Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V. (E. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 23 d. 23.15 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 12.20 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir E. V. paskirta galutinė 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda (baudą sumokėjo 2022 m. gegužės 11 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, jis 2024 m. lapkričio 24 d., apie 2.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su J. S. metu, rankomis griebė jai už abiejų žastų ir stipriai juos suspaudė, po to paleidęs nukentėjusiosios rankas tyčia sudavė jai delnu ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir veidą, taip sukeldamas J. S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę jis suprato, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. J. S. jis pažįsta apie (duomenys neskelbtini). Jie susitikinėja, bet nėra sugyventiniai, nes kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jo daiktų pas ją namie nėra, lygiai taip pat ir jos daiktų nėra jo bute. 2024 m. lapkričio 24 d. jie kartu su J. buvo koncerte pramogų arenoje, po koncerto sugalvojo nuvažiuoti į naktinį klubą. Jie nuvažiavo į klubą, ten šoko, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pamena, kad klube tarp jų įvyko nedidelis žodinis konfliktas ir pavydo scenos. Vienas kitam priekaištavo, kad žiūri į kitus vyrus ir į kitas moteris. Iš klubo J. pasiūlė nuvažiuoti pas ją į svečius. Jie atvažiavo pas ją, ten jų konfliktas tęsėsi. Jie reiškė vienas kitam pretenzijas. Norėdamas nuraminti J. nieko geresnio, kaip duoti jai antausį, jis nesugalvojo. Užsimojo, o J. tuo metu pasisuko ir jis pataikė jai į veidą, kur tiksliai, nepastebėjo. Ar buvo daugiau smūgių, jis pasakyti negali, bet, kiek pamena, daugiau smūgių nebuvo. J. supyko ir iškvietė jam policiją. Jis niekur nebėgo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie patikrino jo ir J. girtumą, išrašė jiems abiem šaukimus ir palydėjo jį iki namų. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko. J. jis atsiprašė, tikisi, kad ji jam atleido. Jis neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Baudą sumokėti galės, nes jis yra dirbantis žmogus. E. V. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. jis atsiprašė ir ji jam atleido. Dėl savo girtumo jis visų konflikto detalių gali neatsiminti, pamena, kad norėdamas J. nuraminti, jis paėmė ją už abiejų rankų. Jų konflikto priežastis buvo pavydas. Kai J. pradėjo šaukti, jis jai delnu sudavė per veidą. Ar tai buvo vienas pliaukštelėjimas, ar keli, jis neatsimena. Kaip ir minėjo, jis labai gailisi dėl to, kas įvyko, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su laisvės apribojimu.

Nukentėjusioji J. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji E. V. pažįsta apie (duomenys neskelbtini). Jis yra jos draugas, tačiau ne sugyventinis, t. y. jie tik draugauja, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendrų vaikų ir augintinių neturi. Kiekvienas gyvena savo namuose. 2024 m. lapkričio 23 d. jie dviese su E. buvo koncerte, po kurio nuvažiavo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, nes ten vyko vakarėlio pratęsimas po koncerto. Dar koncerte ji sutiko savo brolio vaikystės draugą, jie pasikalbėjo, bet matė, kad E. tai nelabai patiko. Kai atvažiavo į klubą, jai pasirodė, kad E. žvalgosi į kitas merginas. Ji išsakė jam pastabą ir sulaukė priekaištų dėl bendravimo su kitais vyrais. Tiek koncerte, tiek klube jie vartojo alkoholinius gėrimus. Iš klubo nuvažiavo pas ją namo, užsisakė maisto į namus, bendravo, tačiau alkoholio daugiau nevartojo. Ji nuėjo į vonios kambarį, jai iš paskos atėjo E. ir jie pradėjo bartis. Kažkuriuo tai momentu E. ją rankomis griebė už abiejų žastų ir stipriai suspaudė. Kai E. paleido jos rankas, jis delnu jai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir veidą. Tuo metu jai sukeltą fizinį skausmą vertintų 5 balais iš 10. Po to E. apsisuko ir išėjo. Ji užsirakino vonios kambaryje ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai su ja pabendravo ir iškvietė jai greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, tačiau į ligoninę ji vykti atsisakė. Daugiau į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, nes žymių neliko. Jeigu gerai pamena, 2024 m. lapkričio 25 d. E. jos telefonu atsiprašė ir ji jam atleido.

Iš 2024 m. gruodžio 2 d. J. S. pareiškimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 24 d., apie 3.00 val. ryto, įvyko konfliktas. Prieš ją smurtavo jos draugas E. V., buvo iškviesta policija.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AR??-0132 2024 m. lapkričio 24 d. 4.59 val. E. V. nustatytas 2,02 prom. girtumas.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AR??-0132 2024 m. lapkričio 24 d. 5.02 val. J. S. nustatytas 1,74 prom. girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. AR??-0132 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. V. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, jis 2024 m. lapkričio 24 d., apie 2.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su J. S. metu rankomis griebė jai už abiejų žastų ir stipriai juos suspaudė, po to paleidęs nukentėjusiosios rankas, tyčia sudavė jai delnu ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir veidą, taip sukeldamas J. S. fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl E. V. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. V. savo veiksmais sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. V. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra teistas 3 kartus (teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir E. V. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, išsiskyręs, užsiima individualia veikla. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, E. V. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu E. V. teistumas pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. E. V. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. V. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.