Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. ir nuteistojo L. S. gynėjo kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dvylikai metų laisvės atėmimo bei pagal 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – šešeriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dvylika metų laisvės atėmimo. L. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimčiai metų laisvės atėmimo, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – ketveriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dešimt metų laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. M., T. A., J. G.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistųjų T. K. ir L. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad kartu su R. M., turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, siekiant jas platinti, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, subūrė organizuotą grupę, įtraukdami į ją kitus asmenis – R. N., G. L. (jų veiksmuose nusikaltimo sudėties nėra), vykdytojus A. L. V. (jis prokuroro nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, T. 8, b. l. 53–55), L. S., J. G., padėjėją T. A. – ir veikdami organizuota grupe neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei jas, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, pasinaudodami tais pačiais vykdytojais ir padėjėjais, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

L. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas T. K. ir R. M. suburtoje organizuotoje grupėje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir padėjo jas, nepateikiant muitinės kontrolei bei neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: 2003 m. lapkričio–gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, T. K. ir R. M., siekdami įgyti bei platinti psichotropinę medžiagą, parduotuvėje „Hyper Maxima“, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 61, susitiko su Olandijos piliečiu A. L. V. ir susitarė šiam tarpininkaujant įgyti Nyderlandų Karalystėje ne mažiau kaip 10 000 vienetų tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, šią medžiagą pargabenant į Lietuvos Respubliką.

T. K. ir R. M. 2004 m. sausio 2–14 d. laikotarpiu bendrais veiksmais per R. N. surado G. L., kuriems organizatorių veiksmai nebuvo žinomi, perdavė G. L. automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame specialiai įrengta slėptuve kroviniui pervežti bei nurodė vykti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę. Siekdami įgyti psichotropines medžiagas, 2004 m. sausio 14 d. R. M. automobiliu „Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. L. automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos Respbulikos į Nyderlandų Karalystę, o 2004 m. sausio 15 d., apie 13.30 val., Vokietijos Federacijoje, Ostuferhaveno mieste, muitinės pareigūnams patikrinus automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aptikta jame įrengta slėptuvė ir automobilį vairavęs G. L. sulaikytas. Apie šį sulaikymą R. M. mobiliojo ryšio telefonu informavo T. K., o šis – A. L. V. ir sutarė dėl psichotropinės medžiagos perdavimo R. M. Pagal susitarimą su T. K. 2004 m. sausio 15 d. netoli automagistralės, esančios Nyderlandų Karalystėje, prie Vinkeveen miesto, A. L. V. sutartoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „Rene“, įgijo apie 30 000 vnt., 7,188 kg, tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendra masė buvo 2769,8 g, ir, T. K. telefonu koordinuojant tolesnius veiksmus, 2004 m. sausio 16 d., apie 1.45 val., Ijmuiden mieste, Lange Niecevvstraat g., prie banko „Rabobank“, susitikęs su R. M., gavo iš šio už psichotropinės medžiagos įgijimą skirtus 7000 eurų, o vėlesnį psichotropinės medžiagos perdavimą pavedė atlikti K. H. Tęsdami nusikalstamą veiką, nepavykus psichotropinės medžiagos į Lietuvos Respubliką pergabenti G. L. automobiliu „VW Passat“, T. K. ir R. M. toliau organizavo psichotropinės medžiagos – 7,188 kg MDMA tablečių – pervežimą iš Nyderlandų karalystės į Lietuvos Respubliką ir koordinuodami tarpusavio veiksmus į šią veiklą įtraukė T. A., J. G. bei L. S. Taip R. M. susitarė su T. A., kad šis surastų asmenį ir transportą labai dideliam psichotropinės medžiagos kiekiui pervežti į Lietuvos Respubliką, o T. A. pagal šį susitarimą susitarė su J. G., jog šis už 800 eurų atlygį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos paimtų sutartoje vietoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir vairuojamu vilkiku pervežtų į Lietuvos Respubliką. Taip T. A. padėjo T. K. ir R. M. gabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei šį kiekį medžiagos, neturint leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės, pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2004 m. sausio 18–20 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. M. susitarė su tuo metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenančiu L. S., kad šis sutartoje vietoje Nyderlandų karalystėje paimtų psichotropinę medžiagą iš nurodyto asmens, ją atgabentų į Vokietijos Federacinę Respubliką ir perduotų J. G., vilkiku vyksiančiam į Lietuvą, pervežti ją į Lietuvos Respubliką. Taip pagal šį susitarimą, 2004 m. sausio 20 d., apie 18 val., L. S. automobiliu „SEAT Toledo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. automobiliu „Alfa Romeo“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į aikštelę, esančią Nyderlandų karalystėje, Ijmuideno mieste, netoli kelto Stationsvveg g., kur iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 2769,8 g. MDMA – bei tą pačią medžiagą L. S. pervežė į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten ją laikė ir susitaręs dėl susitikimo 2004 m. sausio 23 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, automagistralėje prie Frankfurto prie Maino, perdavė J. G., kad šis tą pačią medžiagą gabentų į Lietuvos Respubliką.

Taip J. G. psichotropinę medžiagą įgijo iš L. S., siekdamas ją platinti, t. y. pervežti į Lietuvos Respubliką ir perduoti nurodytiems asmenims. Šią psichotropinę medžiagą J. G. neteisėtai vairuojamame vilkike gabeno iš Vokietijos Federacinės Respublikos per Lenkijos Respublikos teritoriją į Lietuvos Respubliką. 2004 m. sausio 26 d., apie 16 val., neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, per Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą pergabeno ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, toliau gabeno iki sutartos vietos prie „Regio degalinės“, esančios Kaune, Vakarinis lankstas 10, ir ten perdavė atvykusiems R. M. bei T. K., iš kurių gavo sutartą 800 eurų atlygį. Gavę iš J. G. tą patį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, T. K. ir R. M., turėdami tikslą šią medžiagą platinti, laikė ją ir gabeno automobiliu „Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki Kauno r., Domeikavos seniūnijoje, Kumpių k. esančios degalinės „Lukoil“, kur buvo sulaikyti pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Kasaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėjas advokatas E. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutarties dalis dėl L. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nesutinka su įrodymų, kurių pagrindu L. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vertinimu, taip pat išdėsto argumentus dėl nevisiškai išnagrinėto apeliacinio skundo. Gynėjas teigia, kad teismas neanalizavo šių apeliacinio skundo argumentų: dėl tariamo 2004 m. sausio 18–20 d. L. S. ir R. M. susitarimo, kurio nepatvirtina jokie bylos duomenys; dėl spėjamo ir bylos duomenimis neįrodyto L. S. ir J. G. susitarimo susitikti; aplinkybių, kad L. S. nepažįsta nė vieno iš nuteistųjų ir kad spėjamam L. S. bendravimui su kitais nuteistaisiais priskiriamas tik vienas R. M. skambutis tariamai jam, o teismo teiginys apie glaudų telefoninį ryšį yra vien prielaida; kad pagrindinis liudytojas A. L. V., taip pat ir kiti nuteisti Nyderlandų karalystės piliečiai savo parodymuose niekada nėra minėję L. S.; kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam priskiriamu mobiliojo ryšio telefono numeriu nurodytu laikotarpiu naudojosi būtent jis. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo pateikta išvada, kad automobilis, kuris sekimo metu buvo pastebėtas Nyderlandų karalystėje, yra tas pats, kuriuo naudojosi L. S. gyvendamas Vakaruose, ir kad būtent jis tuo metu juo naudojosi. Kasatoriaus manymu, šią išvadą patvirtinantys teismo argumentai, pagrįsti liudytojos L. S. motinos parodymais, slapto sekimo protokolo bei telefoninio pokalbio tarp T. K. ir R. M. duomenimis, neleidžia daryti tokių išvadų. Gynėjo manymu, ant paketo su psichotropinėmis medžiagomis rasti L. S. dviejų pirštų pėdsakai tik patvirtina šio teiginius apie verslišką siuntinių perdavimą vilkikų vairuotojams, tačiau teismų išvados, kad paketo turinys buvo žinomas L. S. ir veika padaryta tiesiogine tyčia, nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be to, atliekant paliktų pirštų pėdsakų tyrimą, buvo pažeista L. S. teisė į gynybą. Pirštų pėdsakų tyrimas atliktas iki L. S. sulaikymo pasinaudojant daktiloskopine kortele su L. S. pirštų antspaudais iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tačiau byloje nėra duomenų, ar šie pirštų antspaudai buvo gauti tinkamai užtikrinus teisę į gynybą. Skunde kasatorius taip pat ginčija teismų išvadas dėl L. S. tiesioginės tyčios padedant įvykdyti kontrabandą. Jis mano, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog L. S. suprato, kad psichotropinės medžiagos, perduotos lietuviui vilkiko vairuotojui, būtinai bus gabenamos į Lietuvos Respubliką. Be to, kasatorius pabrėžia, kad kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras baigiamosiose kalbose atsisakė kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, prašydamas L. S. išteisinti. Gynėjas taip pat tvirtina, kad teismui pripažinus tai, jog L. S. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padarė užsienyje, skiriant jam už tai bausmę, nesilaikyta BK 8 straipsnio reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų apie baudžiamąją atsakomybę ir bausmių ribas valstybėse, kuriuose tariamai nusikalstamas veikas padarė L. S. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytam nusikaltimui netaikomos BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. BK 7 straipsniu nustatant besąlygišką atsakomybę už nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, nepanaikinamos ir niekaip nekeičiamos bausmės už tokius nusikaltimus skyrimo taisyklės, nurodytos BK 8 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. K. ir L. S. gynėjo kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl T. K. kasacinio skundo argumentų

Kasaciniu skundu nepagrįstai ginčijama liudytojo Olandijos piliečio A. L. V. parodymų neatitiktis BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimui, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad liudytojo A. L. V. parodymai gauti pažeidus BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kitiems įrodymams patikrinti panaudojo tik 2004 m. gruodžio 20 d. A. L. V., kaip liudytojo, apklausos (atliktos po to, kai buvo priimtas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintas prokuroro nutarimas dėl A. L. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš jį) protokolu. Kitomis A. L. V. apklausomis, tarp jų ir jo, kaip įtariamojo, taip pat kaip liudytojo, apklausto vykdant Nyderlandų Karalystės Roterdamo prokuratūros Randstad Zuid padalinio teisinės pagalbos prašymą ikiteisminiame tyrime, pavadinimu PLUTO (Luris, Nr. 2004 016359), apklausos protokolais, teismas nesivadovavo, todėl nėra pagrindo tikrinti duomenų, kuriais nėra grindžiamos teismų išvados, teisėtumo. Skunde ginčijama 2004 m. spalio 12 d. A. L. V., kaip liudytojo, apklausa nėra teismų pripažinta įrodymu, be to, ji atlikta pagal teisinės pagalbos prašymą kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo vykdomas Nyderlandų Karalystėje, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji neatitinka teisėtumo reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas, Olandijos piliečiui A. L. V. neatvykus į pirmosios instancijos teismo posėdžius, o teismui išnaudojus procesines galimybes jį iškviesti liudyti teisme, liudytojo A. L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2004 m. gruodžio 20 d. apklausos protokolas), buvo paskelbti įrodymų tyrimo teisme metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. kitiems įrodymams patikrinti, todėl skundo argumentas dėl BPK 276 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestinas.

