- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- TS-12-830/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14768-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nuteistasis
- S. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. V. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“,
susipažinęs su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 01/7-921 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. kovo 16 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-921 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat siekiant per nustatytą laiką objektyviai įvertinti nuteistosios socialinės reabilitacijos įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, rekomendavo nuteistajai: iki pakartotinio svarstymo dienos dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus, dalyvauti pataisos įstaigos siūlomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje, 2021 m. rugsėjo 10 d. pakartotinai svarstyti nuteistosios prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
2021 m. kovo 31 d. Panevėžio apylinkės taismo Panevėžio rūmuose gautas S. V. skundas, kuriuo prašoma atsižvelgiant į skundo argumentus dar kartą objektyviai įvertinti jos patikimumą lygtiniam paleidimui, nes Komisijos argumentai nėra pagrįsti. Skunde nutrodoma, kad Komisija pagrindinį motyvą kodėl netaikyti lengvatų, nurodė jos išsilavinimo trūkumą ir nenorą dirbti bei dalyvauti pataisos įstaigos siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Nuo 9 metų yra našlaitė, po motinos mirties gyveno su močiute. Močiutę labai mylėjo, bet augdama pradėjo pavydėti draugams tėvų, jų užtikrintumo ir pasikliovimo jais. Paauglystės metais buvo sunku sutarti su močiute, nes buvo labai didelis amžiaus skirtumas, skirtingai žiūrėjo į gyvenimą, manydavo, kad močiutė jos nesupranta. Pradėjo maištauti, susidėjo su netinkama kompanija, praleidinėjo pamokas, nes labai rūpėjo draugai. Močiutei buvo vis sunkiau su ja susitvarkyti, nors ir suprasdavo, kad močiutę skaudina, elgdavosi neatsakingai, kad pagerintų situaciją pasiprašė į vaikų globos namus. Mokantis 10-oje klasėjeje perkėlė į globos namus. Mokyklos direktorė nusprendė jos nepriimti tęsti toliau moklslų, buvo sutarta, kad 10-ą klasę sekančiais metais baigs. Jai tuo metu buvo 17 metų. Po pusmečio, sulaukusi 18 metų, grįžo iš vaikų globos namų vėl pas močiutę, keitėsi mokykla, kartojo 10-os klasės kursą, bet nesibaigus kursui persikėlė į Alytų, ten naujoje mokykloje nepasitikėjo savimi ir į egzaminus nenuėjo, todėl laisvėje nepavyko užbaigti 10-os klasės. Ji jau 2 metai 6 mėnesiai yra įkalinta ir per tą laiką baigė 10-ą klasę ir mokosi 11-e klasėje, kadangi ilgą laiką buvo kalinama Izoliatoriuje. Išėjusi į laisvę ketina baigti mokslus, įsidarbinti ir būti naudinga visuomenei. Nors Panevėžio pataisos namuose yra nuo 2020 m. sausio 27 d. į būrį yra paskirta, tik 202 m. lapkričio 10 d., todėl neturėjo galimybės mokytis specialybės, nes kursai prasideda tik nuo rugsėjo mėnesio. Jeigu būtų galimybė, būtų tikrai išsilaikiusi specialybę. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būdama našlaitė, kol mokėsi dieniniame skyriuje iki 24 metų ji gaudavo 127 Eur pašalpą. Pradėjusi dirbti netektų teisės į pašalpą. Dirbdama Panevėžio pataisos namų VĮ ,,Mūsų amatai“ ji neuždirbtų tokios sumos, nes vidutinis darbo užmokestis 15-20 Eur per mėnesį į rankas, o jei dirbtų Panevėžio pataisos namų ūkio skyriaus darbus uždirbtų mažiau. Jos gaunama pašalpa yra vienintelis pajamų šaltinis, kuris padeda jai išgyventi čia, nes močiutė yra mirusi, o brolis finansiškai neremia. Kadangi jos vyras įtraukė ją į šį nusikaltimo padarymą, todėl ji pradėjo skirybų procesą, nes ir vartoti narkotikus pradėjo su juo, todėl tolimesnės ateities su tokiu žmogumi nemato. Ji ištekėjo labai jauna 19 metų, po pusės metų pažinties. Norėjo, kad vyras kompensuotų tėvų trūkumą, vyras buvo 16 metų vyresnis, juo pasikliovė ir labai pasitikėjo kaip subrendusiu žmogumi. Jis ją pripratino prie narkotikų ir įkalbėjo atnešti jam į pataisos namus narkotines medžiagas. Dėl šio nusikaltimo ir yra nubausta. Jau 2 metus 6 mėnesius praleido įkalinimo įstaigoje, suvokė, kad pasitikėjo netinkamais žmonėmis. Buvo laiko apgalvoti savo klaidas dėl kurių labai gailisi, taip pat yra užsibrėžusi naujus tikslus. Dabar yra labiau subrendusi ir nori rinktis kitokį gyvenimą. Yra visiškai išsilaisvinusi nuo priklausomybės narkotikams. Gailisi, kad karantino metu negali lankytis Anoniminių narkomanų grupėse.
Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimo dėl 2021 m. kovo 16 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios S. V. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji S. V. bausmės atlikimo metu Panevėžio pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 10 klasių, šiais mokslo metais mokosi 11 klasėje; dalyvauja nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Vykdant integracijos į visuomenę programą, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji pagrindinio išsilavinimo, specialybės neįgijusi. Neslepia, kad būdama laisvėje praleidinėjo pamokas, mokytis nesisekė. Nėra niekada dirbusi, darbo stažo neturi. Atlikdama bausmę nepareiškė noro dirbti pataisos įstaigoje. Iki suėmimo pragyvenimo šaltinio neturėjo, gyveno iš nusikalstamu būdu gaunamų pajamų (vogė, platino narkotikus). Pripažįsta nuolat patirdavusi finansinių sunkumų. Teismo nuosprendžiu ieškinys nepriteistas, tačiau visos nusikalstamos veikos įvykdytos siekiant finansinės naudos. Atlikdama bausmę sulaukia finansinės paramos iš įvairių asmenų. Suėmimo bei bausmės atlikimo metu Kauno tardymo izoliatoriuje ir Panevėžio pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 4 kartus (už bendravimą su kitose kamerose esančiais kalinamaisiais, maisto produktų perdavimą kitai nuteistajai). Nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui. Neskatinta. Ištekėjusi, vaikų neturi. Su vyru ir kitais bendrininkais vykdė jos sutuoktinio organizuotą nusikaltimą. Vyras taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę; su juo nuteistoji ryšius nutraukė, pradėjo skyrybų procesą, vyksta teismo posėdžiai. Nuteistosios tėvai nuolat girtavo, jiems mirus ji augo su močiute. Pastaruoju metu atnaujino santykius su broliu, su kuriuo daug metų nebendravo. Pas jį vyks gyventi atlikusi bausmę. Nuteistoji kelia sau gana konkrečius, realiai įgyvendinamus trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus, stengiasi planuoti jų įgyvendinimo žingsnius. Nėra impulsyvi ar linkusi elgtis spontaniškai, tačiau pripažįsta, kad anksčiau elgdavosi neapgalvotai, ignoruodavo neigiamas savo elgesio pasekmes. Konfliktinėse situacijose labiau linkusi rinktis pasyvias elgesio strategijas. Pagrindines problemines sritis geba atpažinti (narkotikų vartojimas, pasidavimas vyro įtakai), fiksuojama motyvacija gilesnei problemų analizei, tačiau kai kurias problemines sritis, ypatingai susijusias su emocinio funkcionavimo aspektais, nepakankamai įvertina. Pripažįsta, kad esamas problemas spręsti reikia, tačiau konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stokoja (anksčiau problemas spręsdavo vartodama narkotines medžiagas). Neslepia, kad apie 2 metus narkotikus vartojo kiekvieną dieną, tai buvo pagrindinė jos dienos veikla, dariusi įtaką ir kitoms gyvenimo sritims: darė nusikaltimus, bendravo su nusikalsti linkusiais asmenimis, pasidavė neigiamai sutuoktinio įtakai. Visuma aplinkybių rodo, kad nors nuteistoji pataisos įstaigoje iš esmės charakterizuojama teigiamai, tačiau atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kyla abejonių dėl jos tolimesnio įstatymų laikymosi.
Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistoji S. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad S. V. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (86 balai). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. V., anksčiau yra teista 3 kartus, pirmą kartą nuteista dar nepilnametė, už melagingų parodymų davimą, laisvės apribojimo bausme, antrą kartą už vagystę, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas, ir trečią kartą dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų išplatinimo, gabenimo bei įsigijimo, skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai sunkėjo. Paskutinį kartą nuteista už sunkų nusikaltimą, kurį įvykdė kartu su savo vyru bei kitais bendrininkais. Nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Anksčiau nuteistosios atžvilgiu jau buvo taikytas jos teisinę padėtį švelninantis įstatymas (bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau jos teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymas jai teigiamo poveikio neturėjo, ji ir vėl nusikalto. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdama bausmę vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė ir buvo bausta 4 kartus ir nors nuobaudos nebegalioja sėjus senaties terminui, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistosios asmenybę. Teismas sutinka su specialistų surašyta socialinio tyrimo išvadą ir laiko ją objektyvia, netikėti ja nėra pagrindo, taip pat, sutinka su Komisijos sprendimu netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nuteistoji prašo atsižvelgiant į skundo argumentus objektyviai įvertinti jos patikimumą lygtiniam paleidimui, nes Komisijos argumentai nėra pagrįsti. Teigia, kad Komisija nepagrįstai nurodė jos išsilavinimo trūkumą ir nenorą dirbti bei dalyvauti pataisos įstaigos siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Išėjusi į laisvę ketina baigti mokslus, įsidarbinti ir būti naudinga visuomenei. Pataisos įstaigoje neturėjo galimybės mokytis specialybės, o pradėjusi dirbti netektų teisės į pašalpą. Įkalinimo įstaigoje, suvokė, kad pasitikėjo netinkamais žmonėmis. Buvo laiko apgalvoti savo klaidas dėl kurių labai gailisi, taip pat yra užsibrėžusi naujus tikslus. Dabar yra labiau subrendusi ir nori rinktis kitokį gyvenimą. Šiuos ir kitus skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius, paremtus subjektyvia nuteistosios nuomone, kadangi Komisija bylos duomenis vertino ir pagrindė tinkamai.
Pažymėtina, kad pagal OASys metodikos duomenis nuteistosios S. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 86 balai, iš jų 25 balai – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 61 balas – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Bausmės atlikimo metu rizikos balai nesikeitė, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji pagrindinio išsilavinimo, šiais mokslo metais mokosi 11 klasėje, specialybės neįgijusi, nėra niekada dirbusi, darbo stažo neturi, įvertinus išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoką, taip pat nuteistosios gyvenimo būdą iki bausmės atlikimo, pagrįstai kyla abejonių dėl nuteistosios darbinės veiklos ir legalių pajamų laisvėje. Svarbu pažymėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net devyni kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik du.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau šiuo metu nuteistosios S. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padaryto nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistosios S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2021 m. kovo 16 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-921.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.