Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Kreditorius 2011-03-31 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodydamas, jog teismas neteisėtai pritaikė CPK 95 str. 1 d. Jo teikiami pareiškimai dėl skolos išieškojimo buvo pagrįsti, jis mažino delspinigių sumą, todėl toks baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant apeliantui skirtą 200 Lt baudą.

Nurodo, kad teismas pažeidė kreditoriaus teisę į visišką nuostolių atlyginimą, nes dar sumažinus netesybas jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas pažeidė ir kreditoriaus konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos principą, nes pripažindamas 1 procento delspinigių normą nepagrįstai didele, teismas nustato Bendrovės teikiamų paslaugų maksimalią kainą, t. y. reguliuoja kainas rinkoje. Be to, teismas pažeidė sutarčių laisvės principą, nes šalys negalėtų susitarti dėl kainos, viršijančios teismo nustatytą maksimalią kainą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pritaikė CPK 95 str., nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nepagrįstas. Teismas remiasi tik savo subjektyviu supratimu apie netesybų sumą, tačiau neįvertino apelianto nuostolių (išlaidų ir negautų pajamų), patirtų dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo. Toks teismo sprendimas gali būti tik prielaida, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, bet ne faktiniu aplinkybių konstatavimu. Dėl delspinigių normos dydžio apeliantas su skolininku sutarė kredito sutartyje. Todėl iki tol, kol ši kredito sutarties sąlyga yra galiojanti ar nėra pripažinta nesąžininga, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl teismo įsakymo kaip aiškiai nepagrįsto, nes galiojanti sutarties sąlyga dėl delspinigių normos turi įstatymo galią ir negali būti laikoma nepagrįsta iki ji nebus pripažinta negaliojančia teisėtais pagrindais. Mano, kad visi pareiškimai atitiko visus reikalavimus ir nebuvo nepagrįsti, todėl pats teismas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi. Pagrindinė skolininko skola egzistuoja, o delspinigiai paskaičiuoti pagal šalių sudarytą ir galiojančią kredito sutartį. Remdamasis teismų praktika, apeliantas, kaip pelno siekiantis asmuo, mano, jog pakartotinai pateikti teismui pareiškimą yra protinga, apdairu ir teisinga. Pats teismas konstatavo, kad apeliantas kreipdamasi į teismą pakartotinai mažino delspinigių sumą.

Šalies argumentai

Kreditorius kreipėsi į teismą dėl 1 222 Lt skolos ir 600 Lt delspinigių bei 5 procentų palūkanų iš skolininko A. K. priteisimo (b. l. 2). Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskyrė UAB „Moment Credit“ 200 Lt baudą (b. l. 4-5). Kreditorius teismui pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą (b. l. 8-11). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-04-12 nutartimi kreditoriaus UAB „Moment Credit“ prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad apeliantas nepaneigė jau konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi ketvirtą kartą, nors teismas jau buvo atsisakęs priimti analogiškus pareiškimus, pripažindamas juos aiškiai nepagrįstais dėl neprotingų ir neproporcingų netesybų (b. l. 15-16).

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį, todėl sprendžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydis. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Šios aplinkybės teismas netyrė ir apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir skyrė 200 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę kredito sutartyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad jis pateikė pareiškimą dėl skolos išieškojimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorius siekė ginti pažeistas teises, nes skolininkui negražinant skolos kito teisėto būdo apginti savo pažeistas teises neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas, todėl 200 Lt bauda kreditoriui UAB „Moment Credit“ paskirta nepagrįstai.