Priimant nuosprendį liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, perskaityti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, buvo panaudoti kitiems įrodymams patikrinti. Nuosprendyje vertindamas bylos įrodymų, kuriais pagrįsta nuteistojo T. K. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas, visumą, teismas padarė išvadą, kad juos patvirtina ir liudytojo A. L. V. parodymai. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas šiais įrodymais: liudytojų, apklaustų teisme, parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis, kratos protokolais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir prie jų esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, medžiaga, gauta iš užsienio valstybių, vykdant teisinės pagalbos pavedimus ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Visus šiuos kitus įrodymus patvirtino bei atitiko ir liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Siekdamas patikrinti 2004 m. gruodžio 20 d. liudytojo A. L. V. apklausos teisėtumą ir jos metu duotų parodymų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas apklausė apklausą atlikusį pareigūną V. A. ir joje dalyvavusią vertėją G. G., kurie nepatvirtino gynybos iškeltų abejonių, kad apklausos metu prieš liudytoją buvo naudojamas psichologinis poveikis ir kad jis dėl sveikatos būklės negalėjo duoti teisingų parodymų. Be to, Apeliacinis teismas, siekdamas garantuoti tinkamą gynybos teisių realizavimą, kreipėsi teisinės pagalbos į Nyderlandų Karalystės teismą, prašydamas apklausti liudytoją A. L. V. teisme. Nors apklausos Olandijos teisme metu liudytojas A. L. V. atsisakė savo ankstesnių parodymų, tačiau apeliacinis teismas naujus liudytojo parodymus įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir juos motyvuotai atmetė, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo apklausti teisme kaip liudytojos vertėjos L. G., nes ne ji, o vertėja G. G. dalyvavo 2004 m. gruodžio 20 d. liudytojo A. L. V. apklausoje.

Nepagrįstai kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, taip pat be pagrindo teigiama, kad apeliacinis teismas neišsamiai išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl BK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, nes liudytojo A. L. V. parodymai ir jų vertinimas buvo ginčijami kitu aspektu (dėl melagingų parodymų ir pan.), o dėl skundo argumentų apie telefoninių pokalbių autentiškumą apeliacinio teismo nutartyje yra pasisakyta. Kritiškai vertindamas nuteistojo T. K. parodymus, apeliacinis teismas, be kitų motyvų, nurodė tai, kad T. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir dėl bylos aplinkybių iš esmės pasisakė tik teisme, kai jau buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Skirtingai nei tvirtinama kasaciniame skunde, šie teismo argumentai nereiškia BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių dėl įrodymų vertinimo pažeidimo. Tai nėra vieninteliai motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė T. K. parodymus, duotus teisme, jie tik papildo apeliacinio teismo pateiktą įrodymų vertinimą, yra teisingi ir teisėti. Teismų išvada dėl veikų padarymo organizuota grupe pagrįsta teismų sprendimuose išdėstytais įrodymais, kurių pagrindu nustatyta ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Dėl L. S. gynėjo skundo

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti šios nuostatos pažeidimo tiek pirmosios instancijos teismui, sprendžiant L. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, tikrinant bylą pagal jo paduotą apeliacinį skundą. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais nesutinkama su teismų pateiktu bylos įrodymų vertinimu, išreiškia gynybos poziciją šiuo klausimu, tačiau nepatvirtina BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo fakto – nenurodoma, kuo pasireiškė neišsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, t. y. kokie prieštaravimai nepašalinti, kokios kitos svarbios bylos aplinkybės liko nenustatytos ir pan.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Laikomasi nuomonės, kad šios įstatymo nuostatos nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad dėl L. S. apeliacinio skundo esmės ir pagrindinių jo argumentų (tarp jų ir tiesioginės tyčios padedant kitiems nuteistiesiems įvykdyti kontrabandą) buvo pasisakyta, todėl kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog teismas netinkamai patikrino bylą pagal paduotą nuteistojo apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad L. S. apeliaciniu skundu neginčijo specialisto išvados dėl rankų pirštų pėdsakų, paliktų ant polietileninių maišų su psichotropine medžiaga, priklausomybės jam teisėtumo, todėl šių argumentų, atsižvelgiant į BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, nėra pagrindo tikrinti ir nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

Kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimo, skiriant L. S. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmę L. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą užsienyje (BK 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teismas neprivalėjo vadovautis BK 8 straipsnio 1 dalyje numatytu reikalavimu, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus skiriama bausmė negali viršyti maksimalaus nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose už atitinkamos veikos padarymą numatytos bausmės dydžio. Ši nuostata taikytina asmeniui, užsienyje padariusiam nusikaltimus, nurodytus BK 5 ir 6 straipsniuose. Pažymėtina, kad asmenį, padariusį tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nurodytą BK 7 straipsnyje, galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė apskritai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant skundų ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Atmesti nuteistojo T. K. ir nuteistojo L. S. gynėjo kasacinius skundus.