Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-409-198/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
2S-409-198/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Moment Credit“
Skolininkas
A. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 409 – 198 / 2011

Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)101; 121.14; 122.4PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus – pareiškėjo UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-658-356/2011 pagal UAB „Moment Credit“ pareiškimą skolininkui A. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Moment Credit“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. K. ir jį grąžino kreditoriui. Be to, teismas skyrė UAB „Moment Credit“ 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pakartotinai reiškiant pareiškimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K., kai teismas jau keturis kartus buvo atsisakęs priimti kreditoriaus pareiškimus (CPK 95 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Kreditorius 2011-03-31 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodydamas, jog teismas neteisėtai pritaikė CPK 95 str. 1 d. Jo teikiami pareiškimai dėl skolos išieškojimo buvo pagrįsti, jis mažino delspinigių sumą, todėl toks baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino. Nustatė, kad kreditorius, nenurodęs sutarto delspinigių dydžio, prašė priteisti iš skolininko 600 Lt delspinigių, o viso buvo priskaičiavęs 4 619,16 Lt mokėtinus delspinigius (t. y. 3,7 kartus didesnius už skolą). Prašomų priteisti delspinigių suma sudarė 49 procentus skolos sumos. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas konstatavo, kad tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos bei neproporcingos, todėl pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra aiškiai nepagrįstas. Nurodė, kad kreditoriui piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės buvo išaiškintos 2011-01-21 nutartyje Nr. L2-366-356/2011, kreditorius jau ketvirtą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (L2-1988-356/2010, L2-2413-356/2010, L2-366-356/201), nors teismo nutartimis buvo atsisakoma priimti kreditoriaus pareiškimą pripažinus aiškiai nepagrįstu dalyje dėl aiškiai per didelių, neprotingų bei neproporcingų netesybų. Įvertinęs prašyme dėl baudos panaikinimo kreditoriaus nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jos nepaneigia kreditoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl nesudaro pagrindo teismo paskirtos baudos panaikinimui ar sumažinimui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl kreditoriui paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant apeliantui skirtą 200 Lt baudą.

Nurodo, kad teismas pažeidė kreditoriaus teisę į visišką nuostolių atlyginimą, nes dar sumažinus netesybas jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas pažeidė ir kreditoriaus konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos principą, nes pripažindamas 1 procento delspinigių normą nepagrįstai didele, teismas nustato Bendrovės teikiamų paslaugų maksimalią kainą, t. y. reguliuoja kainas rinkoje. Be to, teismas pažeidė sutarčių laisvės principą, nes šalys negalėtų susitarti dėl kainos, viršijančios teismo nustatytą maksimalią kainą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pritaikė CPK 95 str., nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nepagrįstas. Teismas remiasi tik savo subjektyviu supratimu apie netesybų sumą, tačiau neįvertino apelianto nuostolių (išlaidų ir negautų pajamų), patirtų dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo. Toks teismo sprendimas gali būti tik prielaida, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, bet ne faktiniu aplinkybių konstatavimu. Dėl delspinigių normos dydžio apeliantas su skolininku sutarė kredito sutartyje. Todėl iki tol, kol ši kredito sutarties sąlyga yra galiojanti ar nėra pripažinta nesąžininga, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl teismo įsakymo kaip aiškiai nepagrįsto, nes galiojanti sutarties sąlyga dėl delspinigių normos turi įstatymo galią ir negali būti laikoma nepagrįsta iki ji nebus pripažinta negaliojančia teisėtais pagrindais. Mano, kad visi pareiškimai atitiko visus reikalavimus ir nebuvo nepagrįsti, todėl pats teismas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi. Pagrindinė skolininko skola egzistuoja, o delspinigiai paskaičiuoti pagal šalių sudarytą ir galiojančią kredito sutartį. Remdamasis teismų praktika, apeliantas, kaip pelno siekiantis asmuo, mano, jog pakartotinai pateikti teismui pareiškimą yra protinga, apdairu ir teisinga. Pats teismas konstatavo, kad apeliantas kreipdamasi į teismą pakartotinai mažino delspinigių sumą.

Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Kreditorius kreipėsi į teismą dėl 1 222 Lt skolos ir 600 Lt delspinigių bei 5 procentų palūkanų iš skolininko A. K. priteisimo (b. l. 2). Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskyrė UAB „Moment Credit“ 200 Lt baudą (b. l. 4-5). Kreditorius teismui pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą (b. l. 8-11). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-04-12 nutartimi kreditoriaus UAB „Moment Credit“ prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad apeliantas nepaneigė jau konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi ketvirtą kartą, nors teismas jau buvo atsisakęs priimti analogiškus pareiškimus, pripažindamas juos aiškiai nepagrįstais dėl neprotingų ir neproporcingų netesybų (b. l. 15-16).

Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, juo labiau, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.).

Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Vienas iš Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant įtvirtintų įstatyme proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šaliai gali būti taikomos CPK 95 str. 1 d. numatytos pasekmės, t. y. nuostolių atlyginimas kitai šaliai.

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį, todėl sprendžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydis. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Šios aplinkybės teismas netyrė ir apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir skyrė 200 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę kredito sutartyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad jis pateikė pareiškimą dėl skolos išieškojimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorius siekė ginti pažeistas teises, nes skolininkui negražinant skolos kito teisėto būdo apginti savo pažeistas teises neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas, todėl 200 Lt bauda kreditoriui UAB „Moment Credit“ paskirta nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Baudą, paskirtą UAB „Moment Credit“ Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 nutartimi, panaikinti.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė