- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-326-290-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Nuteistasis
- M. I.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas, Žydrūnas Ambrizas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-290-2014
2014 m. balandžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiosios E. S. atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui, nuteistajam M. I., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., ir nubaustas – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (sulaikymo) laikas nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. sausio 20 d. Iš M. I. priteista 270,76 Lt (du šimtai septyniasdešimt litų 76 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiajai E. S.. Nukentėjusiosios E. S. išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir iš M. I. jai priteistas 1000 Lt (tūkstantis litų).
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
kad M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., už tai, kad 2013 m. birželio 22 d., apie 15.25 val., atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, užėjęs už prekystalio smogė kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus ten buvusiai pardavėjai E. S. į veidą ir galvos sritį, o jai nukritus ant žemės, ne mažiau, kaip 12 kartų, spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, abiejuose žastuose, dešinio dilbio srityje, kaktoje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sumušimą su vidinio menisko plyšimu, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pasikėsino pagrobti kasos aparato stalčių su pinigais, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi kasos stalčius buvo pritvirtintas prie spintelės, o E. S. paspaudus garsinį apsaugos signalą, jis išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. I. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendžiu, bei su byloje esančia medžiaga, pagal kurią buvo įrodytas jo kaltumas, nes šio nusikaltimo jis nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodė, kad yra faktų rodančių, jog jis šio nusikaltimo nepadarė, bet į juos nebuvo atsižvelgta.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nors nuteistasis M. I. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. I. kaltės. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto teiginius, kuriais jis neigia kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nuteistojo M. I. apeliaciniame skunde deklaruojamą nekaltumą paneigia nukentėjusiosios E. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji E. S. patvirtino, kad ją sumušė būtent M. I.. Nukentėjusioji M. I. atpažino iš jo veido bruožų ir plaukų, ji atsiminė nuteistąjį, nes jis anksčiau kelis kartus buvo atėjęs į parduotuvę, nors paskutinį kartą buvo lankęsis senokai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat pirmosios apklausos teigė, jog ją užpuolusį vyriškį galėtų atpažinti.
Nukentėjusiosios parodymų teisingumą patvirtina ir tai, kad asmens parodymo atpažinti metu iš asmenų, pateiktų nuotraukų, nukentėjusioji atpažino būtent M. I. (t. 1, b. l. 18–20). Be nukentėjusiosios E. S. parodymų, M. I. kaltę vienu ar kitu aspektu patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja M. C. parodė, jog ne kartą yra siuntusi M. I. į parduotuvę, nuteistasis taip pat pripažįsta, kad eidavo į tą parduotuvę ir yra matęs nukentėjusiąją. Liudytojas V. S. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį su nukentėjusiąja nuėjo į parduotuvę apsipirkti ir pamatė iš automobilio išlipantį vyriškį, kurį E. S. iš karto atpažino, kaip jos užpuoliką. Taip pat nukentėjusiosios teiginius, kad M. I. bandė pavogti kasos aparatą, bet jam nepavyko, todėl, kad kasos aparatas buvo pritvirtintas prie prekystalio, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 4–8), kuriame nustatyta, kad kasos aparatas yra pritvirtintas prie komodos-prekystalio.
Visi apelianto argumentai, ginčijant savo kaltę, skunde yra nukreipti į nukentėjusiosios parodymų sumenkinimą, teigiant, jog nukentėjusiosios E. S. parodymai buvo nenuoseklūs, ir ji apsipažino ir į tai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Tokie nuteistojo deklaratyvūs teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais bylos duomenimis, todėl laikytini gynybine nuteistojo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, konstatuoja, kad nukentėjusiosios E. S. parodymai nors visiškai nuoseklūs nebuvo, tačiau jų esminės detalės sutapo, atitiko tiek ir liudytojų parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro bendrą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo M. I. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo M. I. teiginiais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti, kad nukentėjusioji E. S. dėl asmeninių, subjektyvių aplinkybių apkalbėtų nuteistąjį, siekdama jam pakenkti.
Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo M. I. kaltė neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo M. I. nusikalstamą veiką bei tinkamai paskyrė bausmę. Nuteistasis M. I. savo skunde jokių naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą šias aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodo, teismo posėdžio metu taip pat neišsakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių irgi nenustatė, todėl tenkinti M. I. apeliacinį skundą jokio pagrindo nėra.
Kolegija įvertino visas šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde ar teismo posėdžio metu nuteistojo išdėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.
Nukentėjusiajai priteistinos 1000 Lt turėtos išlaidos advokato pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. I. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo M. I. priteisti E. S. 1000 Lt (tūkstantį litų) proceso išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka