėnesio kainomis sudaro 74 972 Lt. Ginčo sklypo dalyje įrengti dujotiekio įvadas, buitinių nuotekų valymo įrenginiai, laistymo sistema, pasodinti medžiai ir pan.; taigi restitucijos natūra atveju atsakovas privalėtų perkelti įrenginius į kitą savo sklypo dalį, kas pareikalautų ženklių investicijų iš atsakovo pusės, nes gyvenamojo namo eksploatavimas pagal paskirtį, be buitinių nuotekų valymo ir šalinimo sistemos, neįmanomas. Ieškinio patenkinimo atveju neigiamos pasekmės atsakovui būtų neadekvačios ieškovo nurodytam viešajam interesui – gatvės vientisumui; kadangi atsakovas yra sąžininga ginčijamos sandorio dalies šalis, užkrauti jam vienam tokias sunkias sandorio dalies pripažinimo negaliojančia pasekmes būtų nepagrįsta ir nesąžininga.

Atsakovas savo skunde be pagrindo teigia, kad jis yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas CK 4.96 str. 2 d. prasme; šis argumentas pagrįstas netinkamu paminėtos normos aiškinimu ir atmestinas. Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą ieškiniui dėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26 bei kitų aktų, bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies nuginčijimo pareikšti ir jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005 nuostatas, ir pagrįstai laikė, kad pagrindas kreiptis į teismą ieškovui (prokurorui) atsirado jam gavus 2007-08-30 specialistų išvadą, t.y. ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui R.Č. priklausančio žemės sklypo 500 kv.m dalies areštas, taikytas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartį, panaikinami (CPK 150 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 3, 4 d.). Atsakovo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro išlaidos advokatės teisinei pagalbai 1 432 Lt (b.l. 20, 21 t.2), advokatės padėjėjos pagalbai 1 380 Lt (b.l. 23, 24, t.2), 814,20 Lt (b.l. 27, 29, t.2), 814,20 Lt (b.l. 28, 30, t.2) (iš viso advokatės atstovavimo išlaidos – 3 060,40 Lt, padėjėjos – 1 380 Lt ). Kolegijos vertinimu, atsakovo suteiktos deklaruotos advokatės padėjėjos paslaugos iš esmės dubliuoja advokatės suteiktas paslaugas, todėl išlaidos už advokatės padėjėjos suteiktas paslaugas mažintinos – iki 200 Lt. Atsakovo išlaidos pirmosios instancijos teisme, susijusios su rašytinių įrodymų pateikimu – 600 Lt (b.l. 25, 26 t.2); iš viso išlaidų pirmosios instancijos teisme – 3 860,40 Lt (3060,40 +200 +600). Apeliacinės instancijos teisme atsakovo išlaidas sudaro žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą – 123 Lt (b.l. 70, t.2), išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo surašymu ir advokatės atstovavimu teisme 1 180 Lt (b.l. 100-101, t.2), su advokatės padėjėjos suteiktomis teisinėmis paslaugomis 1 095 Lt (b.l. 140-141, t.2), su rašytinių įrodymų pateikimu – 590 Lt (b.l. 138-139, t.2). Kolegija sumažina išlaidas, susijusias su advokatės padėjėjos suteiktomis paslaugomis iki 100 Lt dėl analogiškų motyvų: pagal advokatės padėjėjos sąskaitą, ji suteikė atsakovui teisinę konsultaciją, rengė dokumentus ir teikė kitas teisines paslaugas byloje, kas iš esmės dubliuoja advokatės suteiktas paslaugas. Iš viso išlaidų apeliacinės instancijos teisme 1 193 Lt (1180+100+590+123). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas nusprendė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R.Č. dėl potvarkių panaikinimo, sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti atsakovui R.Č. iš valstybės biudžeto 5 853,40 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris Lt 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R.Č. priklausančio žemės sklypo 500 kv.m dalies areštą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartį.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjos R.GudžiūnienėV.Volskienė